Ausrius Juozapavicius

Telefonas

 

"As nepamenu to numerio, - trecia karta ir jau beviltisku balsu sumurmejo telefonas, - tu gi neliepei man ji isiminti". Galu gale Bleikas suprato, kad niekingasis ITA2-psi (Intelektualus telefonas aparatas - 2 su padidintu savisaugos instinktu) neapsimetineja, ir butu tuoj pat sudorojes nenaudeli, jei ne zaibiska pastarojo reakcija. Vikriai issisukes nuo skriejancio atsuktuvo, telefonas persiverte per kede, po to, pasinaudodamas ja kaip skydu, atmuse dar keleta skraidanciu objektu ir nere pro duru plysi i koridoriu. Istorija turbut butu laimingai pasibaigusi, jei jis tame koridoriuje butu ir sustojes. Taciau instinktai suveike, ir jis, daug nelaukes, nere uz posukio. Paciu laiku, nes pro duris issokes kapitonas Bleikas sikart paleido kazka pavojingesnio nei atsuktuvas. Bent jau ITA2-psi taip pamane, kai kazkoks kiausinio formos daiktas praskriejo pro ta vieta, kur ka tik buvo regimieji receptoriai, ir, nuskeles plastmetlines sienos kampa, nuriedejo koridoriumi. Atidziau apziureti ta daikta nebuvo laiko, tai telefonas tik pasigriebe ji ir toliau nuruko vingiuotais Bleiko geldos koridoriais.

Po geru penkiolikos minuciu, kai inirses kapitonas paleido paskutini kisenese sugraibyta instrumenta ir vos ne verkdamas is pykcio eme skustis pakeliui pasitaikiusiam nelaimingos isvaizdos dulkiu siurbliui, ITA2-psi suvoke, kad turi laiko apmastyti susidariusia karine padeti. Nuslopines paniska nora begti, telefonas perkrate savo atminti ir rado keleta uzsigulejusiu rekomendaciju, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Daugiausia tai buvo istraukos is knygos "Binarines flotiles taktika juodosios skyles lauke, kai admirolas isejes atostogu", taciau ir jos sukele pora geru ideju. Pirma pasitaikiusi mintis - uzgrobti Bleiko kosmines jachtos valdymo pulta ir paimti ikaitu borto kompiuteri - buvo atmesta kaip strategiskai nesubrendusi, nes visu pirma nebuvo aisku, uz ko ta kompiuteri paimti, o visu antra - tas kompiuteris turejo savo asmenine gynybos sistema. Begti is karo lauko irgi beviltiska, nes jachta skriejo toli nuo gyvenamu Galaktikos vietu. Todel buvo priimtas nutarimas pereiti i puolima. Vienintelis realus ginklas pasirode besas paslaptingasis kiausinio formos daiktas. Is arciau paziurejus, paaiskejo, kad tai ir yra kiausinis. Ir ne kieno kito, o lingvarko, kitaip tariant, - kieciausias objektas stebimojoje Visatos dalyje, jei galima butu tiketi gandais, kuriuos skleide kiti telefonai. "Vienas taiklus metimas - ir mes isgelbeti", - pagalvojo ITA2-psi ir gresmingai nuropojo koridoriumi.

Telefonas

"Tu tik pagalvok! - dejavo Bleikas. - As dvylika metu skrajojau nuo planetos prie planetos, perkraciau tukstancius katalogu, buvau netgi toje klaikioje Saules sistemoje, kur vien muitams isleidau daugiau, nei mano jachta kainuoja!" Dulkiu siurblys ziopsojo demesingomis akutemis ir supratingai lingavo galva, tarsi pats nebutu visko savo akimis mates ir tarsi visa tai girdetu pirma karta. "Ir reikejo kaip tik dabar nusipirkti ta nepilnaproti telefona! - toliau sukaliojo kapitonas. - Kai dar karta sutiksiu ta sumauta komersanta Kredila, tai tris dienas sersiu tais jo grokais, kuriuos man pardave ana syki, o po to... po to... parodysiu as jam, bukagalviui!" Siurblys megino nutaisyti nekalta ir uzjauciancia israiska tuo paciu metu, bet jam tai nelabai sekesi, nes niekaip negalejo istraukti vieno savo siurbtuko is po Bleiko kojos. "Bet tu neisivaizduoji, ka as padarysiu tam besmegeniui Itapsiui! Po visu mano kosminiu vargu, kai as galu gale radau savo zmonos telefono numeri, tas genys, tas kenguriniu seimos zasinas sugalvojo UZMIRSTI ji!!" Nelaimingasis siurblys taip ir nesuzinojo, ka gi kapitonas padarys naujokui ITA2-psi, nes prarades kantrybe truktelejo smarkiau savo prispausta siurbliuka, isverte Bleika is koju ir megino pasisokejes ilisti i ventiliacijos anga, tokiu budu atsidurdamas kapitono link skriejancio kiausinio kelyje. Is koridoriaus galo pasigirdo kupinas nevilties telefono klyksmas, perrekiantis ne tik dulkiu siurblio byranciu detaliu barskejima, bet ir issiritusio lingvarko riaugtelejima, kai tas nunere kazkur zemyn i masinu skyriu. "ITAPSI !" - suriaumojo Bleikas ir nuruko paskui tebeklykianti telefona. Kuri laika buvo galima girdeti, kaip apacioje lingvarkas begioja tai sen, tai ten, kazka kramsnoja, atrajoja, po to nustryksi i laivo valdymo kabina, sueda liustra kartu su dalimi lubu, pasisneka su kompiuteriu apie ora ir, suvokes, kad toks gyvenimo budas jam nepatinka, nusprendzia pradeti viska is naujo, t.y. vel apsimeta kiausiniu.

