Tarybiniais metais Lietuvoje susidomejimas fantastika buvo gana nemazas, nepaisant oficialaus neigiamo poziurio i "prasimanymu literatura". Ant prekystaliu pasirodziusios fantastines knygos dingdavo akimirksniu. Per metus pasirodydavo 1-3 verstines fantastikos knygos. 1971-1992 m. "Vaga" leido "Zenito" serija, viena kita fantastine knyga isiterpdavo i "Drasiuju keliu" serija. Bet kompartija neleido, kad kiekvienos leidyklos planuose fantastikai butu skirta daugiau kaip 3% visos grozines literaturos leidybos apimties. Periodiniu leidiniu, skirtu vien fantastikai, is viso nebuvo. Verstinius ir lietuviu autoriu apsakymus publikavo zurnalai "Mokslas ir technika", "Jaunimo gretos", "Svyturys", "Moksleivis" bei kai kurie kiti leidiniai. Pirmieji kuriniai Pirmasis lietuviu fantastikos kurinys pokario Lietuvoje pasirode 1955 m. "Zvaigzdutes" zurnale. Tai buvo V.Smilgio apsakymas "Kelione i Menuli". Pokario metais lietuviu fantastika privalejo orientuotis i tarybinius standartus. Iki 6-ojo desimtmecio pabaigos tarybineje fantastikoje vyravo vadinamieji "artimojo nusitaikymo" kuriniai, kuriuose vaizduojama netolima ateitis, tarybinio mokslo laimejimai ir ju pritaikymas liaudies ukyje, o siuzetui pagyvinti ipinta snipinejimo linija: uzsienio diversantai siekia isgauti tarybiniu mokslininku paslaptis, bet ju uzmacioms sukliudo operatyvus saugumieciai. Sis politinis "anstatas" kurinyje atliko dar ir partokratijos apologetu brukama auklejamaji vaidmeni, nes fantastika, kaip ir visos gyvenimo apraiskos, TSRS buvo smarkiai ideologizuota. "Artimojo nusitaikymo" fantastiniams kuriniams budinga, jog busimi isradimai ar gigantiski gamtos pertvarkymo projektai pateikiami nuobodzia svietejiskos paskaitos forma. Tipiskas tokios fantastikos atstovas Lietuvoje buvo rusas Igoris Adabasevas, kuri laika gyvenes Vilniuje. Lietuviu kalba isleistos kelios jo fantastines knygos: apsakymu rinktine "MR pagrobimas" (Vilnius, LTSR Valstybine politines ir mokslines literaturos leidykla, 1957 m.) ir romanas "Siltoji Baltija" (Vilnius, LTSR VPMLL, 1959 m.). Paradoksalu, taciau sio rasytojo kuriniuose veiksmas beveik visada vyksta Lietuvoje, o velesniuose lietuviu fantastu kuriniuose nusikeliama arba i kitas planetas, arba i Vakaru, t.y. kapitalistini, pasauli, arba i neapibrezto laiko ir salies visuomene. "Artimojo nusitaikymo" fantastika primena J.Cesnuleviciaus rasiniai. 1956 m. "Tarybines moters" zurnale pasirode jo kurinelis "Ateities butas", kuri galima pavadinti prognostine vizija. Autorius apraso dvieju sutuoktiniu apsilankyma eksperimentiniame bute, kuris irengtas pritaikant fotoelementus, puslaidininkius ir ultragarsa. Pasak autoriaus, tokiuose butuose zmones gyvens netolimoje ateityje. Panasaus pobudzio yra ir kitas J.Cesnuleviciaus vaizdelis "Sugrazinta jaunyste", isspausdintas tame paciame zurnale 1957 m. Autorius apraso 70-ies metu senutes pajauninima 40-cia metu, kuri atlieka tarybiniai mokslininkai, naudodami preparata "M". Kurinyje prognozuojama, kad netrukus zmones bus galima atjauninti konvejeriniu budu... Ne visi 6-ojo desimtmecio pabaigos - 7-ojo desimtmecio pradzios lietuviu fantastu kuriniai pateikdavo prognozes. Stanislovas Sliuzinskas apsakyme "Atsitikimas Luizitanijoje" (laikrastis "Raudonasis artojas", Lazdijai, 1957 m.) pasakoja istorija, nutikusia kapitalistiniame pasaulyje. Seklys Steinas tiria nusizudziusio koncerno valdytojo Evo Abercingerio byla. Paaiskeja, kad biznierius pasinaudojo mokslininko, isradusio "stiklo eliksyra", paslaugomis. Noredamas tapti nematomu ir taip sudoroti savo konkurentus, valdytojas susileidzia visas eliksyro sklidinas ampules is karto, uzuot tai dares kas menesi. 