Kapitonas Nareshas stebeilijo i monitoriaus ekrana. Pagaliau jis prisiverte patiketi, jog lauke, uz Kupolo sienu,
is tiesu stovejo zmogiska figura. Ji vilkejo standartini antiradiacini kostiuma, kuris nebuvo skirtas apsaugoti
zmogu nuo om-radiacijos. Nebuvo jokiu drabuziu, sauganciu nuo sios rusies spinduliu. Kapitonas sumaste, jog sis
zmogus praleido ne maziau kaip 6 valandas isoreje - artimiausias Kupolas buvo uz 6 valandu kelio - ir jam jau niekas
negalejo padeti.
Virgilijaus Skinderskio piesinys
Bet keisciausia buvo tai, kad, atidziai isiziurejes, jis suprato, jog tai buvo Regeja. Nebuvo abejoniu: niekas kitas, tik Regejos turejo vientisos tamsios spalvos akis, be baltymu. Metodiskais, raiskiais ranku judesiais si Regeja pavaizdavo fraze: "Svarbi zinia. Prasau ileisti". Ji nuleido rankas kokiom trim sekundem, po to vel iskele jas ir pakartojo sakini. Ir vel nuleido rankas. Ir vel pakartojo fraze.
- Simorvanai, ijunk rysi su isore, - pasake kapitonas.
Operatorius surinko koda, ijungianti vidine kamera, kuri transliavo vaizda i ekrana, itaisyta Kupolo isorineje sienoje. Jo rankos drebejo.
- Tikiuosi, kad vaizdo transliavimo sistema veikia, - sumurmejo jis. - Paskutinis
jos patikrinimas buvo pries... pries...
- Pries du menesius, - uzbaige vadas. - Pries Smugi.
Paaiskinimu jam nereikejo. Jis ir pats zinojo, kad sistema tegalejo buti tikrinta pries Smugi, kadangi po Smugio i isore nebebuvo galima iseiti. Ir vis tiktai... Anapus Kupolo sienos stovejo zmogus. Atsistojes pries kamera, vadas pavaizdavo zenklais: "Ileidziame. Uzsidegus zaliai sviesai, sliuzo vartai atsidarys dviem sekundem."
- Atidaryk vartus, - tare jis operatoriui.
Simorvanas giliai atsikvepe ir ivykde veiksma, kurio jis niekada nesitikejo prireiksiant: atidaryti vartus i isore. Kone uzhipnotizuotas is nuostabos, jis ziurejo, kaip Regeja priejo prie vartu ir isnyko juose.
- Idomu, is kur ji atvyko, ir kiek ji laiko praleido isoreje, ir kaip cia yra, kad jai dar mesa nuo kaulu nepradejo kristi, - svarste jis garsiai, bandydamas susikoncentruoti, kovodamas su nustebimo ir isgascio banga, uzpludusia prota. Tai juk, be kita ko, buvo Regeja. Tai Regeja, pakartojo jis sau. Kaip tau ir mintis atejo isileisti viena is ju i savo Kupola? Viena is tu, apie kuriu pusiau mistines galias net ir zvalgybos agenturos tegirdejo tik gandus? Taciau jis zinojo, kad jei neisileis jos dabar, tai tikriausiai nepamatys jokio kito zmogaus is isores iki pat Kupolo letos mirties, kuri tikriausiai istiks po menesio - kito. Siomis aplinkybemis tikra ar tariama Regejos gresme nebuvo tokia ir svarbi.
Tuo metu Regeja buvo jau sliuzo viduje, isoriniai vartai buvo uzsivere, plynas isdegintas laukas uz Kupolo sienu buvo toks pat tuscias ir bevaisis, kaip ir pries minute... ir akimirkos dalele kapitonas suabejojo, ar visa tai jam nepasivaideno. Ar nebuvo tai haliucinacija... galbut tai reiskia galo pradzia.
- Ijunk rysi su sliuzo vidumi, - paliepe jis operatoriui, susigriebes.
- Kapitone, ar jus ruosiates isileisti ja i Kupola? - paklause Simorvanas.
- Ji... ji radioaktyvi, ir be to, tai... tai juk Regeja.
- Is principo butu galima isileisti ja i Kupola, jei ji sutiks priimti antiradiacini dusa, - atsake Nareshas, - bet pries tai mes pasitiksime ja sliuze ir issiaiskinsime, ko ji is musu nori.
Monitoriuje vel pasirode atejunes, dabar jau esancios sliuze, vaizdas. Ji vis dar buvo reali.
- Kapitonas Nareshas, - prisistate jis i mikrofona, slepdamas itampa balse.
- Galite nusiimti salma. Sliuze oras normalus.
- Aciu, - pasigirdo tylus, bet aiskus atsakymas. Regeja nusieme pries-radiacinio skafandro salma, ikvepe karta kita. - veiki, kapitone Nareshai. As esu Saju. Regeja Saju is Aisudehi konvento.
Aisudehi buvo miestas uz keliu tukstanciu kilometru.