Po itempto pusvalandzio ITA2-psi pamane, kad pagaliau atsiplese, ir vos nesusmuko vietoje, kai suprato, kad papuole i aklaviete. Priesais ji visas koridorius nuo virsaus iki apacios buvo kazkuo uzgriozdintas, o tolumoje uz nugaros jau girdejosi atsnopuojantis Bleikas. "Grokai", - staiga suprato beglys, prisimines, kaip siaubingai per pusrycius smirdejo ju kose. Kadangi jachtos kompiuteris sake, kad pries pora menesiu is Kredilo buvo pirkti tik du kilogramai groku ir kiekvieniems pusryciams buvo valgoma ta siaubinga kose, tai buvo visiskai nesuprantama, kaip jie sugebejo uztvindyti koridoriu paciu atsakingiausiu momentu. Visgi, paziurejes is arciau i ta savartyna, telefonas taip nuraudo ir sutriko, kad visiskai pamirso artejanti pavoju. Kai pagaliau susitvarde ir apsidaire, Bleiko niekur nebesimate. Is bendru saugumo sumetimu telefonas vis delto nutare nejuokauti su fortuna ir pasislepti geriau. Jis pakilo i virsutini laivo bloka, islindo i kosmosa, tuo vos neishermetindamas viso laivo, berepliodamas iki kito skyriaus sumaige keleta svarbiu sensoriu, siaip taip isiprase, kad borto kompiuteris ileistu ji vidun, dar kuri laika paklaidziojo tamsiais koridoriais ir, galu gale nusprendes, kad gerai pasislepe, prasmego i kazkokia skyle.

O Bleikas, uzuot pribaiges i aklaviete papuolusi nusikalteli, staiga apsisuko ir mikliai nusnopavo valdymo pulto link. "Borto kompiuteris, - murmejo jis, - privalo irasineti visus pokalbius telefonu, vadinasi, jis zino numeri!" Pasiekes valdymo kabina, kapitonas kuri laika niekaip negalejo isaiskinti sutrikusiam kompiuteriui, ko is jo norima, nes buvo taip susijaudines ir ikaites po medziokles, kad tik skeryciojosi, visaip mosavo rankomis ir leido ivairius neartikuliuotus garsus. Tuo momentu, kai kompiuteris pagaliau pradejo suvokti, apie kokius duomenis kalbama, pro kazkokia skyle lubose nudribes ITA2-psi pargriove Bleika ir nemazindamas greicio vel isnyko is kambario pro praviras duris, tik paklaike regimieji receptoriai susvytravo. Pasipylusi keiksmu srauta buvo sunkoka apdoroti net kompiuteriui. Daugelis zodziu - arba nesuprantami, arba itraukti i ignoruotinu posakiu sarasa, taciau paskutinis sakinys urazieciu kalba pasirode besas visai suprantamas ir reiske ne ka kita, o "velniop paskutini menesi". Nenoredamas dar labiau erzinti savo seimininko, borto kompiuteris nedelsdamas emesi vykdyti sia komanda ir istryne visa pastarojo menesio informacija.

Pasprukes is valdymo kabinos, ITA2-psi nusprende nekartoti klaidu ir tamsiais koridoriais nebevaikscioti. Tinkamiausia sleptuve buvo isrinkta indu plovimo masina virtuveje. "Ne tik pasislepsiu, bet ir visus vargus nuplausiu", - pamane telefonas. Indaplove ziaugciojo jam belendant i vidu, bet nieko nesake ir isspjauti isibrovelio nemegino. "Kaip vis delto gera gimti telefonu", - maste ITA2-psi, besiklausydamas, kaip pro putojancio karsto vandens sniokstima prasimusa dzerzgimas, spiegimas ir ivairus kitokie triuksmai, sklindantys is valdymo pulto, kur visai prota prarades Bleikas bande prasibrauti iki kompiuterio centriniu smegenu.


Copyright © 1997 Ausrius Juozapavicius
Copyright © 1997 "Dorado" Raganos"


Apie autoriu
Grizti i "Raganiskas sypsenas"
Grizti i svetaine