Vos tik zmonija suvoke, jog Visatoje yra ne vien musu Zeme, bet ir kiti pasauliai, visu ryskumu sutvisko ir ju
gyventoju misle. Kaip jie atrodo, kaip jie gyvena, kas jie tokie?
Senoves egiptieciai gyvomis butybemis apgyvendino ir zvaigzdes, ir planetas, ir Menuli. Senoves kinieciai mane, kad ju proteviai atsidure Zemeje, nukrite is Menulio... O romenu poetas ir filosofas Lukrecijus Karas mazdaug pries du tukstancius metu teige, kad "musu matomas pasaulis nera vienintelis, ir mes turime tiketi, kad egzistuoja kitos zemes, kitos butybes ir kiti zmones".
Menulio zmogus
Kitais pasauliais laikytini ir uz juru mariu esantys krastai. Ne daug kas ten galejo nuvykti, o grizusieji pasakodavo negirdetas istorijas. "Sero Dzono Mandevilio kelionese" - nezinomo XIV a. autoriaus surinktuose jurininku pasakojimuose - vaizduojami tolimose salose gyvenantys oziazmogiai, vieaakiai, vienakojai, pauksciazmogiai, driezazmogiai ir kitokios butybes. Neziurint to, kad sis kurinys buvo grynu gryniausiu prasimanymu rinkinys, "Mandevilis" turejo nemaza pasisekima ir juo tikejo, kaip mes dabar geografijos vadoveliu, netgi dar XVII ir XVIII a.
Tikejimas, kad yra ir daugiau gyvenamu pasauliu, buvo placiai paplites ir praeitame simtmetyje. Niutonas buvo isitikines, kad Saule gyvenama. Anglu astronomas Dzonas Herselis tvirtino: "Reikia beveik visiskai nemoketi astronomijos, kad galvotum, jog zmogus yra vienintelis galutinis kurybos tikslas ir kad nesuprastum, jog nuostabioje mus supancioje Visatoje yra ir kiti pasauliai su juose gyvenanciomis butybemis". O stai kitas anglas Tomas Dikas netgi suskaiciavo protingas butybes, gyvenancias Saules sistemoje - Zemeje, Menulyje, planetose, ju palydovuose ir netgi pacioje Sauleje. Skaicius susidare nemazas - 703 079 774 404 000 butybiu! Tomas Dikas skaiciavimo pagrindu paeme vidutini gyventoju tankuma Anglijoje, tad pagal ji Zemeje gyvena 800 milijonu zmoniu, o Sauleje - virs 681 trilijono! Suprantama, tais laikais dar tiksliai niekas nezinojo nei apie musu sviesuli, nei apie "gyvenimo" salygas kitose planetose (tai, kad, pavyzdziui, Veneros pavirsiuje yra virs 500oC karstis, paaiskejo tik sukurus kosminius aparatus).
Tad niekas nenustebo, kai 1835 m. rugpjuti Niujorko laikrastyje "Sun" pasirode zinia apie aptiktus protingus menuliecius: "Jie yra keturiu pedu ugio, apzele, isskyrus veida, trumpais blizganciais rudais plaukais ir turi plonus membraninius sparnus, prigludusius prie nugaru..." Sugalvojo juos aprasyti zurnalistas Ricardas Lokas, bet ne kaip ismone, o kaip rimta mokslini atradima, kuri padare Dzonas Herselis. Is tiesu tais metais Keiptaune zymusis astronomas stebejo pro savo 45 cm diametro teleskopa Pietu dangu.
Lokas sumaniai paruose skaitytoja sensacingajam astronominiam atradimui: is pradziu pateike teleskopo konstrukcijos aprasyma, veliau aiskino sviesos savybes, isdeste gyvybes Menulyje teorijas ir pan. Diena is dienos "Sun" pirmajame puslapyje pasirodydavo straipsniai sia tema. Diena is dienos augo ir skaitytoju susidomejimas. Prie laikrascio redakcijos eme buriuotis minios zmoniu, laukianciu naujojo numerio, o cilindrine Neipiero spausdinimo masina pilnu pajegumu sukosi 10 val. per para. "Sun" redaktorius Benjaminas Dei su amerikietisku pasididziavimu rugpjucio 28 d. pasigyre, kad jo laikrastis pasieke 19360 egzemplioriu tiraza ir aplenke vidutini Londono "Times" tiraza. Tai buvo to meto pasaulio rekordas. Veliau laikrascio tirazas isaugo beveik iki 50 tukstanciu. Ir, kaip rase Edgaras Po, Loko Menulio istorija suvaidino svarbiausia vaidmeni masines spaudos raidoje.
Tikru faktu, mokslo ziniu ir fantazijos kombinacija, veliau pavadinta "Menulio pokstu" patikejo beveik visi. Springfilde netgi buvo renkamos aukos misionieriams, besiruosiantiems i Menuli. Ir netgi po to, kai paaiskejo jog reportazai laikrastyje - viso labo zurnalistine antis, "Didziaisiais astronominiais atradimais" tikejo kaip tikrais dar dvidesimt metu!
Musu amziaus pirmojoje puseje mazai kas nebetikejo, kad Menulis gali buti gyvenamas, o stai Marsas - visai kas kita! Dar palyginus neseniai vire moksliniai gincai ar yra gyvybe raudonojoje planetoje ar ne. Ir praejus siek tiek daugiau nei simtui metu po garsiosios Loko mistifikacijos masines informacijos priemones - si karta - radijo - patiklumo aukomis tapo Niu Dzersio ir Niujorko valstiju gyventojai.
