Lietuva siandien

Darbo laikas	Ivaziavimas	Pavadinimas	Telefonas
Elektra	Kalba	Pinigai	Valdzia
Etniniai pasiskirstymai	Keliones salyje	Pravartu zinoti	Valstybines sventes
Greicio apribojimai	Klimatas	Religijos	Veliava
Herbas	Krastovaizdis	Sienos, atstumai	Vietinis laikas
Himnas	Pagrindiniai duomenys	Suvenyrai	Vizos

Pagrindiniai duomenys

Plotas: 65.300 km2 Gyventojai: 3.425.500 Sostine: Vilnius Valdymas: Perlamentine respublika Valstybine kalba: Lietuviu k. Didziausi miestai pagal gyventoju skaiciu: Vilnius: 542.290 Kaunas: 376.570 Klaipeda: 192.500 Siauliai: 133.530 Panevezys: 119.420 Gyventojai tankis: 52.5 per km2

Gyventojai pagal tautybes: Lietuviu: 81,3% Rusu: 8,2% Lenku: 6,9% Baltarusiu: 1,5% Kitu: 2,1% Gyventojai pagal amziu: Iki 15 metu: 21,9% Darbingo amziaus : 61% Pensininku: 17,1% Gyventojai pagal issidestyma: Mieste: 67% Kaime: 33% Vidutinis amziaus ilgumas: Vyru: 65 metai Moteru: 76 metai

Pavadinimas

Manoma, kad Lietuvos pavadinimas kiles nuo upes Lietava (Lietauka), Neries intako. Ji teka apie 25 km nuo Kernaves, senoveje buvusio svarbaus politinio centro Rytu Lietuvoje. Lietuvos vardas pirma karta paminetas Lotynu kronikose Annales Quedlinburgenses 1009 m.

Herbas

Lietuvos Vytis, yra vienas seniausiu herbu Europoje. Datuojamas nuo 1366 m., Didziojo Lietuvos kunigaikscio Gedimino laiku. Didziosios Lietuvos Kunigaikstystes herbu laikomas nuo 15 amziaus pradzios.
Nuo 1918 m. Vytis tampa svarbiausiu Lietuvos valstybes simboliu.

Veliava

Dabartine veliava buvo priimta 1918 m. Veliavos spalvos simbolizuoja: geltona - saule, sviesa ir gerove; zalia - Lietuvos krastovaizdi, vilti ir dziaugsma; raudona - zemes spalva, gyvenima ir krauja. Tai simbolizuoja tautos drasa ir atkakluma kovoje uz laisve.

Himnas

Lietuvos Himnui, zinomam dar pavadinimu Tautine giesme, zodzius ir muzika parase Vincas Kudirka. Pirma karta publikuotas 1898 m. ir pirma karta viesai atliktas 1905 m. Vilniuje. 1918 m. Tautine giesme tapo Lietuvos respublikos himnu. Tarybines okupacijos metais Tautine giesme buvo uzdrausta.

Valdzia

Auksciausias valstybes valdymo organas yra Seimas (Parlamentas). Ji sudaro 141 Seimo narys (parlamentaras), isrinktas 4 metu terminui (www.lrs.lt). Respublikos Prezidentas yra isrinktas tiesioginiu rinkimu 5 metu terminui. Prezidentas Valdas Adamkus dave priesaika 2004 liepos 12 d. (www.president.lt ).
Valdzia sudaro Ministras Pirmininkas (Premjeras) ir 13 ministru (www.lrv.lt). Ministras Pirmininkas skiriamas ar atleidziamas Prezidento, Seimui pritariant.

Sienos, atstumai

Visas Lietuvos sienu ilgis yra 1 605 km pridedant dar 99 km pajurio. Baltijos juroje nera salu prie Lietuvos pakrantes. Siaureje Lietuva ribojasi su Latvija (546 km sienos), pietryciuose - su Baltarusija (650 km), pietvakariuose - su Lenkija (110 km) ir Kaliningrado sritimi, Rusijos Federacija (303 km). Is Rytu i Vakarus Lietuva yra 373 km ir is Siaures i Pietus - 276 km ilgio.

Krastovaizdis

Salis turi skirtinga krastovaizdi - tris kalvotas dalis ir tris lygumas. Auksciausias taskas yra Juozapynes kalnas, ne toli Vilniaus, 293,6 m virs juros lygio. Yra virs 4000 ezeru ir 722 upes. Ilgiausia upe yra Nemunas: 937 km. Lietuvos teritorijoje jo ilgis yra 475 km.

Klimatas

Tarpinis tarp jurinio ir zemyninio.Vidutines temparaturos: metu 6,7°C; sausio -4,9°C, liepos 17°C; bet gali buti ir 30°C vasara bei -32°C ziema. Metiniu krituliu lygis: 744,6 mm. Dregme: 78%. Jokiu metu laiku nepamirsk skecio.

