Neringa Mikalauskiene

Sidabro bokste

Kas tenai taip spindi ezero dugne?
I Sidabro boksta veskis ir mane.
Tu manes ant kranto vieno nepalik,
As taves klausysiu... Tik prasau, paimk!

Pirmakart taip kalba Zemes vaikas...
Greitai auga ir ne toks, kaip mes:
Jo jausmu pasaulis skaudziai keistas,
Laikas atiduoti ji i Laukianciu rankas.

Kad galetu jo mintis istrinti,
Kad valdytu kuna... Man sunku.
As tik aukle, ne mama. Galingi
Yra jie, ne as. Todel tyliu.

Nors myliu ta trapu Zemes sunu
I Sidabro boksta privalau nuvest.
Einam, vaike... Isimciu nebuna -
Ten pamirsi viska, net mane.

Neringos Vaitkutes piesinys

Liudnos mano dienos svyti sidabru,
Boksto labirintuos daug keistu keliu.
Gal tai buvo vakar, gal seniai seniai,
O galbut tik sapnas - geles ir drugiai...


Copyright © 1999 Neringa Mikalauskiene
Copyright © 1999 "Dorado" Raganos"


Apie autoriu
Grizti i "Poezijos ziezirbas"
Grizti i svetaine