- Idomu, kuo ji cia atvyko...
Uz Kupolo sienu nebuvo matyti jokios transporto priemones. Kapitonas nustebo, suvokes, kiek baimes jam kele si Regeja dabar, kai iejo i jo Kupola.
- Regeja Saju, - pakartojo kapitonas, ieskodamas zodziu. - Sveika atvykusi.
As... as atsiprasau, bet mes negalime jusu ileisti i Kupolo vidu, nes jus, hm, as manyciau, radioaktyvi. Tikiuosi, nepriestarausite, jei paliksime jus sliuze?
- Ne, zinoma, - atsake ji ir syptelejo, sypsena, kurioje jos vientisos rusvos spalvos akys nedalyvavo. Buvo neimanoma suprasti, kur tos akys ziurejo - be baltymu, be vyzdziu, be nieko, kas parodytu jos zvilgsnio krypti. - Aciu, kad ileidote mane. As turiu jums svarbia zinia.
- Sakykite.
- Sivstavo kolonija issiunte i Somja buri erdvelaiviu, evakuoti bendruomenes, islikusias gyvas po Smugio. Erdvelaiviai turetu cia atskristi po penkiasdesimties dienu.
Nareshas giliai ikvepe ir palinko i prieki, netikedamas savo ausimis.
- Kiek erdvelaiviu?
- Paskutinemis ziniomis - dvidesimt keturi. Juose turetu uztekti vietos visoms islikusioms Somjos bendruomenems, taigi, del to galite buti ramus...
- As gal ir netureciau to klausti, - pasake Nareshas, - bet kaip jus apie tai suzinojote? Juk... juk elektromagnetinis rysys neveikia. Per om-radiacines pasvaistes mes negalime susisiekti net su artimiausiomis bendruomenemis. O jus tvirtinate, kad kalbejotes su Sivstavo kolonija uz 76 sviesmeciu?
Regeja kryptelejo galva.
- Regejimo pagalba, kapitone.
Kapitonas pasijuto lyg darzelinukas, taciau Regeja kalbejo toliau, neleisdama sau pastebeti jo sumisimo.
- Mums, tiesa sakant, ne is karto pavyko uzmegzti rysi su Sivstavo kolonija, - toliau kalbejo ji, tarsi tikedamasi, jog detales padarys jos pasakojima labiau tiketinu. - Kadangi si kolonija, yra, kaip jus zinote, uz 76 sviesmeciu, tokiam tolimam rysiui reikalingas didelis pajegumas. Mums reikejo... nesigilinant i smulkmenas, mums uztruko nemazai laiko sukaupti si pajeguma. Mes tiktai tikimes, jog gelbejimo misija nepaveluos. Daugumos Kupolu bendruomenes turetu issilaikyti iki jai atvykstant.
- Penkiasdesimt dienu, - pakartojo Nareshas. Jis svarste, ar pasakyti jai, kad poliputos, is kuriu sudarytos Kupolo sienos, jau po truputi irsta - dar vienas nenumatytas om-radiacijos poveikis - ir kad vargu ar galima tiketis, jog jos atsilaikys daugiau negu meenesi. Taciau niekas is bendruomenes dar to nezinojo, net ir salia stovintis Simorvanas.
- Penkiasdesimt dienu, - patvirtino Saju. - Beje, mes pastebejome, jog poliputu sienos neretai pradeda irti po vieno-kito menesio radiacijos poveikio. Laimei, musu konventas turi nedidelius rezervuarus, kuriuose auginamos poliputos. Sekanti karta as jums atgabensiu atsarginiu poliputu konteineri.
Kapitonas kovojo su padrikomis mintimis; jis vis dar nenorejo patiketi, jog si beprotiska issigelbejimo viltis yra tikra.
* * *
Kupolo taryba ziurejo i ji tokiais zvilgsniais, tarsi jis is tiesu haliucinuotu.
- Regeju neveikia radiacija? - Mejatri niekada neatrode labiau nustebusi.
- Ka? Regejos zada mus evakuoti i Sivstava? Kapitone, jus, ka, pamirsote, kad dabar karo metas, ir bendrauti su Regejomis yra isdavyste? - Kimvilas.
- O ka patarsi mums daryti, Kimvilai, - atsake Nareshas, stebedamasis, kaip sis galejo buti taip bukai uzsispyres, ir kaip Nareshas to anksciau nepastebejo. - Suputi gyviems?
- Is principo mes galime gyventi Kupole kiek norime ilgai, kol radiacijos lygis nukris.
Mes auginame patys savo maista ir deguoni. Jei norite zinoti, kapitone, man ambicija neleistu begti is Somjos,
ir dar raganu padedamam.
Ambicija, taigi. Nareshas tuomet pasake jiems apie poliputu irima.
- Tai nereiskia, kad mes turime priimti statybines medziagas is raganu, - atreze Kimvilas. - Kodel Urikua mums negali uzauginti poliputu? - jis piktai isidebe i Urikua, strukturine inziniere.