1950-1960 metais Lietuvos periodikoje, be jau minetu autoriu, pasirode ir po viena ar du K.Antanaviciutes, A.Breivytes, A.Cizo, J.Dirzininko, J.Dovydaicio, D.Jotkos, A.Kratulio, P.Naraskeviciaus, K.Pauliaus, R.Planito, R.Tarabildos, K.Valiaus fantastinius apsakymus. Leidinyje "Uz tarybini moksla" 1962 m. publikuota istrauka is J.Burausko rasomo romano "KPI-1" kosmose" (visas romanas nebuvo isspausdintas). Taip pat spausdintos Jono Bulotos, Juozo Bulotos ir A. Luksos fantastines humoreskos. Juozas Bulota (B.Dovainis) nuo 1959 m. iki 1972 m. "Sluotos" zurnale paskelbe 9 humoreskas is ciklo "Fantastines istorijos". Jos veliau pakartotinai publikuotos autoriaus knygose "Atbulas isradimas" (V., Vaga, 1974 m.) ir "Zuves zmogus" (V., Vaga, 1978 m.).
	Pirmosios knygos Pirmoji lietuviu fantastu knyga, isejusi pokario metais, buvo nedidele Vlado Miniaus (g. 1924 m.) apsakymu rinktine "I zvaigzdes pasirenge" (V., Vaga, 1964 m.).
Vl. Minius - chirurgas, daug metu dirbes Tuberkuliozes mokslinio tyrimo institute. Ir savo fantastiniuose kuriniuose autorius piesia savo humaniskojo mokslo ateities paveiksla. Jis apraso sudetinga operacija, per ja autoavarijoje suzalotu muzikanto ranku kaulai pakeiciami naujais ir smuikininkas vel gali groti ("Virtuozu pirstai"), sprendzia regeneracijos problemas ("Kad sirdys plaktu ritmingai"), atskleidzia atsiaurioms planetoms tirti pritaikyto zmogaus organizmo uzgrudinimo metodika ("I zvaigzdes pasirenge"), pasakoja apie daktara Artura Merveili, kuris su savo israstu preparatu bezdzione padaro protinga ("Cerebrostimuliatorius "AM"), ir t.t. Taip prasidejo lietuviu kelias i fantastika pokario Lietuvoje. Negausu pirmuju pokario fantastu derliu leme ne tik atsiaurus politinis klimatas, ukio suirute, bet ir tai, jog iki 7-ojo desimtmecio vidurio visi fantastiniai lietuviu kuriniai pries publikuojant turejo buti isversti i rusu kalba ir siunciami Maskvos cenzoriams. Tikrasis lietuviu fantastikos bumas prasidejo 1968 m., kai zurnaluose vienas po kito pasirode Vytauto Norbuto, Vaclovo Mikailionio, veliau Romualdo Kalonaicio apsakymai, ir truko mazdaug 10 metu. Per ta laikotarpi buvo isleistos dvi V.Norbuto ir pirmosios Banguolio Balaseviciaus bei Kazio Paulausko knygos, o periodikoje publikuoti po viena ar du G.Barciausko, V.Bartuskos, J.Birzulio, D.Deimantaites, J.Dundulytes, L.Francaites, V.Grebliko, A.Grebliuno, S.Janusonio, S.T.Kondroto, V.Kvedaro, E.Lekeviciaus, R.Ozolo, A.Salaseviciaus ir J.Vainos fantastiniai apsakymai. Spausdinta ir fantastiniu humoresku. Pazymetina Vytaute Zilinskaite - profesionali rasytoja, humoristines prozos meistre, tuo metu paskelbusi apie 20 humoresku, sietinu su fantastika. Tiesa, nemaza ju dalis dar 1967 m. pasirode "Vagos" isleistoje V.Zilinskaites knygoje "Angelas virs miesto". O daug veliau isleista rasytojos knyga "Kelione i Tandadrika" tapo vienu is nedaugelio lietuviskos vaikiskos fantastikos kuriniu. Si kurybini Lietuvos fantastu suaktyvejima neabejotinai paskatino bendras mokslines fantastikos pakilimas Tarybu Sajungoje. 7-ajame desimtmetyje atsirado nemazai talentingu rusu autoriu, padaugejo temu, gvildenamu problemu, o salies leidyklos eme gerokai daugiau leisti tiek savo, tiek uzsienio fantastu kuriniu. Tai, be abejo, veike ir musu fantastus. Suprantama - leidybine politika "imperijos pakrasciams" buvo diktuojama is "stipraus centro".
