Buvo karalyste. Joje, suprantama, - karaliskoji seima. Berniukas nuo pat vaikystes zinojo, kad paveldesias sosta. Ir visiems tai buvo labai aisku.
Augo busimasis valdovas. Seke mokslai po mokslu. Baigus viena is garbingiausiuju studiju, visa kursa apipuole zurnalistai, reikalaudami pasidalyti ateities planais. Kilmingasis jaunuolis labai tiesiai ir atvirai pazvelge i truputeli virpancia zurnaliste ir pasake: "Busiu ubagas". Nuo tada jis stengdavosi isvengti panasiu klausimu, o jei budavo neimanoma, pakartodavo ta pati. Ipedinio humoro jausmas visiems teikdavo malonuma, kitiems net kele susizavejima.
Tuos pat zodzius apie save jis istare ir per oficialias didingas pilnametystes iskilmes, dabar netgi niekieno neuzklaustas. Po sventes ji tevas pasikviete.
- Pasakyk man, sunau, ka reiskia tavo sitie juokeliai ir kada jie baigsis?
- Ne juokeliai, teve. Ir niekada nesibaigs.
- Nieko nesuprantu, buk geras, paaiskink.
- As busiu ubagas.
- Kvaileli, juk tu esi karalisko kraujo - to nevalia issizadeti. O ir musu karalysteje tokiu zmoniu, apie kuriuos tu svaicioji, nera. Juk tu pats gerai zinai, kad cia nera skurdo, vargo, tinginystes, skriaudu. Musu toks mazas ir jaukus lopinelis, su vienintele karalyste, - ir jau seniu seniausiai puikiai joje tvarkomes. Tiesa, o is kur tu istraukei pati ta keista zodi, kuris pas mus juk neturi kasdienes vartosenos - tai zodynine seniena. Gal tu ji neteisingai supranti?
- Nesijaudink, tete, suprantu. As skaiciau apie tuos zmones pasakose, kitu tautu pasakose.
- O varge!
- Taip, tete, jau velu. As noriu buti ubagu ir juo busiu.
- Bet juk tai beprasmiska. Pirmuosiuose namuose, i kuriuos tu uzsuksi, tave apdovanos viskuo, ko tau truks, ir dar prides, net nama tau pastatys.
- Paziuresim...
Siuvejui jaunuolis liepe pasiuti labai labai suplysusius, nudriskusius drabuzius - net paveiksleli parode kazkokioje storoje knygoje.
Seseriai jis pasake:
- Neskubek, buk izvalgi ir ismintinga - kad tavo isrinktasis butu vertas karunos. Nes jis uzims mano vieta. Bent tu neapvilk tecio.
- Gal sugrisi?
- Ne.
- O tavo suzadetine?
- Pasakyk jai, kad, deja, kitaip negaliu. Juk suzieduoti geide - tevas, pagal sena gimines tradicija.
Kita, labai ankstyva ryta jis jau buvo keleiviniu zvaigzdelaiviu stotyje. Imete siuksliu dezen mantija ir basas, nuskares, be jokio daiktelio ilipo i pustusti ekspresa, kurio kita ir galutine stotele - Zeme.
Apie autoriu
Grizti i "Literaturini kubila"
Grizti i svetaine