Si atsake:
- Todel, kad musu paciu gamintos putos yra neatsparios om-radiacijai, Kimvilai. As bandziau patobulinti recepta,
ir nieko neisejo. Ar tu grasinsi man mirtimi, Kimvilai, ar negrasinsi, as tau geresnio recepto neisrasiu, - paskubejo
pridurti ji. - Isradimai daromi taikos metu universitetu laboratorijose, o ne bunkeryje - atsiprasau, Kupole...
- Palaukit, o Regejos, vadinasi, isrado buda uzsiauginti poliputas, kurios neyra, - garsiai svarste Mejatri. - Taciau jos zinojo, kad poliputos irsta kituose Kupoluose - "paprastu mirtinguju" bendruomenese. Ar jums neatrodo keista, kad...
- Tai net nera keista, tai beveik akivaizdu, - prasneko Dasavis. - Ziurekit, Regejos turi imuniteta radiacijai, vadinasi, oms sis karas taip labai ir nekenkia. Jos moka auginti radiacijai atsparias putas. Jos gali puikiai isgyventi ir po Smugio. Ir jos nori isgabenti islikusius Somjos gyventojus - rinktinius planetos zmones, nes tik tokie gavo vieta Kupoluose - i kita planeta. Evakuacijos tikslais - o gal i vergija? Ar jums tai nepanasu i gerai apgalvota plana? Kodel jus manot, kad Regejos negalejo sukurstyti karo tam, kad galetu paimti planetos intelektualini elita i vergija, i Sivstava, kur jos, galimas daiktas, bedradarbiauja su valdzia, o gal jau ir uzeme valdzia.
- Dabar jau tau vaidenasi, Dasavi, - atsake Nareshas. - Imti zmones i vergija? Kuriam galui?
- Galbut daryti su jais kai kuriuos is tu bandymu, apie kuriuos ir tau turbut teko girdeti, Nareshai. Gal jos, pavyzdziui, sumanys uzauginti tavo smegenu klona, kad padetu joms paruosti strategija, kaip uzgrobti valdzia pasaulyje. Nors, jei tu isskrisi su jomis i Sivstava, tai pasirodysi naivuoliu, ir tavo intelekto verte automatiskai sumazes, - nusisiepe Dasavis. - Raganos nori isauginti vergu rase, paversti mus ju robotais. Manai, jos to negali?
- Kodel gi negali, - pritare Kimvilas. - Jos irode, kad gali pasigaminti radiacijai atsparias poliputas, ko niekas kitas nesugeba. - Nareshui nespejus isiterpti, kad nuo antiradiaciniu putu iki vergu rases - toli, Kimvilas pareiske, vis labiau karsciuodamasis:
- Prasideti su Regejomis - isdavyste. Ir as i tai ziuresiu kaip i isdavyste.
Nareshas patylomis nusprende, kad reikes stebeti Kimvilo elgesi ateinanciomis dienomis.
* * *
Sutarta diena Regeja atvyko. Atejo, kaip ir anksciau, per isdegusia, niekieno nestebima dykyne. Taciau si karta
ji atsinese dideli inda. Kapitono akys uzsidege, pamacius ta konteineri, gyvybes nesheja.
* * *
Urikua lydejo Regeja, nesina Kupolo strukturiniu zemelapiu kiseniniame duomenu procesoriuje. Zemelapiu, kuri ji
sudare po kelias niurias dienas trukusiu skaiciavimu; kiekviena diena atskleisdavo dar viena silpna vieta Kupolo
strukturoje, dar viena sriti, kur poliputos pradejo irti - dar viena Zuties iejima.
Virgilijaus Skinderskio piesinys
Jos nusprende, kad isbandyti nauju, Regejos atnestu poliputu eis tiktai i mazai lankomas Kupolo vietas, po kurias paprastai niekas is bendruomenes gyventoju neturejo reikalo bastytis. Regejos Saju, atrodo, neuzgavo kapitono nurodymas laikyti jos atvykima paslaptyje ir saugotis, kad niekas is gyventoju nepamatytu Regejos vaikstant po Kupola. Jos sustojo patalpoje, kurioje "gyveno" klimato palaikymo sistema. Jos sienoje Regeja uzdejo pirma putu lopa. Urikua pazymejo ta vieta elektroniniame zemelapyje.
Sekantis sustojimas buvo Gyvybes Sodas. Urikuai net kvapa uzgniauze nuo minties, jog bus galima is tiesu pataisyti Gyvybes Sodo sienas. Jeigu tik tai pavyks, sio Kupolo oro ir maisto atsargos - vaisiai, augaliniai baltymai bei ora valantys dumbliai - bus isgelbetos. Tuo paciu ir Kupolas bus isgelbetas.
* * *
- Galesi pasiimti kruva radioaktyviu lavonu i savo laiva, vergu prekiautoja, - susuko Kimvilas.