	Vytautas Norbutas Vienas ryskiausiu 7-ojo desimtmecio pabaigos - 8-ojo desimtmecio pradzios lietuviu fantastikos kureju - Vytautas Norbutas (1939-1991). Jis studijavo lietuviu kalba ir literatura, dirbo ivairiose istaigose, laikrasciu redakcijose. 1970 m. "Vaga" isleido pirmaja sio fantasto apysaka "Nemirtingumo lygtis", o 1972 m. apsakymu rinkini "Skorpiono zenklas". Po autoriaus mirties pasirode ilgai "Vagos" atmetinetas fantastinis groteskas "Samarieciai" (V., Valstybinis leidybos centras, 1991 m.).
"Nemirtingumo lygtyje" vaizduojamas XXVI amzius. Kurinio herojus Ginas Laukaitis, sprendziantis nemirtingumo problema, sukuria itaisa, kuris sumazina zmogu milijardus kartu. Eksperimento metu mokslininkas atsiduria atomu pasaulyje ir patyres nemazai nuotykiu sekmingai grizta. Apysakoje pateiktas nemirtingumo igyvendinimo budas: i zmogaus organizma pasiustos mikroraketos su reikalingomis dalelemis restauruoja pasenusiu lasteliu atomus. Sitaip vis atnaujinamas zmogus gales gyventi tukstancius metu. Autorius knygoje svarsto ir galimas tokio zmogaus nemirtingumo pasekmes. Ar tai neprives prie begalinio zmoniu skaiciaus Zemeje ir ziaurios kovos del duonos kasnio? Ar nedegraduos mokslas, menas, kultura? V.Norbutas knyga baigia optimistine gaida: "...Jeigu zmones taptu nemirtingi, mokslo vystymasis paspartetu... Naujos kartos gvildentu savas idejas, joms nebereiketu imtis pusiau issprestu problemu, nes tokiu problemu nebebutu..." Jei palyginsime V.Norbuto apysaka su tematiskai artimu I.Seiniaus romanu, pastebesime didelius siu kuriniu skirtumus. I.Seiniui pats atjauninimo procesas visiskai nesvarbus, o V.Norbuto demesys sukoncentruotas i sios fantastines idejos igyvendinimo galimybes, viskas jo knygoje skirta butent jai gvildenti: ir ateities pasaulis, ir personazai, ir rasytojo sugalvoti pseudomoksliniai terminai bei nesamu mokslu teorijos. Todel si V.Norbuto kurini, kaip ir kiek velesni rinkini "Skorpiono zenklas", neabejotinai galima priskirti mokslinei fantastikai.
	"Skorpiono zenklas", antroji V.Norbuto knyga (V., Vaga, 1972 m.), kuri, pasak kritiko K.Bruzgeleviciaus, isplecia fantastikos zanro galimybes, bando atitolti nuo fantastines literaturos tradiciju, tipisku israiskos formu, kurios kai kuriu rasytoju kuryboje jau buvo igavusios sablono pozymiu ("Literatura ir menas", 1983 10 07). Prancuzu fantastikos zurnalas "Antares" isspausdino tris sio rinkinio apsakymus: "222, Sirijus", "Septyniu zvaigzdziu zvaigzdyne", "Pro laiko uzdanga".
