Monopjese
Mergina, gimnastikos triko ir lengvu sijoneliu, atlieka meninius pratimus su kamuoliuku. Nepavyksta jai paprasciausias elementas. Padeda kamuoli. Kojas apsidengia vilnonemis imovomis, gaubiasi pecius placiu saliku.
- Gerai, as vis delto parasysiu. Tik butinai savo ranka, savo braizu. Kad tik ji prisimintum. Nors gausi tu toki laiska, suprantama, kaip negreit. - Mano laiku. Tavuoju - jis nekeliaus labai ilgai. Kai pasieks jis tave, greiciausiai manes nebebus. Nebent ir as kazin kur nusidanginciau. O jei tu noretum atsakyti, butinai rasyk savo ranka - man nereikia tu aparatiniu universaliuju tasku, bruksniu, rutuliuku. Pades tavo laiska man ant kapo - ir as zinosiu, ka parasei, gal irgi - atsakysiu.
Ji ruosiasi rasyti: ruosia balta paukscio plunksna, rasaline, popieriu (ritineliais?), zvake.
- Gerai, as tau parasysiu. (Bet vis neraso, tik tvarko reikmenis, paima - padeda, keicia savo vieta, pastovineja). Jei sito truksta tavo gyvenime, prisodrintame nutikimu, itampu, eksperimentu. Tik ka as galiu pasakyti? Kad uzmirsau visas garsiasias savo kombinacijas? Isivaizduok, taip ivyko. Viena paprasta ryta. Nubudau, atejau i sale. Atlikau tik pacia pradzia. Visa kita kazin kur nugarmejo. Ziurejau irasus, nuotraukas - nepadeda. Nebegrizta judesiu deriniai, jungtys, vientisumas. Tik nuotrupos. Bet ir jos pamazu nyksta, diena po dienos. Grimzta gilyn po atmintimi. Greit nieko nebeprisiminsiu. Bus bekraste dykuma... - Apie tai tau rasyti? - Ar tau bus idomu, kaip as nieko nebesugebu?.. Tavo megstamiausios lygiagretes neseniai suluzo, abi kartu. Pritvirtino naujas. Sako, spardosi - neivaldytos. Ir nebus tokios, kaip anos. - Zinovas Markas tai pranasavo... O mano kamuoliukas tebera tas pats (atnesa, padeda ant stalo, ji ritines, zais juo). Tik jis apmires. "Ne, - Markas sako, - jis uzkeretas". O koksai yra keru issklaidymas - Markas uzsispyrusiai troksta iminti. Nors man - visai nebesvarbu. Ir jam - turbut (kamuoliukui)...
Virgilijaus Skinderskio piesinys
- Gal tau rasyti apie dulesius ir pelenus, is kuriu nebeisbrendu? Tik daugiau ju nebenoriu, ne krislelio, - uzsmaugtu. Ir duzenu kalnai - kas minute pjaustaus i juos. Ir nebera minkstu atsiremimu. - Ar tau reikia tai zinoti? Cia - ju nebera. O kas ju vietoje, net nezinau. - As nematau. Mano ir akys silpneja. Po metu kitu virsiu pamekle. Ir tada tau parasyti, ka? (Ironizuoja.) Butinai.
- Tu neatminsi. Kadaise buvo varvekliais uzdengtas langas. Juose - visu galaktiku saules. Ieskojom paties kreiviausio ir radom. Netiesumo isikunijima. Bet jis pirmasis ir krito, nors nelietem, ne nepustelejom - istisko. Surinkom visus gabalelius, aliai smulkiausio sipuliuko. Susildem delnuose - vandeneli sulaizem... Varveklis. Dar zemuoge ir voveres liuoktelejimas. Palauk.
Ji ima kamuoliuka, megina kazka atgaivinti. Pradzia yra, taciau greitai vel pasiglemzia aklaviete. Nusvyro rankos. Vangiai - vel prie plunksnos. Kazka piesia baltame lape.
- Ne. Viskas sugriuve. Ne galva - retis, ne rankos - pagaiksciai. Sakai, tau parasyti? Tik paprasei, o pats - nieko. Darbai. Sutinku. Gerai, kad isskridai. Kiek civilizaciju sutikote! Zinau: skaiciau, girdejau - labai graziu, neitiketinu. Bet pasitaike ir ziauriu, agresyviu - draugu netekote. Vis nauja, nepatirta, paslaptinga, nesuvokiama, taciau atskleidziama. Jus jau tokie ismintingi! Ar suspesite sugrizti, jei mus prireiktu gelbeti? Nors gal ir neverta. Jus nuspresite... - Ir apie tai parasyti? Ir dar ka nors svarbaus? Itin svarbaus? - Tokio nera. Viskas subliuske, nubluke... Markas vis patarineja: "Kurk naujas kompozicijas". - "Is ko, gerbiamasai?" - atsakau. - Duok man bent viena gryna raide - judesiui. Renkame. - Bet negryna. Todel tuojau suyra. Jau itikineju, kad beprasmiska... - Ar tikrai tau viska rasyti?.. Juk - nepasakysiu... Tik privelsiu. Gal geriau - ne...
Pakelia pripiesta lapa - abstrakti liniju sumaistis. Supleso. Prieina prie kamuoliuko, varineja, spardo ji, kaip futbolo varzybose, net azarto kibirkstele svysteli, akimirkai. Nuspiria tolyn.
- Gerai. Tebunie. Parasysiu.
Ima kita lapa, kita plunksna, ja smailina, tikrina ant skiautes juodrascio, kaip brezia. Uzdega zvake. Gerai pamirko plunksna rasalinen, pradeda rasyti. Uzsikniaubia, padedama galva ant rankos. Atsitiesia, grizdama i tikra gimnastes laikysena, ja itvirtindama keliais profesionaliais judesiais. Raso toliau.
Apie autoriu
Grizti i "Literaturini kubila"
Grizti i svetaine