Kita sekunde jis issove i Gyvybes Sodo isorine siena. Urikua suspaude rankomis ausis. Kimvilas neapsiribojo vienu
suviu. Urikua, sustingusi is skausmo ausyse ir soko, ziurejo, kaip pleciasi sienoje juoda skyle. Saju atsigreze
i ja. Tik is jos lupu judesiu Urikua suprato, ka Regeja jai sako:
- Bek! Bek i vidu!
Inziniere pagaliau atitoko ir metesi prie duru, vedanciu i koridoriu, kuriuo jos atejo. Paciu laiku. Jai vos spejus prasmukti pro duris, sukauke radioaktyvaus pavojaus sirena. Gyvybes Sodo durys uzsitrenke. Tarsi uzhipnotizuota, Urikua ziurejo, kaip atsarginiu poliputu rezervuaras virs Sodo duru pratruksta, ir rusvas lipnus skystis ima varveti i duru plysi ir akimirksniu sustingsta. Po poros sekundziu duru nebebuvo. Ju vietoje plytejo aklina siena.
Suviu nebesigirdejo; o galbut juos uzgoze sirena?
* * *
Sirenos aidas tebespenge jai ausyse ir tada, kai du karininkai, sueme ja uz parankiu, vede ja pas kapitona Naresha.
Ir tada, kai ja tarde; Nareshas vel ir vel reikalavo, kad ji sakytu "tiesa ir tiktai tiesa", ir po to,
kai ji pakartojo savo pasakojima du kartus, jis, tarsi butu negirdejes ne vieno jos zodzio, vel paliepe pasakyti
visa teisybe apie tai, kaip ji, Urikua, nusove Kimvila ir pabego is Gyvybes Sodo. Kadangi nebuvo kaip kitaip paaiskinti
zaizdos Kimvilo rankoje, ir to, kad jo ginklas gulejo per kelis metrus nuo jo lavono. Tardytojai negalejo apziureti
lavono is arti, nes i Gyvybes Soda ieiti nebebuvo imanoma. Nareshas ir jo parankiniai tegalejo matyti nusikaltimo
scena per videokameras, kurios buvo itaisytos Gyvybes Sode, kaip ir visose kitose Kupolo patalpose. Zaizda Kimvilo
krutineje galima buvo paaiskinti tuo, kad jis ateme pats sau gyvybe; taciau tokiu atveju jis nebutu nusviedes ginklo
i sali, ir, bet kokiu atveju, jis nebutu soves pats sau i ranka.
Ir skyle Kupolo sienoje negalejo buti padaryta vien keliais pistoleto suviais, kaip kad tvirtino Urikua. Skyle buvo kur kas didesne, kampuota, lygiais, apsilydziusiais krastais. Ji buvo pakankamai didele zmogui pralisti.
Karine padetis Kupole buvo sugrieztinta. Kapitono nurodymu buvo uzdrausta kalbeti apie ivyki; pazeidejams buvo
grasinama sumazinti ir taip vargana dienos raciona (Gyvybes Sodo, auginancio maista, nebebuvo) - trimis ketvirtadaliais.
Urikua buvo patalpinta i vienute. Bent jau iki to laiko, kai Kupolo isorines sienos pradejo irti, ir zmones susikrauste
i Kupolo vidines patalpas, jo Serdi. Durys tarp Serdies ir isoriniu patalpu buvo aklinai uzlipdytos. Veliau Kupole
pradejo mazeti deguonies - ora valancio Gyvybes Sodo nebebuvo.
Kapitonas kasdiena rezdavo trumpa kalbele, teigiancia, jog Regeju prisauktas laivas jau arteja, ir jiems telieka pakenteti dvi savaites... veliau - viena savaite... dar veliau kapitonas nustojo sakyti kalbas, nes Kupolo gyventojams buvo uzdrausta kalbeti deguonies taupymo sumetimais. Sekancia diena po "beliko-tik-savaite" kalbos visi gavo po doze vaistu, panardinusiu juos i suletintos medziagu apykaitos bukle, kurioje reikejo maziau deguonies, ir tamsus besapnis miegas apgobe Urikua ir numarino sirenos kauksma ir suviu drioksejima jos ausyse. Viena is tu dienu, pries gaudama nauja vaistu doze, Urikua pusiau prabudo.
Ji sumurmejo:
- Vienas is puses milijardo...
Ne, tai ne ji, tai Regeja Saju istare tuos zodzius. Ir dabar ji stovejo priesais Urikua, Gyvybes Sode, priesais maistiniu dumbliu rezervuara, ir kalbejo:
- Tu manai, kad mes pabaisos, Urikua? Regejimas nera nenaturalus, jis tik retas. Vienas is puses milijardo zmoniu
ji turi. Ir, - pasake butybe vientisomis rudai pilkomis akimis, kurios, atrode, neziurejo i nieka ir i viska -
i Urikua ir ora aplink ja, i medzius, dumbliu rezervuara ir lubas vienodu, tolygiu, visaaprepianciu zvilgsniu,
- naujajame pasaulyje, Sivstave, kiekvienas gales pasirinkti, ar tureti Regejima, ar kokia kitokia naudinga savybe,
ar jokios, jei jiems ir taip gerai.