1938 m. spalio 30 d. 8 val. vakaro Niujorko radijo stoties "Kolumbija" sokiu muzikos transliacija pertrauke trumpas pranesimas: "Keistas neaiskios formos daiktas nusileido fermoje netoli Grovers Mils Niu Dzersi valstijoje. Policija ir armija isvyko i ivykio vieta..." Po to diktorius vel pakviete paklausyti muzikos. Netrukus nuskambejo antras pranesimas, veliau - trecias... Pranesimai seke vienas kita vis didejanciu tempu: is observatorijos Prinstone, is ivykio vietos, is vyriausybiniu instanciju Vasingtone, nuo dangoraizio stogo Niujorke...
Nukrites "meteoritas" pasirode besas milziniskas metalinis sviedinys, is kurio issiropste dangoraizio dydzio pabaisos. Ginkluotos veidrodziais, skleidzianciais ugni, jos per keleta minuciu nuslave septyniatukstantini kariuomenes pulka, pasiusta sunaikinti isibroveliu, ir patrauke Niujorko link. Savo kelyje ateiviai nepaliko nieko gyvo, griove namus, tiltus, kelius. Per radija buvo perskaitytas vidaus reikalu ministro pareiskimas, i tauta kreipesi pats prezidentas Ruzveltas...
Amerikiecius apeme neregeto masto panika. Niu Dzersio ir Niujorko valstiju miesteliai istustejo visiskai - gyventojai bego i laukus, kalnus, pasieme su savim tik vaikus ir vertingiausius daiktus. Policijos nuovadas uzpludo issigande zmones, reikalaudami pagalbos, dujokaukiu. Pasidavusi panikai ir policija mazai ka galejo padeti. Siaubo banga neapsiribojo vien siomis dviem valstijomis. Cikagoje istustejo restoranai. Providenso gyventojai reikalavo isjungti mieste sviesas, kad ju nepastebetu uzpuolikai. Indianapolyje viena moteriske isiverze i baznycia pamaldu metu ir suriko: "Niujorkas sugriautas! Atejo pasaulio pabaiga! As girdejau tai per radija... Eikite namo - geriau mirti namie!"
Visi sie ivykiai truko 45 minutes. Galiausiai pasigirdo paskutinis pranesimas: marsieciai zuvo nuo... zemiskuju mikrobu! Tie, kas yra skaites Dzordzo Velso romana "Pasauliu karas", nesunkiai atpazins marsieciu isibrovimo i Zeme scenariju. Ir is tiesu, radio stotis "Kolumbia" transliavo ne ka kita, o garsiojo fantasto romano radijo inscenizacija, kuria sukure dvidesimt treju metu Orsonas Velsas, po sio incidento tapes legendine izymybe. Orsonas Velsas perrase "Pasauliu kara" veiksma is Anglijos perkeldamas i JAV o teksta pritaikydamas amerikietiskoms radijo laidoms. Viskas buvo atlikta puikiai, tad radijo pjese paveike milijonus klausytoju, nepaisant to, kad ne tik pries laida, bet ir du kartus transliacijos metu diktorius pabreze, kad vyksta fantastinio romano inscenizacija. To neisgirdo mazdaug milijonas klausytoju, ir Raudonojo kryziaus draugijos nariai dar sesias savaites ieskojo kalnuose issislapsciusiu tautieciu... Beje, ta vakara Niu Dzersi valstijoje buvo uzregistruota mazdaug 400 tukstanciu atveju, kai zmones mate ne ka kita, o pacius marsiecius! (Ka i tai atsakytu ufologijos adeptai?)
Aktorius Orson
Welles
Kaip galetume paaiskinti toki siaubinga O.Velso mistifikacijos pasisekima?
Visu pirma, radijo transliacija vyko Visu sventuju dienos isvakarese, o ta vakara, pasak Vidurio Vakaru amerikieciu tikejimo, is savo sleptuviu islenda visa bjaurastis ir iki vidurnakcio gasdina mirtinguosius. Ta vakara vaikai isisupa i paklodes ir sliukina palei langus. Ta vakara visu smarkumu gaudzia varpai. Ta vakara jus rizikuojate tamsoje susidurti su pamauta ant mieto moliugo "galva" su ispjautomis skylemis ir viduje istatyta zvake...
Be to, 1938-ieji - II pasaulinio karo isvakares. Atmosfera pasaulyje jau buvo ielektrinta bloga nuojauta lyg pries didele audra. Rasytojas Kochas, po radijo vaidinimo atsigules miegoti, kita diena ejo Niujorko gatve, neturedamas ne maziausios nuovokos apie kilusia panika. "As girdejau praeivius kalbant ir kartojant zodzius "karas", "isiverzimas" ir panasiai, - prisimena Kochas. - Pagalvojau: turbut Hitleris emesi kokiu nors veiksmu."
Yra, manau, ir trecioji priezastis - tai zmogaus troskimas patirti kazka nepaprasta, noras isvysti stebukla, siekis praplesti kasdienines buties remus... Sia zmogaus savybe puikiai naudojasi ne tik kino filmu statytojai ar rasytojai fantastai, bet ir bulvarines spaudos leidejai, kaip kad Niujorko "Sun" redaktorius, siekdami bet kokiomis priemonemis gauti kuo didesni pelna. Stai kodel ir siandien kuriami mitai.
Valstybe kazka slepia! Musu tarpe smirineja ateiviai is kosmoso! Slaptieji sindikatai rezgia samoksla! Mokslininkai kuria absoliutu biologini ginkla! Tai tik vieno filmo - "X failai" kino versijos - uztaisas. Kas tai - realybes atspindziai mene ar spekuliacija zmogaus stebuklo troskimu?
Fantastika visada balansavo tarp tikroves ir prasimanymo, tad ir dabar belieka tiketis, kad kada nors bus atskleista ir sias paslaptis dengianti uzdanga.
Apie autoriu
Grizti i "Straipsniai. Rimta"
Grizti i svetaine