Jis jojo. Jojo beveik nesidairydamas. Galbut todel, kad mane atsidures toli nuo zmoniu gyvenamu vietu. Aplink ose medziai, mate jau net keliolika zmoniu kartu. Gruobleti ju kamienai traukesi Jam is kelio, kaip dvariskiai traukiasi, duodami kelia imperatoriui. Ant jo kaklo kabojo didelis sidabro kryzius, Jo pasaulyje lemiantis gyvenima ar mirti. O dabar Jis tremtinys.
Jis vare arkli genamas neapykantos, nuoskaudos ir gedos. Vyskupas ji atskyre nuo baznycios ir prakeike visu zmoniu akivaizdoje. Visu, netgi jo dievinamos moters. O, koks nepakeliamas buvo jos paskutinis zvilgsnis! Jis nelabai tikejo kryziaus galia - greiciau pasikliove savo gebejimu valdyti ginkla. Jis pats prakeike juos visus. Visus! Negi kazkoks valstiecio vaikas, muzikas, gali prilygti jam - barono favoritui? Jis nuzude vos penkeriu metu vaika, parodziusi Jam liezuvi ir jautesi teisus nubaudes izuleli. Kaip galejo vyskupas, rastingas zmogus, nesuprasti Jo?
Neapykanta uztemde prota, todel nepastebejo jam shuktelejusio zmogaus. Tik arklys stabtelejo, atitraukdamas Ji nuo sunkiu minciu.
Prieky stovejo aukstas, pagyvenes zmogus, zilais plaukais, augalotas ir isdidus. Vienoje rankoje jis turejo ieti, o kita ranka laike pakeles delnu i Ji:
- Sustok! Dievai pyksta, kai juos trukdo mirtingieji! Grizk atgal!
Jis pasimuiste balne, bet pagieza paeme virsu:
- Nesdinkis is kelio, prascioke! Tu nezinai, su kuo kalbi! Traukis is kelio!
- Tai prakeikta vieta. Cia ne vieta mirtingiesiems.
- Traukis, arba as, vardan Kurejo, nudesiu tave, pagoni!
- As dar karta ispeju tave - grizk. Jei tau brangi gyvybe - aplenk sia vieta. Mes saugom ja, kad blogis nedrumstu kitiems ramybes. Ir nemanyk, kad si pareiga maloni.
- Is kelio, bedievi! - Jis nuleido ieti ir pavare arkli pirmyn.
Zirgas nenorom pakluso, galbut del jam vienam tezinomu priezasciu.
- Tebunie dievu valia! - Ir pagonis dingo tarp medziu.
Jis suoliais gine arkli per miska, nors tas ir aikstijosi. Pirmyn ir tik pirmyn! Jis net nepastebejo, kad miskas darosi vis klampesnis ir niuresnis. Ambicijos ir puikybe uztemde prota. Visi pries Ji! Kelio atgal nera!
Staiga atsidure ant kalveles, pries pat augalota medi, vienisa ir gresminga. Jis zvelge i ji tarsi nenoredamas patiketi tuo, ka mato, bet dar vienai sekundei praslinkus buvo jau per velu. Jis suprato, kad tai - pabaiga. Ir medzio sakos apgaube Ji.
Per miska nuaidejo siaubo kupinas priesmirtinis klyksmas.
- Tokia dievu valia. - Zilagalvis zmogus nuleido galva.