Urikua pakele antakius.
Virgilijaus Skinderskio piesinys
- Ka, - tare Basiras, budintis karininkas ir vienintelis nemiegantis zmogus Kupole. Pamates, kad Urikua bunda,
jis nuskubejo suleisti jai naujos dozes.
Nebuvo galima leisti niekam kalbeti - net ir per miegus.
- Ne, tu ne pabaisa. Kokia gi tu pabaisa, - pasigirdo nervingas juokelis. Urikua kruptelejo. Balsas tese: - Tu tik vergu varove.
Inziniere akimis ieskojo balso saltinio. Taciau Saju, net nepasukusi galvos, tare:
- Tu Kimvilas, ar ne?
Urikua nupurte siurpas, pirma - suvokus, jog tai tikrai Kimvilas ir prisiminus jo kalba tarybos susirinkime, antra - del to, jog ji ka tik isitikino, kaip veikia Regejimas. Saju juk nezinojo, kas Kimvilas toks, ir kur jis slepiasi.
Pagaliau Urikua pamate Kimvila iseinant is uz dumbliu rezervuaro su pistoletu, ir artinantis prie ju.
Ar... ar su adata? Akimirkai Kimvilo veidas isskydo ir pavirtu kazkuo kitu, labiau pazistamu ir maziau pavojingu. Dideliais zingsniais jis skubejo jos linkui, ir sautuvo vietoje tebuvo tik adata. Sukaupus jegas, ji paskubejo istarti - kuo garsiau - pries tai, kol Basiras spejo jai suleisti migdomuosius:
- As nenuzudziau Kimvilo...
* * *
Ji pabudo ir vel, bet si karta vesaus deguonies srautas pute jai i veida. Sapnas, kuriame ji sklande ant antigravitacines
pagalves Vendhavo atrakcionu parke, supuojama oro sukuriu, nutruko, taciau ne oro sroves, kedenancios plaukus.
Aplinkui buvo sujudimas. Karininkai zadino miegancius zmones. Kitame sales gale - ir tai tikrai buvo didziausias
stebuklas, matytas per pastaruosius tris menesius - sliuzo durys buvo atidarytos. Uz ju ziojejo juoduma. Ne balta,
akinanti radiacines dykynes sviesa, bet juoduma. Kazkas naujo. Kazkas, is kur pludo deguonies srove. Ir zmones,
pabude anksciau uz Urikua, vienas po kito virtine zenge i juoduma ir pranykdavo jos gilumoje.
Jai buvo paliepta keltis, uzsimesti kuprine ir prisijungti prie virtines. Ir kalbeti jau buvo leidziama, net labai, kaip Urikua greitai isitikino.
- As neisiu i laiva, - sauke Dasavis. - As niekur nesiruosiu skristi.
Du apsaugos karininkai laike uzlauze jo rankas.
- As geriau mirsiu nuo radiacijos negu busiu siu pabaisu vergu, - pareiske Dasavis. Tai jos, raganos, sukele kara. Tai jos sukurste abi valstybes numesti bombas viena ant kitos. Negi jus dar nesuprantate? Jos sukurste musu planeta susinaikinti, tam, kad galetu supakuoti islikusius zmones - rinktinius zmones - ir isgabenti i Sivstava, kad isvestu is ju vergu rase.
- Gerai, Dasavi, - atsake Nareshas, - taves niekas nevercia skristi. Galesi sau ramiai suputi dykumoje. Tai tavo paskutinis zodis?
Taciau tai nebuvo Dasavio paskutinis zodis, nes jis pamate Urikua praeinant.
- O stai ir raganu palaizune, - suriko jis jai ikandin, - kolaborante... Skubi pirma prie lovio?
Neatsigrezdama Urikua nuseke paskui kitus i tamsu koridoriu; jo gale zmoniu vora pradejo staigiai kilti aukstyn, ir Urikua, pasekusi jais, uzlipo ant eskalatoriaus. Eskalatorius baigesi ryskiai apsviestoje saleje.
Tai Regeju laivas, zinojo ji. Tai negalejo buti niekas kitas.
Idomu, ji taip ir nepamate laivo is isores. Jie, isgyvenusieji, taip ir neturejo progos pamatyti laivo atskrendant, is pradziu kaip juodo taskelio danguje, paskui igaunancio konturus, materializuojanciosi i vilti. Vietoj to, jie buvo tiesiai atvesti i sia keista patalpa - apvalia sale isgaubtomis sienomis ir su videoekranais, issidesciusiais tiek ant sienos, tiek ir lubose bei grindyse. Urikua atkreipe zvilgsni i ekrana grindyse, ir pamate, jog jis rodo isore - iprastine isdegusia dykuma, vietomis nubarstyta pastatu griuvesiais, suskeldejusio asfalto lopais ten, kur pries Smugi buvo keliai - is keliu desimciu metru aukscio. Ji kruptelejo nuo keisto jausmo.