"Samariecius" V.Norbutas parase dar 1979 m. Tai vienas is astriausiu politiniu atzvilgiu lietuviu fantastiniu romanu, is kitu socialines lietuviu fantastikos kuriniu issiskiriantis drastiskomis detalemis ir priskirtinas prie antiutopijos. "Tris keturis kartus perrasiau pagal leidyklu uzgaidas, patyriau tikra prievarta autoriaus atzvilgiu, - rase fantastas. - Gal todel, kad kurinyje gvildenami tolimos ateities vaizdai - masines kulturos issigimimas, laiku neivertinti informacijos pertekliaus padariniai..." ("Naujasis kelias", 1989 11 04). "Samarieciai" issiskiria lietuviu fantastikoje ir kaip sudetingiausias ivairiais atzvilgiais kurinys: israiskos (beveik kas antras zodis tarptautinis, pilna moksliniu ir paties autoriaus sugalvotu terminu), strukturos (kelios pasakojimo linijos, kurios susilieja pabaigoje), problematikos (nagrinejamos ir filosofines, ir moralines, ir mokslines problemos). Vaizduojama visuomene, kuria valdo Firma, kurianti ir brukanti zmonems fantovizijas, nukarses Firmos prezidentas (itin primenantis kai kuriuos TSRS vadovus), pataikunas prisitaikelis Firmos filialo direktorius, kiti tarnautojai, is kuriu tik pora blaiviau masto. Gamta sunaikinta, zmones nemirtingi (ivalde metempsichoze), nera jokios pazangos, tik visuotinis regresas. Ne visi patenkinti tokiu gyvenimu, sie zmones kelia Firmai daug rupesciu... "Samarieciai" - tai romanas, kuriame patenkame i realybes ir absurdo pasauli, jis prisotintas autoriaus sarkazmo, ironijos. Keisti eksperimentai, komiskos biurokratines smulkmenos, ateities zmoniu buities vaizdai, prasiverziantys veikeju samones ir pasamones srautai - visa knyga primena gana filosofiska zmogaus sielos anatomijos studija.
	Banguolis Balasevicius Kitas zymus lietuviu fantastikos rasytojas, priklausas tai paciai 7-ojo - 8-ojo desimtmeciu fantastikos pakilimo Lietuvoje bangai, yra Banguolis Balasevicius (g. 1944 m.). Tai - profesionalus literatas, vertejas, Rasytoju sajungos narys. 1967 m. baige Kauno misku technikuma, o 1975 m. - Maskvos M.Gorkio literaturos instituta. Ilga laika dirbo "Vagos" leidykloje.
Pirmoji B.Balaseviciaus knyga - "Agentas ir robotas" (V., Vaga, 1973 m.), kone pirmoji pokario Lietuvoje pasirodziusi nuotykines fantastikos su lengvo humoro dalimi apysaka. Kurinio veikejas - Alenas Dzoukvistas, kalinys Nr. 431475, nuteistas kaleti 200 metu, kosminiu koloniju bendrovei pasiulius sutinka istirti tris tolimas planetas. Ji lydi robotas, priziurintis, kad kalinys nemaistautu. Pirmojoje planetoje Alenas aptinka protingas butybes alaiminus, kuriu smegenyse imontuotos kapsules sukuria sotaus ir laimingo gyvenimo iliuzija. Antrojoje agentas randa labai brangaus metalo, taciau planetoje gyvena protingi ditrampai. Alenas zino, kad bendrove, noredama pasipelnyti, isnaikins vietinius gyventojus, ir sumano suklastoti tyrimu duomenis...
	Kitoje B.Balaseviciaus knygoje "Zemiskos istorijos" (V., Vaga, 1979 m.) pateikiami 8 fantastiniai apsakymai. Siame rinkinyje isryskeja lakoniskas rasytojo pasakojimo stilius, kuriniai neperkrauti mokslo ar pseudomokslo terminu, i iprasta ar net nuvalkiota fantastine situacija zvelgiama su svelnia paslepta ironija. Apsakyme "Sanderis" susitinka taigos medziotojas ir avarija patyres ateivis is kosmoso. Pastarasis praso parako. Tradicineje, tarpplanetini humanizma deklaruojancioje tarybineje fantastikoje medziotojas nedvejodamas pagelbetu ateiviui (kaip, beje, pasielge ir "kapitalistinio pasaulio" fantastikos rasytojo Klifordo Saimako apsakymo "Mirtis name" herojus), o B.Balaseviciaus medziotojas, pamastes, kad be parako jis vargu ar sulauks pavasario, ima ir nusauna savo "proto broli".
