Nejaugi jie tokie kvaili, kad tiki ta pasaka apie Paskutiniojo Teismo diena? Sitiek sykiu zadeta, bet neteseta Apokalipse. Kur ziuri tie zmones? Negi nesupranta, kad tai dar viena pasakele, kuria kunigai megina uzverbuoti zmones?
Kokia dar pasaulio pabaiga?! Saule taip skaisciai sviecia, danguje ne vieno debeselio, o kisene prikimsta pinigu - ka tik gauta alga. Ar verta tokia diena galvoti apie Pabaiga ar Mirti?
Tegu apie tai galvoja tie prakeikti "tikintieji", visus, isskyrus save, zinoma, vadinantys pasmerktaisiais. O as... ech... einu vel prisigerti.
Visai zemai, beveik pro mano galva, praskrido skuteris. Isgasdinti balandziai pakilo i ora ir keli savo sparnais
kliude mane.
Prakeikimas! Argi tai, kad arteja Galas, leidzia zmonems nesilaikyti saugumo taisykliu? Viskam pasibaigus reikes iskusti skuterio savininka policijai. Tada tai jam atsirugs Apokalipse. Stai taip...
Galvoje brendo ziaurus kersto planas, kuri jau kitadien ketinau ispildyti.
Paklausite, kodel as sakiau "rytoj", jei rytojaus nebus - juk siandien Pasaulio pabaiga. Na, as tuo netikiu, nes argi gali nei is sio, nei is to ateiti Galas, juk pasaulis nesugriuvo net po Treciojo pasaulinio karo, kai i vandenyna nugrimzdo Japonija, Australija ir dalis Vakaru Europos, zuvo trecdalis viso pasaulio gyventoju, o branduolinis ginklas buvo naudojamas simta sykiu... Tad kokia gi Pasaulio pabaiga siandien? Tokia grazi ir taiki diena (kas, kad kazkur Afrikoje vyksta karas, o Kalifornija issprogdinta teroristu).
Taika - pasauliui, o man duokit isgerti ko nors itin stipraus ir dar, pageidauciau, heroino (reikes sesti prie vairo, juk skristi "skrendant" - didziausias malonumas).
Baras buvo tuscias - uz prekystalio stovejo vienisas barmenas-savadautojas.
- Gal ko noresite, sere? - paklause jis zvelgdamas i mane verselio akimis.
Dievinu zydruosius berniukus, jie tokie paslaugus. Gal man nusisypsoti, pasiseks - gausiu nemokamai isgerti, o gal dar ir doze?
- Spirito su kola ir "vezancio".
Bent protezus isidetu - akys grazios, na, bet dantys...
Apsinesiau, vadinasi, laikas paskraidyti skuteriu.
Gatve plusta tukstantine minia skanduodama:
- Jezau, mes tave mylime! Tu - musu valdovas! Isgelbek mus!!! Isgelbek!
Pamiseliai, jei jau taip mylite savo Jezu, eikit i baznycia ir ten su juo dulkinkites, argi verta viesai demonstruoti savo iskrypeliska meile medzio ar akmens gabalui?
Letai ir ramiai broviausi pro minia, o pries akis plauke visas mano gyvenimas: vaikyste, paauglyste, vakarykste
diena, siandiena...
Keisti vaizdai, matyt, "vezantys" prastos kokybes. Kitasyk eisiu i Universaline, ten, sako, heroino kokybe geriausia...
Pakeliu akis i dangu: juodi debesys, zaibai be perkunijos, puliu lietus...
Cia tai bent!.. Vis delto "vezantys" tikrai geri, nors kazkodel nesijauciu "skrendas".
Apsidairau: tukstantine ant keliu parklupusi minia, o jos viduryje stoviu as.
Nejaugi ir jiems haliucinacijos? Ne, matyt, doze buvo per didele... Kas tai - griausmas?
- Nekaltieji bus isganyti, tikintys ir klystantys tures proga ispirkti savo kaltes, kaltieji - kentes per amzius,
- siaubingai garsiai aidejo balsas, lyg bizunu plakdamas paslikus zmones. - As ateinu atleisti ir teisti.
Ar tai Jezus? Visu mylimas ir nuvalkiotas Dievo sunus?
Vadinasi, ji atejo - Paskutiniojo Teismo diena...
Rytoj metu gerti ir uzrisu visus legalius ir nelegalius narkotikus...
Rytoj?