Vadinasi, ji is tiesu laive. Taciau ekranai, isdestyti sienose, grindyse ir lubose, sudare ispudi, jog laivas tera sis mazas burbuliukas, nedidele sale, kuria nuo isores skiria tiktai trapus ekranu langai. Taciau taip, be abejo, negalejo buti. Laivas tikriausiai tesiasi uz sales ribu i visas puses desimtis ar simtus metru. Sienose taciau nebuvo jokiu akivaizdziu duru, isskyrus eskalatoriaus anga. Kas tai per patalpa? Stebejimo aikstele? Ar keleivinis denis keliaujantiems zemiausia klase, kur jie, kone kaip gyvuliai, tures praleisti kelione susikimse?
Niekas nesiryzo kalbeti; naujai atvyke i laiva emigrantai tyliai ir klusniai sedosi ant grindu, tarsi laukdami, kol kazkas kitas - nauja valdzia? - duos jiems leidima kalbeti.
Nerimas apsiaute Urikua; ji butu galejusi prisiekti, jog tai klaustrofobija, bet ji niekad nebijojo uzdaru patalpu. Taciau pojutis turejo panasu "skoni". Ji jautesi tarsi spastai uzsitrenke aplink ja. Kimvilo bei Dasavio zodziai skambejo jos smegenyse kaip niekada aiskiai. Vergu prekiautojos... Kunu grobejos... Joms reikia musu - Somjos kurybinio elito - smegenu daryti savo eksperimentams... Jos susprogdino Somja tam, kad galetu isauginti vergu rase Sivstave...
Urikua nusprende geriau atsisesti ir pamastyti apie ka kita. Ji issitiese ant grindu, tarp kitu evakuojamuju, ir nugrimzdo i puria, tarsi smeli, medziaga, kuria buvo isklotos ne tik grindys, bet ir sienos bei lubos. Smelis-ne-smelis apgaube jos kuna tvirtai, taciau nevarzydamas judesiu. Ji eme svarstyti, kam si medziaga skirta, ir kodel ja, kaip ir videoekranais, isklotos visos laivo sienos ir lubos. Galbut del to, dingtelejo jai, kad skrydzio metu nera nei absoliutaus virsaus, nei apacios - kiekviena siena gali pavirsti virsum ar apacia priklausomai nuo to, kokia kryptimi skrenda laivas. Smeliskoji medziaga turbut yra (ji iskapste senas zinias is atminties dugno) apsaugoti keleiviams nuo dideliu pagreiciu. Tokia medziaga generuoja jega priesinga negu laivo greitejimo kryptimi, tuo budu neleisdama astronominiams pagreiciams sutraiskyti gyvu organizmu.
Lyg patvirtindamos jos mintis, grindys pakrypo keleta laipsniu. Sale letai virto ant sono. Kazkas aiktelejo. Pora ka tik is eskalatoriaus islipusiu Kupolieciu suklupo is netiketumo, kiti isikibo i eskalatoriaus tureklus.
Mejatri susiorientavo pirma:
- Naujai atvykusieji, eikit ir seskites ant sienos, gulkit i smeli. Cia visur antigravitacinis smelis; nesvarbu, kur guleti, ant grindu ar lubu...
Taciau sale nuvilnijo kur kas garsesnis aiktelejimas. Visos akys susmigo i videoekranus.
Dykumoje salia laivo stovejo zmogus. Jis karstligiskai gestikuliavo ir jo lupos judejo; jo kalba buvo, be abejones, skirta laivo keleiviams, taciau videoekranai buvo begarsiai. Niekas taip ir neisgirdo Dasavio paskutines kalbos. Ir niekas neisgirdo suvio, kai jo ranka, pakilusi pries save pati, nunese puse jo galvos. Urikua staigiai nukreipe zvilgsni nuo ekrano, uzsidenge rankomis burna, ir giliai ikvepe, kovodama su pykinimu. Sales grindys letai krypo zemyn, i juoda bedugne pries jos akis.
* * *
Susirinkimas baigesi. Nuo skrydzio pradzios buvo praejusios penkios dienos pagal Somjos skaiciavima. Per tas dienas
laiva draske keliolikos g pagreiciai, kuriu metu Urikua, kaip ir kiti, antigravitacinio smelio pilnomis ausimis
pluduriavo ties miego ir samones riba. Taciau tai buvo praeityje. Dabar laivas buvo tarpineje erdveje, ir laive
vyravo iprasta, jauki 0.8 g dirbtine trauka.
Regeja Saju baige kalbeti. Pries jai paliekant sale, kampe atsistojo figura ir susuko:
- Kapitone Nareshai ir Regeja Saju! As nenuzudziau Kimvilo. Jis pats pasirinko mirti Gyvybes Sode, prakiurdes siena suviais. As jam nieko nedariau. Jis pats tai pasirinko!
Visi suziuro i kalbanciaja. Regeja sustojo pusiaukeleje tarp pulto ir duru, ir atsigrizo i Urikua.
Urikua ismeige akis i Regeja.
