Neringa Mikalauskiene

Slogute


Zydi tavo veidas naktyje,
Sapno nusviestas, o gal ir meiles,
Nezinai, kad musu sajunga keista,
Kad trumpai galesim dziaugtis laime.

Kazkada bekune nejucia
Pro skylute raktu isigaudavau i vidu
Ir slogindavau, kol karta paslapcia
Ja kazkoks nenaudelis uzlipde.

Ne, ne tu - dar vis nesupranti,
Kad esu is pasakos atejus,
As - dvasia, uzgimus praeity,
Tu - nezinomas dar niekam isradejas.

Mes gyvensim, meiles apgaubti,
Gims dukte - Sidabro Lelija,
Taciau burtai kazkieno pikti
Vel pavers mane liudna dvasia.

As klajosiu ir sugrisiu tik nakcia,
Kad priglausciau prie krutines musu vaika...
Bet miegok: toli ta valanda,
O dabar tezydi laime tavo veidas.


Copyright © 1996 Neringa Mikalauskiene
Copyright © 1996 "Dorado" Raganos"


Apie autoriu
Grizti i "Poezijos ziezirbas"
Grizti i svetaine