Nuo detektyvinio zurnalo kosmopsichologa Amadeju Valinski atplese galva skeliantis duru skambutis, primenantis varliadancio tigro is Dryziuku (ar Drieziuku - Valinskis niekaip negalejo isiminti) planetos sutuoktuviu giesme. Kosmopsichologas nemego sveciu, trikdanciu jo popietini poilsi, bet, piktai suniurzges, sugraibe nuklypusias slepetes ir nutapsejo atidaryti duru. Moderniu automatiskai atsidaranciu Valinskis venge is dalies del to, jog buvo labai senamadiskas, is dalies del to, kad automatines durys daznai ileisdavo nepageidaujamus svecius ir tiesiog piktybiskai uzsikirsdavo tada, kai pro jas panoredavo ieiti pats Valinskis.
Isvydes uz slenkscio stovincia zmogysta, Valinskis akimirka pamane, kad pries ji stovi dar viena haliucinacija. Mat viesnia buvo neregetai isblyskusi, susisupusi i pilka apsiausta, nediduke, liesa - Valinskis net sulaike kvepavima, bijodamas netycia nupusti atejusiaja. I kosmopsichologa spoksojo kiaurai veriancios juodos akys.
- Venda O'Mur, - prisistate viesnia. - Dvasiu ligu specialiste.
- Atleiskite, - sumurmejo Valinskis, - as pats psichologas.
- Jusu psichika man nerupi, - pasigirdo grieztas atsakymas. - As - dvasiu ligu specialiste, - pabreze. - Jusu dvasiu, - paaiskino vis dar nieko nesuprantanciam Valinskiui.
- Mano dvasiu? - sumiso sis. - O kiek as ju turiu?
- Daugiau nei isivaizduojate, - Venda O'Mur inere vidun. - Stai! Si vargse dvasele! - suriko rodydama pirstu i siena.
- Ten tupi muse, - pabande protestuoti Valinskis.
Venda O'Mur eme graudziai rypuoti:
- As kasdien susiduriu su zmoniu abejingumu, nors esu visiskai pasisventusi ju gerovei! Patikekit, dvasiu ligu specialistu Zemeje nera daug! Jus visiskai nesirupinate savo dvasiu sveikata!
- Apie kokias dvasias jus kalbate? - grieztai paklause kosmopsichologas.
Neringos Mikalauskienes piesinys
Neatsakiusi Venda uzsimerke, pakele rankas ir pakilusi letai nusklende, delnais liesdama sienas, daiktus. Valinskis del viso pikto pasitryne akis. Bet vaizdas nepasikeite - viesnia is tiesu skriejo neliesdama kojomis zemes. O gal ji ne neturejo koju - suabejojo Valinskis - patikrinti nebuvo galima, nes visa kuna denge platus ir ilgas apsiaustas. Baigusi si keista rituala, Venda lengvai nusileido ant zemes ir pareiske:
- Jusu bute yra 1600 dvasiu. Is ju tik trisdesimties sveikata patenkinama. Susimastykite apie tai, - ir is placios apsiausto rankoves tarsi fokusininke istrauke vizitine kortele. - Paskambinkite, jei prireiks paslaugu. Ir, prasau, bukite humaniskas, tai yra spiritiskas, tai yra dvasiskas, - teatraliskai sunere rankas, - pagalvokite, kaip kencia vargseles jusu namu dvasios.
Valinskis buvo labai humaniskas ir dvasiskas, todel paskambino Vendai O'Mur po savaites. Tiesa sakant, daugiau is profesinio smalsumo - gal pavyks ka nors suzinoti apie dvasiu psichologija.
Venda netruko prisistatyti. Si karta pilka apsiausta buvo pakeitusi i balta baltuteli (spec.apranga - suvoke Valinskis), del to buvo dar panasesne i vaiduokli, be to, nesesi nediduka lagamineli (spec.irankiai - neabejojo kosmopsichologas).
- Gal noretumete isgerti kavos? - mandagiai pasiteiravo Valinskis.
- Kavos? - pasibaisejusi riktelejo specialiste. - Nieko nuostabaus, kad jusu dvasios tokios paliegusios, - pridure rusciai, - jei kemsate joms kofeina!
- As negirdau dvasiu kava, - Amadejus ir pats eme blyksti.
- O kuo jus jas maitinate?
- Maitinu... dvasias! - plykstelejo Valinskis. - Jums ka, galvoje negerai?
- Jus marinate savo dvasias badu! - uzlauze rankas Venda. - Dabar aisku, kodel jos, vargseles, tokios issekusios. Bet daugiau sito nebus, - ryztingai tare ji ir sukomandavo Valinskiui: - Duokite man degtuku, svaru ranksluosti, duonos, druskos ir dinkite is cia!