- Regeja Saju! Jus buvote ten su manimi! Jus zinote, kas is tiesu ivyko. Prasau, pasakykite kapitonui, kad as sakau tiesa!
Saju nustebusi kryptelejo galva. Nieko nepasake.
- Regeja, prasau! Vardan tiesos... - Urikuai eme trukti zodziu. - Vardan to naujojo pasaulio, i kuri mes vykstame. To pasaulio, apie kuri jus man kalbejote tada, Gyvybes Sode... kuriame visi, visi tures pasirinkima...
Net ir Regejos beisraiskes akys negalejo nuslepti nustebimo.
- Kuria diena tai buvo? - paklause ji.
Urikua ziurejo i ja su blestancia viltimi, netikedama, jog Regeja nepamena ar nesupranta, apie ka ji kalba.
- Dvidesimt trecia, - atsake ji.
- Dvidesimt trecia, - pakartojo Saju. - Gerai. As paparasysiu kapitona Naresha ir Urikua eiti su manimi. Visi kiti galite skirstytis.
- Ka tai reiskia? - paklause kapitonas.
- Tai truks tik kelias minutes, kapitone, - atsake Saju.
Jiedu nuseke paskui ja, pro keleiviu kabinas, pro varikliu sektorius, i Regeju gyvenama sektoriu. Urikua kaip sapne ziurejo, kaip Regeja paliecia ranka plokstele prie duru, kuri nuskaite jos DNR, ir durys atsidaro - durys i vidine sventove, i Regeju busta, kur nedaug zmoniu - ir tikrai ne Urikuos rango zmoniu - buvo pateke. Sapnas nesibaige; Regeja nepaliko ju uz duru. Ji ivede Urikua ir kapitona paskui save.
Ji ivede juos i kambari, kuriame sedejo... Saju dvyne. Moteris tokiais pat rudais plaukais, vientisomis rudai pilkomis akimis, kampuotais skruostikauliais. Ji atsistojo, prisiartino prie iejusiuju... ir atrode, tarsi nematomas veidrodis butu pastatytas tarp jos ir Saju, ir jos butu viena kitos atspindys.
- Susipazinkite, tai Saju-somi, - pasake Saju-vadove. - Tai kapitonas Nareshas ir Urikua, - tare ji savo atspindziui.
Somi reiskia devyniolika Aisudehi kalboje, prisimine Urikua.
- Somi, mes norime pamatyti Saju-irvi, - tare ju vadove.
"Irvi" buvo trisdesimt du, atejo i pagalba nenuilstanti Urikuos atmintis.
Jie - dabar jau keturiese - perejo keleta kambariu.
- Atrodo, irvi dabar ligonineje, vis dar ilsisi po inkstu persodinimo, - tare Saju-dvyne.
Taciau kai jie pasieke palata, kurioje ilsejosi Saju-irvi, Urikua suprato, jog tai ne dvyne.
Jie sustojo kompaktiskos, kaip ir viskas laive, palatos tarpduryje. Moteris, sedejusi salia lovos, butu galejusi buti abieju Regeju veidrodiniu atspindziu, taciau jos drabuzis buvo zalsvas, sterilios spalvos, medikes kombinezonas. Ant jo buvo prisegtas zenkliukas su uzrasu "Saju-azsomi". Dvidesimt devintoji.
- Mes atejome aplankyti Saju-irvi, - paaiskino ju vadove nustebusiai Saju-azsomi. Ir, atsigrizusi i palyda, mostelejo lovos link ir pasake:
- Stai ji, Saju-irvi. Saju, kuri buvo atejusi jusu aplankyti dvidesimt trecia diena. Deja, ji siuo metu miega po sunkios operacijos, todel negales paliudyti siuo momentu. Taciau manau, jog atgavusi samone, ji prisimins tave, Urikua, ir patvirtins tavo pasakojima.
Urikuos zvilgsnis blaskesi tarp Saju-vadoves, Saju-slauges ir Saju-gulincios-lovoje; ji karstligiskai stengesi sudelioti misles gabaliukus i vientisa visuma. Jos akys sustojo ties Regeja, gulincia lovoje. Sios plaukai buvo isslinke, oda visiskai balta ir vietomis nuseta zaizdomis.
- Kas jai? - netvirtai paklause Urikua.
- Kas daugiau, jei ne spinduline liga, - atsake Saju-vadove. - Jos laukia dar ne viena organu bei kaulu ciulpu persodinimo operacija.
- Palaukit, - isiterpe kapitonas Nareshas. - Organu persodinimo? Kieno organu? Kas bus donoras? Ir aplamai, kas cia dedasi?
- Kieno organu? - perklause vadove. - Jos pacios organu. Jos inkstu klonai buvo isauginti is jos pacios lasteliu. Tuo paciu budu mes ketiname isauginti ir kitus jos organus.
- Spinduline liga? - tare kapitonas. - Tai, palaukit, tai ji nebuvo atspari radiacijai, kaip kad mes maneme?
- Zinoma ne, kapitone. Regejos juk tik zmones, ar ne?