Rasytojas megsta gvildenti situacija "Kas butu, jei?.." Apsakyme "Netikras milijonierius" aprasomas JAV gyvenantis elgeta, kuris netiketai tampa milijonieriumi. Toki eksperimenta su kurinio veikeju atlieka Praeities pertvarkymo instituto studentas. Ka darys elgeta, gaves didziuli turta? Isdalys vargetoms? Toliau didins kapitala? Ne. Naujasis milijonierius pasamdo statybininkus ir ant kalvos salia miestelio, kur tiek metu kente pazeminima, pastato milziniska 3 km plocio vola, turinti nusluoti visa gyvenviete...
	Trecioje savo knygoje "Mes - ne robotai" (V., Vaga, 1983 m.) B.Balasevicius gvildena klausima, kas butu, jei zmones nustotu bijoje mirties. Kurinio veikejai, pries isvykdami i kosmosa, Zemeje palieka savo organizmo kopijas. Kosmonautui zuvus, jis atkuriamas toks pat, koks buvo pries isskrisdamas.
B.Balasevicius savo kuryboje naudojasi ne tik zinomais fantastikos siuzetais, bet ir pasaku bei legendu motyvais. Sena lietuviu liaudies sakme apie Kastyti ir Jurate randame jo apsakyme "Baltijos sakme". Rasytojo kurinyje Jurate - Suvienytuju Pasauliu posto Zemeje budetoja, kuriai buvo uzdrausta kistis i zmoniu gyvenima. Zuvus Kastyciui, ateive Jurate lieka Zemeje auginti jo sunaus. V.Norbutui labiau rupi mokslo imantrybes ir fantastines idejos, o B.Balasevicius aiskiai pasuko socialines problematikos link. Jo knygos "Uz laiko upes" (V., Vyturys, 1986 m.) du apsakymai turi viena tiksla - parodyti, koks buna gyvenimas, jeigu zmoniu (ir ne tik ju) likima tvarko Centras (nesvarbu, kas jis - zmogus ar kompiuteris) ir jeigu paklustama jam. Ta matome ir pacioje to paties pavadinimo apysakoje, kurioje yra dar aiskesniu uzuominu i buvusia ir esama priklausomu valstybiu padeti. Vaizduojama planeta, kurioje zmones - kolonistai ivede fasistini rezima ir ziauriai elgiasi su vietiniais gyventojais. Buves astronautas Lidenas, patekes i sia planeta, pasiskelbia planetos Tevu ir nutraukia bet kokius rysius su Zeme. Visas kurinys - aiski aliuzija i gyvenima TSRS, nors minimas tik aparteidas ir fasizmas. Neatsitiktinai, matyt, parinkti ir Rusvosios planetos pavadinimas (Rusvoji - Rusija), ir Lideno titulas - Tevas.
	Pazymetina, jog lietuviu fantastika, kaip ir visa tarybine, iki pat Gorbaciovo pertvarkos laiku is dalies atliko uzmaskuotos tiesos sakymo funkcija. Tik fantastikoje buvo galima kalbeti apie ekologines, socialines ir kitas problemas, o cenzura savo ruoztu kruopsciai ieskojo kuriniuose socializmo santvarkos kritikos.
B.Balasevicius karta, dar tarybiniais laikais, kalbedamas su "Dorado" klubo prezidentu prasitare, kad saugiausia rasyti vaikiska fantastika ir neliesti opiu problemu. Jo kuryboje, beje, kaip ir daugelio kitu lietuviu fantastu kuriniuose, veiksmas nukeliamas tai i tolima kosmosa, tai i nepazistama, aiskiu sasaju su tikrove neturincia visuomene. Lietuviskos tematikos B.Balaseviciaus kuriniuose negausu. Be minetos "Baltijos sakmes" yra dar vienas apsakymas "Pasirinkimas", vaizduojantis XXI a. istorika Kauspeda, laiko masina nuvykusi i 1863 m. Lietuva ir ikalbinejanti persikelti i ateiti sukileliu burio vada, talentinga poeta Visbara. Taciau Visbaras pasirenka mirti kartu su savo bendrazygiais.
	Kazys Paulauskas Prie zymiausiu lietuviu fantastikos kureju neabejotinai galime priskirti ir Kazi Paulauska (g. 1934 m.). Baiges Vilniaus pedagogini instituta jis dirbo komjaunimo, partini, veliau pedagogini darba: buvo mokyklos direktoriumi, deste anglu kalba, skaite filosofijos kursa.