Etniniai pasiskirstymai

Pagal kulturos ir kalbos ypatumus Lietuva skirstosi i keturis regionus: Zemaitija (vakaru Lietuva), Aukstaitija (vidurio ir rytu Lietuva), Suvalkija (uz Nemuno) ir Dzukija (pietu Lietuva).

Religijos

Daugiausia Romos kataliku. Kitos - Rusijos ortodoksu, evangeliku-liuteronu, judeju ir kt.

Kalba

Lietuviu kalba yra labai sena. Ji yra issaugojusi savo senovine garsu sandara ir morfologines budingas savybes. Is visu gyvu Indoeuropietisku kalbu, lietuviu kalba yra panasiausia sanskritui. Lietuviskos abeceles 32 raides sukurtos Lotynu abeceles pagrindu.

I virsu

Valstybines sventes, nedarbo dienos

Sausio 1	Naujieji Metai
Vasario 16	Lietuvos valstybes atkurimo diena. Lietuva deklaravo savo nepriklausomybe 1918 m.
Kovo 11	Lietuvos nepriklausomybes atkurimo diena. Buvo pasirasyta 1990 m.
Kilnojama data	Velykos (sekmadienis ir pirmadienis)
Geguzes 1	Tarptautine darbo diena
Pirmasis geguzes sekmadienis	Motinos diena
Birzelio 24	Rasos svente (Jonines)
Liepos 6	Lietuvos Valstybes diena, Lietuvos karaliaus Mindaugo karunavimas 1253 m.
Rugpjucio 15	Zoline, Svc. Mergeles Marijos emimo i dangu diena
Lapkricio 1	Visu Sventuju diena.
Gruodzio 25 ir 26	Sv. Kaledos.

Pinigai

Lietuvoje legaliai vartojamas yra tik litas. 100 centu = 1 litas (LTL arba Lt). Siuo metu vartojami 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 litu vertes banknotai. Monetos kalamos 1, 2, 5, 10, 20, 50 centu ir 1, 2 ir 5 litu vertes.
Einamasis valiutos kursas yra 1EUR = 3,4528 LTL. Dauguma viesbuciu, restoranu, parduotuviu ir benzino koloneliu priima tokiu kompaniju kreditines korteles, kaip Visa, Eurocard, American Express ir pan.

Vietinis laikas

Lietuva yra Centrines Europos laiko zonoje: GMT+2 valandos.

I virsu

Vizos (2000-05-01)

Vizas isduoda diplomatines atstovybes ir konsulatai, Uzsienio reikalu ministerijos Konsulinis departamentas (www.urm.lt).
Uzsienio reikalu ministerijos tel. +370 5 236 24 00, +370 5 236 24 44, (www.urm.lt)

Valstybes, i kurias Lietuvos Respublikos pilieciai gali vykti be vizu:
1.	Airija	19.	Islandijos Respublika	37.	Maroko Karalyste	55.	Sent Lusija (iki 28 dienu)
2.	Albanijos Respublika	20.	Ispanijos Karalyste	38.	Mauricijaus Respublika	56.	Serbija ir Juodkalnija
3.	Andoros Kunigaikstyste	21.	Italijos Respublika	39.	Meksikos Jungtinës Valstijos	57.	Singapuro Respublika
4.	Argentinos Respublika	22.	Izraelio Valstybe	40.	Moldovos Respublika (tik diplomatiniu pasu savininkams)	58.	Slovakijos Respublika
5.	Armenijos Respublika (tik diplomatiniu pasu savininkams)	23.	Japonija	41.	Monako Kunigaikstyste	59.	Slovenijos Respublika
6.	Austrijos Respublika	24.	Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste****	42.	Naujoji Zelandija	60.	Suomijos Respublika
7.	Belgijos Karalyste	25.	Kinijos Liaudies Respublika**	43.	Nikaragvos Respublika	61.	Svedijos Karalyste
8.	Bolivijos Respublika	26.	Kinijos Liaudies Respublikos Honkongo specialusis administracinis regionas	44.	Nyderlandu Karalyste	62.	Sveicarijos Konfederacija
9.	Bulgarijos Respublika	27.	Kinijos Liaudies Respublikos Makao specialusis administracinis regionas	45.	Norvegijos Karalyste	63.	Tuniso Respublika (tik organizuotiems turistams)
10.	Cekijos Respublika	28.	Kipro Respublika	46.	Panamos Respublika	64.	Turkijos Respublika**
11.	Ciles Respublika	29.	Kolumbijos Respublika	47.	Paragvajaus Respublika	65.	Ukraina
12.	Danijos Karalyste	30.	Kroatijos Respublika	48.	Peru Respublika	66.	Urugvajaus Rytu Respublika
13.	Dominikos Respublika*	31.	Latvijos Respublika	49.	Pietu Korejos Respublika	67.	Vatikano Miesto Valstybe/Sventasis Sostas
14.	Ekvadoro Respublika	32.	Lenkijos Respublika	50.	Portugalijos Respublika	68.	Venesuelos Bolivaro Respublika***
15.	Estijos Respublika	33.	Lichtensteino Kunigaikstyste	51.	Prancuzijos Respublika	69.	Vengrijos Respublika
16.	Graikijos Respublika	34.	Liuksemburgo Didzioji Hercogyste	52.	Rumunija	70.	Vokietijos Federacine Respublika
17.	Gvatemalos Respublika	35.	Malaizijos Federacija	53.	Salvadoras
18.	Honduro Respublika	36.	Maltos Respublika	54.	San Marino Respublika
* tik su turistine kortele. Del korteles kreiptis i Dominikos Respublikos Garbes Generalini konsulata Vilniuje; ** tik diplomatiniu ir tarnybiniu pasu savininkams *** tik diplomatiniu ir tarnybiniu pasu savininkams bei turintiems DEX-2 kortele kitu pasu savininkams **** Didziajai Britanijai pavaldzios teritorijos, i kurias vykstant LR pilieciams vizu nereikia:
1.	Dangun Zengimo Sala	3.	Bermuda	5.	Sv. Elenos Sala
2.	Britanijos Antarktine Teritorija	4.	Gibraltaras
Vykstant i kitas valstybes butina tureti tu valstybiu vizas.						Atnaujinta 2005 04 08

