- Sianakt sapnavau keista sapna - kad skaitau knyga anglu kalba. Ir sapnuodamas viska maciau, lyg pats buciau buves tu ivykiu dalyvis. Nors nebuvau ne vienu is tos istorijos dalyviu. Viskas buvo aisku ir rysku. Gaila, kad ne viska tiksliai prisimenu.
Nuosaliame Sen-Sarteno departamente buvo sava observatorija. Jos sidabraspalvis kupolas stuksojo tolokai nuo miesto, auksto kalno virsuneje. Tiesa sakant, tai buvo visai nedidele istaiga - direktorius, du tyrinetojai ir keletas juos aptarnaujanciu zmoniu. Bet astronominiuose zurnaluose retkarciais pasirodydavo observatorijos darbuotoju straipsniai, ir municipalitetas didziavosi savo kudikiu. Observatorijos bet kur nesimeto...
Bet karta rudeni nutiko nelaime - observatorijos direktorius netiketai susirgo plauciu uzdegimu ir po triju dienu visiems laikams uzmerke akis. Municipalitetas iskilmingai, su sielvartingomis kalbomis ir gedulingu gaisrininku dudu orkestru palaidojo savo paziba. Direktoriaus zmona, taip pat asronome, susikrove i isnuomota sunkvezimaiti negausia manta ir isvaziavo pas seseri, gyvenusia kitame departamente.
Taip observatorija istustejo. Municipalitetas neilgai ieskojo nauju astronomu. Po kiek laiko merui paskambino is sostines ir rekomendavo puiku specialista. Taigi netrukus observatorija jau turejo nauja direktoriu. Vietos laikrastis kita diena paskelbe apie tai zinute.
Po savaites mero zmonos regtame vakarelyje, be iprastines publikos - policijos virsininko su zmona, teatro direktores, universalines parduotuves direktoriaus su zmona ir dukterimi, verpimo fabriko direktoriaus, igulos vado majoro ir kitu, - pasirode ir naujokai. Tai buvo observatorijos direktore Klod, jos vyras Andre, isidarbines gretimo departamento isteigtame Zoologijos tyrimu centre, ir ju dukra Kornelija. Provinciali publika buvo suzaveta. Nesigrozeti negalejai. Tai buvo tokia puiki seima! Klod - svaiginanciai grazi moteris, spindinti didelemis tamsiai rudomis akimis. Niekas nebutu isdrises pasakyti, kad siai graksciai vesliaplaukei netrukus keturiasdesimt penkeri. Jos vyras - lieknas, atletiskai sudetas zydraakis brunetas - paverge moteris groziu ir galantiskumu, o vyrus - puikiai suzaista biliardo partija su policijos virsininku, garsejusiu tarp visu priekalniu departamentu biliardo megeju. Virsininkas po partijos nubrauke nuo kaktos prakaita, giliai atsikvepe ir pareiske, kad galu gale tures su kuo pazaisti. Andre iveikti - ne is vaiko saldaini atimti.
Kornelija apkerejo provincialaus "grynio" auksini jaunima. Mero sunus visa vakara vijosi apie sia auksta mergina, kol galop isidrasines pakviete ja i vakareli, kuri renge vietinis vaikin klubas "Kalnu liutai". Netrukus ja uzverbavo ir merginu klubas. I studenciu sekcija. Mat Kornelija ka tik baige sostines universiteta ir eme rengtis daktaratui dirbdama mamos vadovaujamoje observatorijoje.
Debiutas buvo netgi labai sekmingas.
Po pusmecio - neitiketinai greitai - "Astronomical Review" pasirode pirmas Klod ir kornelijos straipsnis. Kitais metais gretimos salies astronomu asociacija pakviete jas i kasmetini astronomijos simpoziuma.
Gyvenimas buvo puikus. Savaitgaliais visa seima vaziuodavo i miesta ir linksmindavosi vakareliuose, viesedavo pas naujus draugus. Pirmadieniais Andre vykdavo i savo Zoologijos centra, uz gero simto kilometru. Namuose Andre nebudavo istisa savaite, pasirodydavo tik penktadieni pavakary Vakarieniaudamas pasakodavo, kaip sekesi stebeti gyvunus (jis itin domejosi kalnu avinais), kaip jauciasi ju draugai kaimyniniame departamente. Pries akis budavo visas sestadienis ir sekmadienis.
Virgilijaus Skinderskio piesinys
Vasara ir rudeni observatorijoje sveciuodavosi kompanijos is miesto - Klod ruosdavo pietus, moterys pasilikdavo paplepeti apie savo moteriskus reikalus ai apie savo vyrus. O vyrai rudeni medziodavo kalnu ozius, vasara - triusius. Andre puikavosi savo prijaukintu sesku, kuris mikliai isgindavo triusius is urvu. Universalines valdytojas uz ta zvereli zadejo vos ne visa parduotuve.
Vakare, po medziokles, jei ji pavykdavo, sveisdavo troskinta triusiena vyno padaze su salierais ar kepta kalnu ozio sonine.
