Neringa Mikalauskiene
Pauksciu klajoju
Buvau tiktai besparne medzio feja,
Zaliom grandinem prirakinta prie kamieno.
Naktim menulis i mane ziurejo,
O vejas glamonejo diena...
Atejo zmones ir nukirto medi...
Nutruko mano zaliosios grandines.
Stebejos zmones, kai mane pamate,
Kalbejo zmones: "Ragana, laukine!"
Neringos Mikalauskienes piesinys
Paskui nusivede mane i kaima
(Net negalvojau, kad as vaiksciot moku)
Tenai sukrove jie didziuli lauza
Saku, kurias nuo mano medzio pjove.
Sudegino mane, bet neskaudejo.
Pro dumu kamuolius zerejo saule...
Is pelenu pakilusi i veja
Dabar pauksciu klajoju po pasauli.
Apie autoriu
Grizti i "Poezijos ziezirbas"
Grizti i svetaine