Ivaziavimas

Keliones salyje

• Yra traukiniai kietomis sedynemis trumpoms kelionems ir patogesni minksti miegamieji vagonai tolimiems reisams. I visus miestus galima nuvaziuoti autobusais. Nera ilgesnio kelio, negu vienos dienos kelione nuo Vilniaus.
• Vasaros metu Nemunu plaukioja laivas tarp Kauno ir Nidos.
• Didziuosiuose miestuose galima issinuomoti automobilius. Didieji keliai yra geri, taciau kaimo keliukai daznai neasfaltuoti.
• Didesniuose miestuose viesasis transportas: autrobusai, troleibusai, minibusai ir taksi. Bilietai troleibusui ar autobusui kainuoja po 80 ct ir juos galima nusipirkti Spaudos kioskuose. Perkant bilieta pas autobuso ar troleibuso vairuotoja, bilietas kainuoja 1 Lt.
• Galima isesti i taksi susistabdzius ji gatveje, stovejimo aiksteleje ar issikvietus telefonu, kas yra daug pigiau.

Greicio apribojimai

50 km/h miesto tipo gyvenvietese, 90 km/h kaimo keliuose ir 110 km/h greitkeliuose. Visiems privaloma prisisegti saugos dirzais.

Darbo laikas

Elektra

220 V 50 Hercu. Tinka europietiski kistukai.

Telefonas

Telefonams-automatams naudojamos korteles, kurias galima nusipirkti bet kuriame paste ar spaudos kioske.

Skambinti i uzsieni galima beveik visais telefonais. Surinkti 00, tada - salies bei regiono (miesto) koda ir abonemento numeri. Tarpmiestiniams pokalbiams Lietuvoje rinkti 8, sulaukus signalo, rinkti miesto ar rajono koda (Vilnius 8-5, Kaunas 8-37, Klaipeda 8-46) ir abonemento numeri.

Norint suzinoti miesto koda skambinkite tel. 645 611 Vilniuje.

Suvenyrai

Gintaras

Ji galima butu pavadinti Baltijos saliu auksu, bet jis ne visada buna geltonas. Jis gali buti rudas, baltas, melynas ar juodas. Kartais gintare buna sustinge seniai mire vabzdziai. Gintaras susidare is ivairiu spygliuociu medziu saku, dervu ir gali buti net 50 milijonu metu senumo. Jis kasamas arba randamas po audros Baltijos pajuryje.

Medzio droziniai ir pinimai

Medzio droziniai - ranksluostines, verpstes, kaukes ir liudnai susimasciusios Kristaus skulptureles - atspindi liaudies tradicijas, kultura. Tas pats atsispindi ir pintuose darbuose: padekluose, krepsiuose, staliukuose ir kedese.

Linas

Lovatieses, staltieses ir serveteles paprastai buna dvieju, naturaliu, spalvu ne itin sudetingu geometriniu rastu. Juostos audziamos specialioms tradicinems apeigoms bei naudojamos kaip dalis tautiniu drabuziu.

Kiti suvenyrai tai dazyti kiausiniai, odos, keramikos dirbiniai, mediniai zaislai, vitrazai bei ranku darbo uzrasu knygutes.

Pravartu zinoti