"Vagos" leidyklai K.Paulauskas is karto iteike dvi apysakas - "Dorado" ir "Argonautu laiva". Leidykla pasirinko "Dorado", ja isleido 1971 m. "Dorado" - tai XXIV a. fotoninis zvaigzdelaivis, skrendantis i Krabo uka. Laivo prietaisai priima paslaptingus signalus, sklindancius is vienos zvaigzdes sistemos. Budintis pilotas pazadina is anabiozes ekspedicijos narius, po kurio laiko erdvelaivis priarteja prie nezinomos planetos. Joje zmones randa apleistus miestus, mato keistas vizijas ir galiausiai aptinka isvykusios civilizacijos palikta robota, jis papasakoja planetos istorija. Apysakoje "Argonautu laivas" (V., Vaga, 1979 m.) vaizduojama Zeme, kurioje praslinko 60 tukstanciu metu. Musu planeta pertvarkyta i Daisono sfera, gaubiancia Saule. Toks milzinisko astroinzinerijos irenginio aprasymas - vienas pirmuju ne tik lietuviu, bet ir pasaulineje fantastikoje. Beje, fantazijos ir siuolaikinio mokslo hipoteziu bei ideju sasajos matomos ir kituose K.Paulausko kuriniuose. Trecioji, 1983 m. "Vagos" isleista, K.Paulausko apysaka - "Saules sunus". Tai nuotykiu knyga, kurios herojus Gvidonas de Monforas, XVI a. mokslininkas, gelbedamasis nuo inkvizicijos persekiojimo, patenka i anglu karo laiva, kurio igula turi atskleisti juroje dingstanciu laivu paslapti ir surasti igulos apleista laiva - vaiduokli "Santa Monika".
	Ketvirtoje knygoje "Deimo efektas" (V., Vyturys, 1986 m.) - daugiau moksliniu samprotavimu apie galimas markonines visatas negu nuotykiu. Autorius apraso nesekminga fiziku eksperimenta Marse. Taip pat narpliojamos kontaktu su nezemiskomis butybemis problemos.
Susidurimas su "proto broliais" vaizduojamas ir penktoje K.Paulausko knygoje - romane "Laukesos aitvaras" (V., Alka, 1992 m.). Siame kurinyje vel galime rasti politines temos atspalviu, nors ir gana svelniu. Pasinaudodamas tautosaka ir NSO tema, rasytojas susieja du Lietuvos gyvenimo laikotarpius, praleistus Rusijos "globoje": XIX a. pab. (Lietuva priklauso carinei Rusijai) ir XX a. vidurys (priklauso TSRS). Kontaktas su ateiviais cia atskleidziamas per mokytojo Urbucio ir kitu XIX a. Lietuvos zmoniu suvokima. Ateiviai isgabena Urbuti is caro valdomos Lietuvos i kita planeta. I teviske jis sugrizta tarybiniais laikais ir vel nera jokios vilties: visur kolukiai, gimtoji kalba uztersta svetimybemis, zmones sugniuzdyti. Ateiviu apsilankyma Zemeje fantastas apraso pasiremdamas zmoniu liudijimais apie pastebetus neatpazintus skraidancius objektus. 1982 m. "Vagos" leidykla isleido antra Vlado Miniaus knygute "Tamsi sviesa", kurioje surinkti 6 autoriaus apsakymai. Jie mazai kuo skiriasi nuo rinkinio "I zvaigzdes pasirenge" kuriniu, tik antrojoje jauciamas autoriaus posukis socialines problematikos link. Loreta Latonaite 9-ajame desimtmetyje vyriska lietuviu fantastu kompanija papilde medike, okuliste Loreta Latonaite (g. 1934 m.). 1983 m. "Vagos" leidykla isleido nedideli jos apsakymu rinkini "Vienas procentas gyvenimo". To paties pavadinimo apsakyme keliamas klausimas, ar gali racionali, kolboje isauginta homunkule Orinija tureti zmogisku jausmu. O apsakyme "Laivo likimas" vaizduojama, kaip kosminio laivo keleiviai masines telekinezes budu issigelbsti is "absoliutaus supermilzinisko vakuumo koridoriaus", i kuri pateko skrisdami is Menulio i Zeme. Kurinyje "Durys i nebuti" elektronine masina tardo teiseja Ceta ir nustato, jog sis zmogus netiesiogiai nuzude savo zmona, uosve ir advokata. Cetui ivykdoma mirties bausme eutanazijos kabinete. Siai rasytojai mokslo (dazniausiai medicinos) fonas svarbus tik tiek, kiek per ji galima atskleisti veikeju jausmus, elgesi ir psichologija. 