- Ka?
- Jusu buvimas gydymo metu nepageidaujamas! Galite eiti pasivaikscioti po miesta. Grisite po triju valandu.
Ir Valinskis isejo. Tik imynes i pirma svieziai prilyta balute, pastebejo, kad isdroze su slepetemis ir nudryzusiais treningais. "Graziai as atrodau, - pamane Valinskis. - Toji mergele visai iskvarsino man galva". Ryztingai apsisuko ir grizo prie savo buto duru, bet atidaryti nekilo ranka - kambaryje kazkas kraupiai stauge, o trumpomis tylos minutemis pasigirsdavo svelnus murkiantis dvasiu ligu specialistes balselis. Kiek pastovejus ir paziurejus, kaip pro tarpduri verziasi melynu zaibu pliupsniai, Amadejui eme virpeti visos galunes. Vargselis atsisedo ant laiptu ir eme inirtingai mastyti. Pirma (ir labai protinga) mintis buvo tokia: bute kazkas vyksta. Antraja, kad Vendai O'Mur gresia pavojus, Valinskis atmete - sprendziant is specialistes balso, ji jautesi puikiai. Treciosios minties kosmopsichologas suregzti nebeistenge, todel sedejo bukai ziopsodamas i aptrupejusia rudais dazais nutepliota koridoriaus siena ropinejanti tarakona. Klaikiai norejosi cigaretes... viskio su ledu... ar bent jau geros kavos puodelio. Beveik nesamoningai panarses kisenese, Valinskis aptiko minikompiuterio baterija, akmenuka su skylute, popiergali su paslaptingais skaiciais 284190, kuriu reiksmes kosmopsichologas neistenge prisiminti, ir penkiu ekiu banknota - uzteks ne tik kavos puodeliui, bet ir pietums.
Kitoje gatves puseje buvo gana itartina knaipe (Valinskis nekvarsino sau galvos del visokiu kalbininku isvedziojimu ir barbarizmu atzvilgiu buvo labai demokratiskas, tai yra daiktus vadino tikraisiais ju vardais), kurioje padorus zmogus lankydavosi labai retai, nebent kai prispirdavo neatideliotini reikalai. Bet Valinskis, nusprendes, kad su nukleiptomis slepetemis ir nutasytais treningais jis pats vargu ar panasus i padoru zmogu, be to, sis reikalas buvo labai neatideliotinas, nusliukino ten.
Landyneje tvyrojo prieblanda. Del to kosmopsichologas tik apsidziauge. Viskam abejingas barmenas pripyle stikline viskio, iverte i lekste (kaip pastebejo Valinskis, neplauta) karbonada ir saltu veidu nuplese uz tai keturis su puse ekiu. Amadejui neliko nieko kito, tik isitaisyti uz apsnerksto staliuko taip, kad galetu stebeti savo langus. Pazvelges i laikrodi, atsiduso: sioje skyleje jam teks pratunoti dar 2 val. ir 15 min.
Jo buto langai periodiskai tvyksciojo melyna ugnimi. Karbonadas eme veltis tarp dantu - pirma, jis buvo blogai iskeptas, antra, elektros (ar ko nors kito) iskrovos jo namuose toli grazu nekele apetito. Susinervines Valinskis nusisuko nuo lango. Vargais negalais suziaumojo mesa ir nusprende, kad tai - sintetika. Is leto gurksnojo viski ir dirsciojo i laikrodi - prastume dar tik valanda ir 20 minuciu, kad ta dvasiu specialiste kur visureigis pervaziuotu. Pabandzius isivaizduoti sutraiskyta Venda O'Mur, Valinskio veida iskreipe piktdziugiska sypsena. Mintyse eme svarstyti, kokios dar mirties palinketu siai piktajai fejai. Gal issiusti ja be deguonies atsargu i kosmosa ar giljotinuoti? Valinskis pasipiktino savo neisradingumu. Rytoj pat jis uzsisakys knyga apie inkvizicija - reikia lavinti vaizduote.
1 val. 45 min. Puse laiko jau atkenteta... bet viskio stiklineje nebera. Valinskis pazvangino likusius 50 centu. Uz juos gavo bokala drumsto gerimo, kuri barmenas vadino alumi. Isitaises toje pacioje vietoje (langai tebezaibavo, tik pliupsniai buvo retesni), uzgule bokala. Salia prisedo ilganosis atlapausis zmogenas, nesekmingai bandydamas ikasti karstam sumustiniui.