Gyvenimas slinko ramiai, be jokiu sukretimu. Kazkur tenai, pramoniniuose rajonuose, sostineje, - streikai, demonstracijos, beveik vieso gangsteriu karo papliupos, teroristu akcijos. O cia tyku ramu. Fermeriai sejo kviecius, kukuruzus, sodino bulves. Dali derliaus parduodavo ir, nors ne kazka tegaudavo, gyvenimu per daug nesiskunde. Verpalu fabrikelis, pritrukes zaliavos, kartais uzsidarydavo, darbininkes gaudavo pasalpas ir pasklisdavo po gimtus kaimus. Miestieciai gyveno taip pat patriarchaliai kaip ir kaimieciai. Ju nejaudino ivykiai uz departamento ribu. Kur kas svarbiau, kad vaistininko jaunelis sunus su vienintele medziokles parko direktoriaus dukterimi pabego i Jungtines Valstijas, o majoro niufaundlendo veisles kale atsivede du baltus sunycius raudonomis akimis. Susijaudine aptarinedavo, kaiå policijops virsininkas Grand-klube aplose uzklydusi kanadieti turista net pusantro tukstancio doleriu... Ir visus domino tai, kad mero Robertas vis dazniau kviesdavo Kornelija pajodineti ar i "Kalnu liutu" subuvimus.
Praejo metai, kiti... Jau rengesi Kornelijos ir Roberto vestuvems - kai tik Kornelija apsigins daktarata. Klod, kalbejo vietiniai inteligentai, ziurek, gali tapti Akademijos nare, o zurnalas "Nature" atspausdino jau antra Andre straipsni apie kalnu zinduolius...
Buvo paprastas rudenisko ketvirtadienio vakaras. Klod sildesi prie zidinio, susisukusi i pleda, ir perziurinejo zvaigzdeto dangaus nuotraukas. Andre kiurksojo savo Centre. Kornelija nesiklaususi sugriebe raktelius nuo Klod "Tojotos" ir isuze i "Kalnu liutu" kegelbana ziureti, kaip Robertas triuskins klubmenus. Sausu buko pliausku traskejima zidinyje perplese saizi telefono trele. Rageli pakelusi tarnaite pakviete Klod prie telefono: "Tai jus, ponia. Is Centro". Skambino centro vadovas. Andre kalnuose paslydo ant slapio akmens ir nukrito nuo uolos. Ji rado tik dabar. Bukle bloga.
Klod isblysko. Ragelis isslydo is rankos. Ji norejo sokti i masina ir lekti tenai, pas Andre, bet prisimine, kad ja paeme Kornelija, o inzinierius Alberas su zmona isvaziavo i sostine aplankyti ten studijuojancio sunaus...
Klod pajuto, kad sirdis eme tankiai tankiai plakti. Moteris bejegiskai susmuko kresle. Sirdis smarkiai suspurdo ir taip netiketai nutilo, kad Klod vel pasoko - jai pasirode, kad sirdis visai sustojo...
Tarnaite issigandusi paskambino i gretima kaima gydytojui. Bet gydytojas atvaziavo per velai...
Ir vel laidotuves. Laidojo visiems patikusia simpatiska observatorijos direktore. Procesijoje eje zmones buvo niurus ir pribloksti. Karsto nelydejo nei Andre, nei Kornelija...
Vaikinu klubo nariai pasakojo, kad ta vakara linksminosi kegelbane. Gere. Soko. Kornelija vis sukosi su Robertu. Netiketai Kornelija aiktelejo, issigandusi apkabino vaikino kakla ir... dingo. Taip, dingo, neliko jokiu pedsaku, lyg butu buvusi ne zmogus, o tik mirazas, vizija...
San-Klarense chirurgas, ka tik uzsiuves paskutine zaizda, patenkintas stebejo isgelbeta Andre ir mintyse jau megavosi pelnyta taure glintveino. Asistavusios seserys atjunge anestezatoriu ir ruosesi pervezti pacienta i palata. Bet pacientas ant operacinio stalo istirpo kaip dumas...
Po Klod mirties departamente eme sklisti negeros kalbos, kad moteris buvo nelabojo sugyventine...
Robertas iskaulijo policijos virsininko laiska sostines zandarmerijos vadui, studiju policijos akademijoje draugui. Sostineje Robertas suzinojo, kad universitete Kornelija niekad nesimoke. Bet disertacijos gynimas buvo tikrai paskelbtas.
Paaiskejo, kad Klod buvo vienisa moteris, kurios seimyninis gyvenimas suiro vos prasidejes. Jos vyras Andre zuvo antra pirmo menesio savaite aviakatastrofoje per aukstojo pilotazo varzybas. Tai buvo pries ketvirti amziaus. Ir nuo tada iki isidarbinimo Sen-Sarteno observatorijoje ji gyveno visiskai viena...
Audrio Simakausko piesinys
- Supranti, Klod buvo labai vienisa. Ji taip norejo tureti seima, kad seima isties atsirado. Ir egzistavo tol, kol gyveno Klod.
Bet ne tai svarbiausia. Visa tai as sapnavau. Sapnavau, kad skaitau knyga apie Klod gyvenima. Nors tikroveje jos niekada nesu skaites ar apie ja girdejes. Tikriausiai tokios knygos is viso nera, jos niekas niekada neparase.
Atsikeles ryta lentynoje pastebejau nematyta knyga. Tipiska pocket-book anglu kalba ryskiu blyzganciu virseliu. Pavadinimas - "Nuosaliame departamente". Bet be autoriaus pavardes ir be leidyklos pavadinimo... Leidimo metai sie.
- Ir bevartydamas ta knygute atsibudau is tikruju.
Zygaiciai
1985 m. vasaris