1990 m. pasirode antroji L.Latonaites apsakymu rinktine "Antzmogio mirtis" (V., Periodika, 1990 m.). To paties pavadinimo apsakyme nagrinejamos genetinio eksperimento pasekmes. Parodoma, kad ideali intelekto, fizines ir psichines sveikatos atzvilgiu genu kombinacija dar nenulemia teigiamos zmogaus asmenybes - tokiu budu sukurtas kudikis suauges savo talenta naudoja kankinimams ir zudynems. 1995 m. isejo trecia L.Latonaites knyga, pavadinta "Sniego zmogus". Siame apsakymu rinkinyje vyrauja pareigos zmogui ar zmonijai, atsakomybes uz nusikaltimus temos. Autore grizo ir prie genetines inzinerijos, sukuriancios nenaturalius zmones. Apsakymuose autore gana laisvai kalba apie slapciausius zmogaus jausmus, intymaus gyvenimo detales. O tai nera budinga lietuviu fantastikai. Vaclovas Mikailionis (g. 1939 m.) - filologas, vertejas, kino propaguotojas. Jo eilerasciai ir proza publikuojami nuo 1961 m. 1968 - 1975 m. zurnaluose pasirode trys jo fantastiniai apsakymai bei apysaka "Turangitas". Taip buvo pavadintas ir 1988 m. "Vyturio" isleistas lietuviu fantastikos kuriniu rinkinys. Turangitas - tai, be ko zmogus negali gyventi. Jo ir iesko V.Mikailionio apysakos herojai. Romualdas Kalonaitis Romualdas Kalonaitis (g. 1941 m.) - inzinierius ekonomistas, zurnalistas, buves Lietuvos ambasadorius Svedijos karalysteje, dabar dirbantis diplomatini darba. 1988 m. "Vyturys" isleido jo apysaka pasaka "Saunusis ketvertukas prasmegusioje pilyje", kurios veikejai keliauja per loginiu rebusu labirinta. Nuo 1973 iki 1982 m. R.Kalonaitis isspausdino zurnaluose 8 fantastinius apsakymus. Autorius megsta idomia, skaitytoja intriguojancia ir lyg detektyve isnarpliojama situacija. Apsakymas "Jie turi grizti" - tikras kosminis detektyvas. Vyriausiasis kosminio laivo gydytojas, noredamas pagrobti brangu krovini, keliems igulos nariams suleidzia vaistu ir iteigia jiems minti surengti samoksla... Apsakyme "Lakuno sapnas" besileidzianti lektuva istinka avarija. Pilotas Petronis, prisimines jogos pratima, suvaldo gyvuliska mirties baime ir jo mastymas pereina i virssamone. Tuo metu kabinoje pasirodo nezemiskos butybes. Petroniui jos paaiskina, kad virssamoniniame lygyje mastoma ir judama milijonus kartu greiciau, nei iprasta. Toku budu, padedant ateiviams, lakunas suremontuoja lektuva... Be minetu autoriu, sio laikotarpio Lietuvos fantastikos rasytoju gretas papilde R.Andzius, L.Bereniene, E.Bunka, J.Cvirka, V.Dapsauskas, G.Grigelevicius, A.Ivoncius, G.Jakavonis, G.Jankauskas, S.Jusionis, S.Kanisauskas, R.Kasparavicius, E.Liutkevicius, R.Maskoliunas, R.Miskinyte, M.Peleckis, E.Platovas, A.Praninskas, H.Rukas, G.Riume, R.Serelyte, T.Sinkariukas, E.Sirvinskaite, V.Totoraityte, T.Zaleskis, R.Zdanavicius... Visi iki siol mineti lietuviu autoriai ir ju kuriniai priskirtini mokslinei fantastikai. Taciau Lietuvoje buvo iprasta kuriniu nesprausti i grieztus zanro remus, neparasoma, kokio tai pobudzio kurinys ar kuriniai. Pavyzdziui, B.Balaseviciaus