- Zinote, as kuo toliau, tuo maziau esu tuo isitikines, - atsake kapitonas, matyt suerzintas ironijos Regejos balse. - Tai kas gi pagaliau JUS VISOS esate?
- Jus vis dar nesuprantate, kapitone Nareshai? - Saju-vadove atrode nuosirdziai nustebusi.
- Jus norite pasakyti... - Urikua atsireme i siena ir kietai uzmerke akis, - kad Saju-irvi lanke mus, zinodama, jog susirgs spinduline liga?
- Taip, ir ne vien Saju-irvi. Kiek kartu ji lankesi jusu Kupole? Du? Abu kartus tai buvo skirtinga Saju. Kiekviena is ju tegalejo pakelti tik viena kelione per om-radioaktyvia isore. Jos turejo grizti atgal, kol galutinai nenusilpo.
- Kai mes su ja ejome uztaisyti Kupolo sienu, ji man pasake, kad tegales praleisti su manimi tik dvi valandas... - garsiai maste Urikua.
- Tai suprantama, - atsake Regeja. - Ji turejo grizti i konventa laiku, kitaip butu tapusi nebeisgydoma.
- Ir ji, vadinasi, padidino skyle Kupolo sienoje ir pabego pro ja? - Urikua pagaliau isdriso uzduoti, nors ir netiesiogiai, klausima apie tai, kas grauze, kankino jos atminti.
- Taip. Po to, kai nusove Kimvila, - atsake Saju. - Kitaip jis butu ja nusoves.
Aciu tau, mintyse sumurmejo Urikua. Aciu. As nebuciau galejusi to istarti.
Kartu su palengvejimu ja uzpludo smalsumas: ar gali buti, kad Regeja pasake tuos zodzius todel, kad ji Regejo Urikuos mintyse, jog si norejo, kad Regeja tai pasakytu?
- Kapitone Nareshai, - tare Saju, - Saju-irvi gales tai patvirtinti, kai atgaus samone.
Urikua naudojosi proga paklausti daugiau klausimu.
- Saju-irvi man sake, - toliau narse po atminti Urikua, - jog tolimo atstumo Regejimui reikejo dideliu Regeju pajegu. Taciau ji taip pat sake, jog Regejimas - tai savybe, kuria turi labai nedaug zmoniu... vienas is puses milijardo. Ir vis tiktai... kaip cia yra, kad Regejos surinko didziules pajegas uzmegzti rysi su Sivstavo saules sistema? Is kur tuomet.. ar tai reiskia, kad... - jos zvilgsnis klaidziojo tarp Saju-vadoves ir kitu triju Saju, - ... kad visos jus...
- Taip, Urikua, - patvirtino Regeja. - Mes visos esame tas zmogus. Vienas is puses milijardo.
Janinos Strockienes piesinys
* * *
Filmui pasibaigus saleje uzsidege sviesa ir tukstantis studentu suziuro i moteri, stovincia salia projektoriaus.
Sivstavo Reprodukcijos Komiteto emblema ir jos vardas - Hiran - ant jos kostiumo buvo matyti net ir paskutinese
eilese. Ji palukuriavo kelias sekundes, ir per ta laika susirinkusiuju veidu israiskos pradejo rodyti, kad jie
supranta, kokiu tikslu jiems buvo parodytas sis filmas.
- Tie, kurie norite dovanoti savo genus klonavimui, galite uzsiregistruoti kompiuteriu su stai siuo slaptazodziu, - tare Hiran. - Parodzius sia kronika, paprastai susidaro nemazas burys norinciu buti klonuotais, - tese ji. - Uztai mes kvieciame savo genus dovanoti tiktai rinktinius individus, tuos, kuriu mes noretume daugiau tureti musu planetoje.
- Kvieciame klonavimo programoje dalyvauti ir tuos, kurie manote, kad jusu turimi ypatingi genai kol kas dar nepasireiske gyvenime, - pridure ji. - Yra didele tikimybe, jog tie genai pasireiks jusu kopijose.
Ji zinojo, kad dauguma publikos neatkreips demesio i siuos zodzius, taciau saleje buvo vienas zmogus, kuriam - tiksliau, kuriai - jie buvo skirti. Akies krasteliu ji zvilgtelejo i ta mergina, kuri staiga sukluso ir ismeige zvilgsni i Hiran. Hiran nusisypsojo i erdve padrasinanciu, taciau beasmeniu sypsniu. Ji nenorejo atkreipti niekieno demesio i mergina. Genas, kuri pastaroji turejo, dazniausiai pasireiksdavo ankstyvoje paauglysteje, o si mergina velavo jau kokia desimcia metu. Jos akys buvo paprastos, baltais baltymais ir rudom leliukem, neissiskiriancios, ir niekas is susirinkusiuju lig siol, atrodo, nepastebejo, jog jos bruozai - kampuoti skruostikauliai ir ilgi rudi plaukai - buvo tie patys, dominave ka tik matytoje kronikoje.