Veikla

Lietuviu bendruomene Svedijoje (LBS) isikure su pirmiaisiais iseiviais ir per daugeli metu kelis kartus pakeite savo pavadinima. Veliausiai padaryti formalus pakeitimai bendruomenes dokumentuose buvo LBS nuostatu atnaujinimas (1999 ir 2004 metais) ir nario mokescio ivedimas (1000 metais). Ivedus nario mokesti, Bendruomenes nariai ne tik galejo samoningai pareiksti savo nora isijungti i Lietuviu bendruomene Svedijoje, bet ir Valdybai atsirado geresne galimybe realiau planuoti renginius ir veikla pagal numatomas metines pajamas. Narystes ivedimas palegvino LBS kaip organizacijai dalyvauti ir ieskoti paramos anksciau neisnaudotose Svedijos valstybinese programose tautinems mazumoms ir kituose projektuose, pvz. Europos Sajungos fondai. Siuo metu Svedijoje yra apie 600-700 pastoviai gyvenanciu lietuviu ir apie 100-200 studijuoti ar laikinai dirbti atvykusiu tevynainiu. Dazniausiai pasitaikancios specialybes: medikai, fizikai, pedagogai, inzinieriai, vertejai ir konsultantai. Pastaruoju metu padaugejo jaunimo, atvykusio dirbti pagal sutartis ir studijuoti. Lietuvai tapus Europos Sajungos nare, buvo sustabdyta dvisale Svedijos parama ir stipendijos Lietuvai, del ko studentu skaicius Svedijoje zymiai sumazejo. Siandien LBS sarase yra 95 nariu seimos. Nauji, per pastaruosius dvejus metus istoje nariai, yra jaunos studentu ar dirbanciu Svedijoje lietuviu seimos. Pagrindine bendruomenes veiklos ideja - issaugoti lietuvybe ir lietuviskas tradicijas, platinti teisinga ir teigiama Lietuvos ivaizdi Svedijoje ir skatinti bendradarbiavima tarp Svedijos ir Lietuvos. Tam 2002 metais buvo ikurtos ivairios darbo grupes: Informacine, Renginiu organizavimo, Jaunimo, Bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Svedijos ir Kulturos. Lietuviu dalyvavimas bendruomenes renginiuose yra gana saikingas ir daugiausia sutelktas i tokias sritis kaip sekmadienine mokyklele ir moteru grupe. Pasyvuma galima paaiskinti demografine kartu kaita: vyriausioji karta fiziskai nebepakelia renginiu organizavimo kruvio, vidurine karta, kuri yra gana maza, dirba pilnu kruviu, kad garantuotu savo pragyvenima, o jaunoji karta, kuri yra pati gausiausia, dar nemato poreikio isijungti i visuomenini darba. 2004 metais LBS nariai issirinko savo bendruomenes emblema, kurios autore yra Svedijoje gyvenanti dailininke Vilija Lioranciene. 2004-2006 metais Lietuviu bendruomenes Svedijoje Valdyba sudaro septynios nares: Virginija Langbakk- pirmininke, Egle Marcinkeviciute- sekretore ir atsakinga uz dokumentu redagavima, Daiva Eskilsson- izdininke, Eugenija Griff- atsakinga uz istorijos iamzinima ir archyvus, Onute Gurviciene-atsakinga uz rysius su kitomis draugijomis, Alma Vaskyte- atsakinga uz rysius su jaunimu, Vaida Gudaityte atsakinga uz kultura ir renginius. Pati svarbiausia lituanistine veikla, suprantama, yra sekmadienine mokyklele, kuri ilgokai vargo, ieskodama patalpu, o pries kelerius metus tevu komitetas surado galimybe gauti patalpas ABF, ir mokykla pradejo dirbti geresnemis salygomis. Mokyklos veikla organizuota tevu renkamas Tevu komitetas, kuriam vadovauja Eleonora Jonusiene (pirmininke), Evaldas Laurencikas (narys) ir Edita Puskoriene-Säff (nare). Tevu komiteto inicitatyva mokykla pasivadino Saules mokykla ir pasiruose savo emlema. 2004 metais Mokykla ir Valdyba paruose ir prieme pirmuosius mokyklos veikos istatus. Kitas zymus zingsnis buvo pries kelis metus pirmosios kartos iniciatyva isteigtas Lietuviu vaiku Svedijoje mokyklos fondas, kurio palukanos bus kasmet atiduodamos mokyklos tevu komiteto dispozicijai. Augant fondui, tai bus viena is paciu stabiliausiu mokykleles paramos formu. Tarp moteru ir merginu tapo populiari nauja LBS veiklos forma- lietuviu moteru klubas Svedijoje. Klubo tikslas- apjungti visas lietuvaites, kurios nori pasikeisti patirtimi, susipazinti su Svedijos visuomene ir valdymo sistema, surasti galimybes darbui ir integravimuisi Svedijoje. Planuojama, kad klubo susitikimai vyks karta per menesi. Klubas jau susitiko su viena is svarbiausiu Svedijos organizaciju, kovojanciu su zmoniu prekyba ir prostitucija,- Kvinnoforum. Estijos ir Latvijos bendruomenes Svedijoje irgi pareiske susidomejima dalyvauti tokiame bendrame projekte. Uz si projekta atsako Lilia Bakanauskaite ir Edita Stasaityte. Klubas ruosia ir kita projekta, kuriame lietuvaites kartu su Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Rusijos moterimis dalyvaus smulkaus verslo vystymo projekte, finansuojamame is Europos Sajungos fondu. Sis projektas bus pirmas zingsnis, integruojantis lietuviams ir bendruomenei, kaip organizacijai, i Svedijos darbo rinka. Projekta LBS vardu koordinuoja Eleonora Jonusiene. Nuo 2003 metu Informacine valdybos grupe ruosia, spausdina ir platina LBS laikrasti ir isleisti jau penki numeriai. Valdyba numato tokias zinias leisti bent du kartus per metus. Valdyba paruose plana ir paskyre lesas pirmosios lietuviu kartos Svedijoje istorijai iamzinti ir dokumentuoti. Darbas buvo pradetas 2003 metais, formos aptartos su LBS nariais. Surengti keli vakarai-susitikimai, kur visi Svedijoje esantys lietuviai galejo susitikti su pirmosios kartos atstovais ir susipazinti su ju patirtimi. Kulturiniai renginiai Svedijoje daugiausiai rengiami per Lietuvos ambasada, todel bendruomene planuoja tik kelis stambesnius renginius per metus. Pagrindinis LBS renginys kaip visada buna tradicinis Vasario 16-osios dienos paminejimo pobuvis. Rudeni Valdyba organizuoja Priesadventine svente, kuri paprastai sutraukia daug mazu ir dideliu lietuviu. Lietuviu bendruomenes Svedijoje pajamas sudaro nario mokestis (apie 70%) ir aukos, loterijos bei anksciau sutaupytos lesos. Didziausios islaidos skiriamos Valdybos darbui (pastas, komunikacija, reprezentacija, ir t.t.) bei Organizacinei grupei (Pavasario piknikas, Kaledine svente, ambasados susitikimai, Vasario 16 d. minejimas, t.t.). Mokyklelei, moteru klubui, tautiniu sokiu grupei kasmet skiriama po 1000 SEK,o LBS laikrasteliui ir informacinei grupei skiriama 4 000 SEK.