knygoje "Uz laiko upes" nei paantrasteje, nei leidyklos zodyje nerasite net pamineta, kad si knyga - fantastine, jau nekalbant apie zodeli "moksline", kuris pas mus itin retai vartojamas. Prieskaryje toks neapibreztumas suprantamas - zanras buvo dar nesusiformaves. Pokaryje i sia literatura ziureta itin kreivai - literaturinis zanras, gimes Vakaruose bei propaguojantis minties laisve, - pavojingas bet kuriai totalitarinei sistemai. Jis taip pat vertintas ir kaip "geltonoji" literatura, nedaranti garbes jokiam rimtam rasytojui. Saulius Tomas Kondrotas Lietuviu literaturoje yra ir itin savito kolorito, kuri butu galima pavadinti lietuvisku magiskojo realizmo variantu, kuriniu. Vakaruose jie butu priskirti vienam is daugelio fantastikos porusiu - fentezi stiliui. Tokiuose kuriniuose fantastinis elementas (pasaka, siuolaikinis mitas, bet jokiu budu ne mokslines fantastikos) naudojamas kaip literaturine priemone, padedanti autoriui atskleisti rupimus klausimus ir perteikti savo mintis, kurinio nuotaika. Neretai juose sukuriama alegoriska, dirbtine, kiek panasi i musu tikrove, bet netapati jai, kurinio realybe. Ypac tai budinga Sauliaus Tomo Kondroto (g. 1953 m.) kurybai. S.T.Kondrotas - filosofas, 1986 m. nelegaliai isvykes gyventi i Vakarus. 1977 m. pasirode pirmoji nedidele jo apsakymu rinktine "Pasaulis be ribu". Veliau "Vaga" isleido romana "Zalcio zvilgsnis" (1981 m.), apsakymu ir apysaku rinkini "Ivairiu laiku istorijos" (1982 m.), dvieju daliu romana "Ir apsiniauks zvelgiantys pro langa" (1985 m.). Rasytojui palikus tevyne, jo vardas pateko i juoduosius sarasus. Tik prasidejus politiniam atsilimui S.T.Kondroto kurinius vel imta publikuoti ir leisti jo knygas. Rasytojo kuriniuose daznai vyksta niekaip nemotyvuoti ir nepaaiskinami dalykai. Apsakyme "Senas namas" aprasomas vienatves kvapu prisigeres pastatas, apsakyme "Vejas" sutinkame mergina, is kurios i visas puses pucia vejas, apsakymo "Ponas Merzenovicius" veikejas atsimena tik ateiti, neistengia prisiminti savo praeities. S.T.Kondroto kuryboje rasime ir lietuvisku motyvu. Apysakos "Kentauro herbo gimine" veikejas Utenis ruosiasi perverti ietimi savo neistikima zmona, bet toji, siaubo apimta, sliauzioja pries ji keliais, maldauja pasigailejimo, kol staiga pavirsta di-dziuliu driezu. Utenis, kai ji nuduria jo paties sunus, kersijantis uz motina, taip pat virsta tokiu pat ropliu. Apysakoje aprasytu tragediju kaltininkas - baime, persekiojanti is Romos i Lietuvos girias pabegusia Palemono gimine. Jurga Ivanauskaite Dabar jau izymios prozininkes Jurgos Ivanauskaites (g. 1961 m.) pirmuosiuose kuriniuose taip pat gausu netiketu atsitikimu, kurie, kaip ir S.T.Kondroto kuryboje, atlieka pagalbini vaidmeni. J.Ivanauskaites personazai net nemegina issiaiskinti, kodel staiga ima girdeti savyje aplinkiniu zmoniu mintis (apsakymas "Apie tai, kaip..."), is kur atsirado ne visu matoma nuoga japone, neturinti seselio ("Regejimai geltonoje sviesoje"), kaip zmogus galejo pavirsti nuotrauka ("Labai nemalonus atsitikimas"), kodel merginai isdygo sparnai ("Diena, kurios nebuvo"). Visi mineti kuriniai surinkti J.Ivanauskaites knyguteje "Pakalnuciu metai" (V., Vaga, 1985 m.). Panasaus pobudzio apsakymai sudaro ir antra sios prozininkes knyga "Kaip uzsiauginti baime" (V., Vaga, 1989 m.).