- Na ir dalykeliai dedasi tame name priesais, - nusistebejo pagaliau sudorojes pirma kasni.
- O kas? - apsimete niekuo detas kosmopsichologas.
- Melyni zaibai... - atsiduso zmogenas. - Romantika... Mano velione bobute sakydavo - kur melyni zaibai, ten ir dvasios...
- Labai grazu, - burbtelejo Valinskis.
- Mano bobutes laikais, - nesustodamas male kaimynas, kazkaip isigudrines tuo pat metu ir kramtyti, - dvasiu dar buvo daug. Paskui, sako, uzejo kazkokia epidemija, vargseles eme ir ismire...
- Kas? Bobute? - automatiskai paklause Valinskis.
- Ne bobute, o dvasios! Bobute labai ju gailejo, vis sakydavo, kad be dvasiu pasaulis ne toks grazus... Tik paziurekit - melyni zaibai! Argi nenuostabu?
Kosmopsichologas kazka suniurzge. Jis negalejo atplesti zvilgsnio nuo ciferblato - liko dar 50 minuciu tremties...
Zmogenas sugrauze sumustini ir pakilo, isizeides del Valinskio nenoro bendrauti. Kosmopsichologas liko vienas, neskaitant tuscio bokalo. Barmenui jis eme aiskiai nepatikti - sis piktai riktelejo:
- Ei, seni, kiek cia sedesi? Arba pirk ka nors, arba siausk!
"Ir tai XXI amziaus pabaiga, - pamane susijaudines Valinskis. - O humanizmas, o zmogaus teises?.."
- As laukiu draugo, - suaimanavo jis . - Tuoj turi ateiti...
Barmenas kiek atlyzo ir burbedamas eme sluostyti bokalus purvinesniu uz juos ranksluosciu.
Dar pusvalandis, ir Valinskis gales patekti i savo buta. Bet minutes slinko einsteiniskai letai, ir Amadejui eme rodytis, kad uz knaipes duru turejo isausti jau XXX amzius. Langas liovesi plyksciojes. Valinskis nebegalejo daugiau kenteti. Besipinanciom kojom ir galvoje tvyksint melyniems zaibams jis siaip ne taip uzsirepeckojo laiptais.
Dvasiu ligu specialistes nebebuvo. Ant staliuko gulejo saskaita (200 ekiu+102 ekiu (akcizo mokestis). Kitame lapelyje buvo nurodymai, kaip elgtis su dvasiomis, kad sios vel nesusirgtu.
- Kaukus maitinti duona ir pienu, - eme skaityti Valinskis, - nedekoti uz paslaugas, nesnipineti... Aitvarams kepti kiausiniene, nesitycioti, priimti viska, ka atnesa... Poltergeistai...
Staiga Amadejus pasiurpo - astuntas "Kosmopsichologijos enciklopedijos" tomas pakyla nuo lentynos ir skrenda tiesiai i vizoriaus ekrana...
- A, tai jus? - suburkavo Venda O'Mur, isvydusi savo kontoroje kosmopsichologa Valinski. - Tikriausiai norite sumoketi? As tada pasijutau labai pavargusi po gydymo seanso, todel nelaukiau, kol jus sugrisite. Ar patenkintais rezultatais? O gal turite kokiu nors nusiskundimu?
- Ka jus padarete? - sudejavo Valinskis. - Anksciau mano bute nebuvo jokiu dvasiu, o jei ir gyveno kelios, tai jos buvo tokios tyluteles, ramuteles - ne nepastebesi... O dabar! Poltergeistai zaidzia futbola su mano slepetemis, vietoj vartu naudodami isdauzta vizoriaus ekrana, kaukai pasistenge tvarkydami mano stalcius - nieko nebegaliu rasti, isskyrus kazkokius zirnelius, naktimis pasiunta dejuoti mirusiuju dvasios, kaip jas skriaude, kol turejo kuna, kazkas surijo visus konservuotus zirnelius is saldytuvo, negana to, prisistate piktoji dvasia bei jos partnere geroji ir pareiske, kad nuo siol bus mano angelu sargu ir kipsu gundytoju...
Venda nusisypsojo.
- Taip ir turi buti. Sveika dvasia turi atlikti savo funkcijas. Kuo poltergeistai triuksmingesni, tuo, vadinasi, sveikesni. Jie kaip vaikai. Juk jus susirupintumete savo vaiko sveikata, jei jis, uzuot isdykaves, visa diena tupetu kampe? Butent taip ir elgesi jusu dvasios, kol as ju neisgydziau... Ei, kas?.. Kas jums?.. Negera?
Apie autoriu
Grizti i "Raganiskas sypsenas"
Grizti i svetaine