Maldemos kosminis zvalgas S-2008 skrido keliolika tukstanciu myliu virs Dreidos planetos. Tai buvo nedidelis galingos valstybes laivas, valdomas dvieju zmoniu ir skirtas stebeti besivystancias planetas.
Kleitas atsitrauke nuo Elektronines Akies ir isjunge ja. Stebejimas buvo baigtas.
- Grazi ten gamta, jokiu civilizacijos pedsaku.
Sie zodziai buvo pasakyti siaip sau, bet laivo kapitonas Bralis reagavo kaip i klausima.
- Dreidieciai dar visai laukiniai. Jie net nenaudoja dirbtines energijos - viska gamina savo rankomis.
- Ateis laikas ir jiems suklesteti. Visos civilizacijos prasideda nuo barbaru.
- Jei iki tol kas nors neuzgrobs. Pavyzdziui, zemieciai.
Kleitas zvilgterejo i iliuminatoriu, kuriame planeta jau buvo panasi i maza taskeli.
- Nezinau, galbut. Bet vargu ar jie susigundys tokiais skurdziais istekliais.
Bralis syptelejo.
- Zemes imperija pleciasi didziuliais tempais. Jie grobia viska is eiles. Siuo metu niekas nenusakytu imperijos ribu. Sako, jie pasigviesia planeta greiciau, negu galima speti atgabenti karines pajegas.
- Girdejau, bet as tuo netikiu. Be to, turim skristi toliau ir visai ne laikas diskutuoti.
Bralis vel syptelejo ir nuejo i savo vieta.
Virgilijaus Skinderskio piesinys
***
Senis Malkas atidziai stebejo, kaip rausvuose saules spinduliuose ryskeja dvi nepazistamos figuros. Lyg ir matytos...
Zmones ejo keliu tiesiai i ji ir kazkA sukavo. Kas gi jie? Gal vel kokie TURISTAI is kitu pasauliu? Senis buvo
girdejes, kad kazkur danguje yra kitu pasauliu, kuriuose gyvena tokie patys zmones, bet kad ir kaip stebeilijosi
i dangu, mate tik zvaigzdes ir juoda dykuma.
Pagaliau zmones priejo ir Malkas netiketai juos pazino. Tai buvo Daznas ir Garigas, kaimyninio kaimo zvejai. Kaip jie pasikeite.
- Ka, seni, nepazinai? - juokesi Daznas.
- Ar labai pasikeite? - pridejo Garigas.
Malkas paciupinejo savo chalata is tikros vilnos ir su panieka nuzvelge drauguziu drabuzius.
- Kokia siandien svente?
- Kokia dar svente? Kas tau, seni?
- Is kur tuos idomius drabuzius gavot? Jie labai keisti ir ploni.
- Ploni, bet stiprus, - Daznas demonstruodamas paglamze pirstais. - Pirkom padevetu drabuziu parduotuveje.
- Kokioje parduotuveje? Is kur ji atsirado?
- Sako, ju po visa Dreida pristate. Daugybe, daugybe...
- Po visa Dreida?
- Taip. Protingi vyrai sako, kad jos is kito pasaulio, kuris vadinasi Zeme. Susirinko daug Dreidos vadu, pasitare ir leido pas mus atidaryti padevetu drabuziu parduotuves.
- Nesuprantu. Ar mums savu rubu maza?
Daznas nusijuoke.
- Ka tu, seni, jie drabuziu turi labai daug, todel daznai juos keicia. Kad nereiktu ismesti, padevetus atveza cia ir parduoda pusvelciui. Kiek tu mokejai uz si chalata?
- Pusantro simto durlu, - senis del visa ko kaina sumazino.
- Na va. O stai mano... DZINSAI ir STRIUKE kainavo tik sesis durlus.
Malkas nepatikejo, tik numojo ranka.
- Tau gal pasimaise, Daznai? Tiek uz viena saga tesumokesi.
- Man visai nepasimaise, nueik ir isitikinsi. Be to, as nemegstu, kai mane vadina siuo vardu.
Malkas nustebo.
- Kaip? Tai kaip tada vadinti?
- Daznas - tai negrazu, neskamba. Vadink mane DZONU.
- O mane GREGORIU, - pridejo Garigas.
- Kas jums pasidare, vyrai? Gal pakvaisot?
Dzonas nusijuoke.
- Taip tiesiog maloniau skamba. O tu geriau skubek i parduotuve, kol visko neispirko.
- Nieko as nepirksiu. Eisiu geriau namo.
- Na, ziurek.
Dzonas su Gregoriu pasuko eiti, o Malkas patrauke takeliu.
"Kas atsitiko tiems vargsams? Gal jie is dziaugsmo, kad sutaupe daug pinigu, svaigalu padaugino?"
Malkas apejo nedideli pusyneli ir islindo i kaima. Bet kas gi cia vyksta? Beveik visi kaimieciai buriavosi gatves gale, apstoje is kazkur netiketai atsiradusi pastata. Kai kurie is ju jau ejo salin, nesdami rankose kazka spalvota. Aha. Ten pardavineja drabuzius. Tai padevetu drabuziu parduotuve. Malkas nejucia nuskubejo savo trobos link.
Iejes vidun suktelejo:
- Elboza, kur tu?
Is pradziu Malkas pamane, kad zmonos nera namie, bet ji netiketai atsiliepe:
- As cia. Ko gi tu sauki?
Malkas ramiai iejo i kita kambari ir... nustero.
- O siaube. Ir tu?
- Tu kalbi apie padevetus drabuzius? Juos perka visi.
Malkas su nerimu apzvelge savo zmona. Kazkokios klostes, geles, ornamentai, trumpos rankoves, mazytes klumpes...
- Koks keistas chalatas.
- Tai ne chalatas, tai... SUKNELE. O stai cia -... BATELIAI.
- Kam visa tai? Juk turime savu drabuziu.
- Sitie daug grazesni ir labai pigus. Uz suknele tik keturi durlai.
"Ji turbut isprotejo kaip ir anie", - pagalvojo Malkas.
- Elboza, tokiu pigiu drabuziu nebuna.
- Koks tu senamadiskas. Elboza - tai taip grubu. Vadink mane ELIZABET.
- Elizabet? Kodel Elizabet?
- Na, taip graziau ir... na, labiau tinka, supranti?
Senis nesuprato, bet nieko neatsake.
Elizabet syptelejo.
- As ir tau kai ka atnesiau. Stai, paziurek.
Ji skubiai islankste paketa.
- Ar grazus?
Malkas atsargiai apzvelge blizganti juoda chalata.
- Grazus. Bet kodel tas chalatas dvigubas?
- Tai ne chalatas, tai... KOSTIUMAS. Viena dalis vadinasi SVARKAS, o kita - KELNES. Pasimatuok.
Malkas norejo atsisakyti, bet to nepadare. Kostiumas jam patiko.
- O kas cia per virve?
- Tai ne virve, o KAKLARAISTIS. Jis risamas ant kaklo. Viskas tik uz penkis durlus.
- Na gerai, bet jei nepatiks, as jo nedevesiu.
- Zinoma, brangusis.
Malkas atsargiai apsivilko kostiuma, uzsiriso kaklaraisti ir skubiai zvilgtelejo i veidrodi.
- Gal ir nieko... visai neblogai...
- Ar patinka, brangusis?
Malka uzpludo dar niekad nepatirtas, malonus jausmas. Jis ilgai apziurinejo save veidrodyje. Kaip istabu, elegantiska...
- Labai.
- As zinojau, kad tau patiks. Tu atrodai nuostabiai.
- Tikrai?
Malkas vel zvilgtelejo i veidrodi. Tikras DZENTELMENAS. Jis nezinojo, is kur zino si zodi, bet jis tiko. Dabar jau niekas jo nebevadins seniu Malku. Jis bus ponas Malkas. Ne, kazko truksta...
- Apie ka galvoji? - pertrauke mintis zmona.
- Malkas - kaip neskamba. Geriau tegu buna... MAIKLAS.
- Kaip saunu.
- Taip. Nebloga parduotuve pas mus atsidare.
- O, - Elizabet sujudo. - Gerai, kad priminei apie ja. Ten yra pirkti ir panesiotu papuosalu. Duok man tris durlus. Jie tiek tekainuoja.
- Gerai, - Maiklas issitrauke pinigine ir atskaiciavo. - Paimk.
- Tai as einu. Tuoj grisiu.
- Palauk. Zinai, as pagalvojau... durlai - tai neskamba. Geriau vadinkime juos... DOLERIAIS.
- Oho, cia tu gerai sugalvojai. Begu pasakyti kaimynei.
Elizabet isejo, o Maiklas, patenkintas savimi, atsisuko i veidrodi. Kokia istabi savijauta. Kiek daug idomiu ir istabiu minciu. Maiklui kazkas pakuzdejo, kad is padeveto kostiumo i ji perejo zemietiska dvasia, bet jis sios minties nesuprato ir netrukus ja pamirso.
***
Maldemos kosminis zvalgas S-2008 trauke namo.
Kleitas atsitrauke nuo Elektronones akies ir liudnai istare:
- Kosmoso tarnyba nesuklydo. Dreida okupavo zemieciai. Pats metas rimtai susimastyti.
Kapitonas Bralis atsisuko:
- Apie ka?
- Zemes imperijos ribos pamazu arteja prie Maldemos. Kita auka galim tapti mes.
Bralis syptelejo.
- Tie technokratai zemieciai niekada neiveiks Maldemos. Tai jiems per kietas riesutas.
- Nebuk optimistas. Mes juk tik pries savaite skridome pro cia, viskas zydejo ir zibejo. O dabar kas? Dreidoje gyvena vieni zemieciai. Ir jokiu invazijos ar ciabuviu pedsaku. Zemieciai turi kazkoki superginkla.
- Nekalbek nieku.
- Jei as buciau Maldemos prezidentas, paskelbciau ypatingaja padeti.
Bralis nuosirdziai nusijuoke.
- Klausyk, brolau, niekas musu Maldemos nepuls. Su Zeme turime glaudzius politinius ir prekybinius santykius, mes su jais draugaujame, ir del kazkokios laukiniu planetos tie rysiai nenutruks. Geriau skrendam namo, ten tu nusiraminsi.
Kleitas atsiduso.
- Tiesa sakai. Skrendam kuo greiciau namolio. Be to, zmona jau du kartus skambino, vis klausia, kada grisiu. Ji ten prisipirko pigiu padevetu drabuziu is Zemes ir nori man juos parodyti...