Glaja susuko aksomines ausis tarsi du skecius. Jos pasislepe pilko kailio klostese. Tai turejo isreiksti kazkokia
emocija. Susuko ausis. Nusivylimas? Liudesys? Ar ja taipogi slegia sirena? Kas gali buti kvailiau uz sirena, bandancia
pranesti tai, kas jau visa para aisku ir be jos?
- Tu neatsakei, - Glajos ausys vel issivyniojo. - Drakonai - tai mamutai?
- Ne. Mamutai - tai tokie drambliai, - paaiskinau as. - Didziuliai gauruoti zverys. Senoves zmones juos iszude.
- Kodel iszude? - Glaja ziurejo didziulemis akimis.
- Kvaili buvo, - as nukreipiau zvilgsni. - Esti norejo.
- Pamirsau. Jus - mesedziai, - Glaja vel masliai isispitrijo i autoklava kampe.
- Drakonai - tai isgalvotos butybes, panasios i gigantiskus roplius, - tesiau as. - Buta ir tikru gigantisku ropliu, taciau jie ismire milijonus metu pries pasirodant zmogui. Niekas nezino kodel. O drakonu is tikruju nebuvo.
Staiga sugavau save kalbantis su ja kaip su vaiku. Bet juk ji ne vaikas...
- Labai jau painu, - tare Glaja.
O gal ir vaikas... As juk ne ksenopsichologas. As - laivo felceris paciame paprasciausiame zmoniu laive. Uodega vel mostelejo ore. Didziule, balta su juodais dryziais.
- Klausyk, - nurijau seile, - o kas, jei sita velnio sirena... Tai reiskia, kad dauguma avariniu sistemu veikia! Gal mes be reikalo jaudinames, jau seniai pagalbos sauksmas...
Glaja minkstai pliumptelejo nuo stalo ant visu keturiu leteneliu ir jau po akimirkos tupejo salia mano kreslo.
- Nereikia. Mes juk nusprendeme kol kas apie tai nekalbeti? Mes pasakosime vienas kitam pasakas apie drakonus, juk taip?
Vis delto vaikas...
- Bet jeigu musu neras per dvylika valandu...
- Ne, - Glaja uzdejo silta letenele man ant kelio. - Jei pokalbis nieko nepakeis, kam jo reikia?
- Niekam, - sutikau ir paglosciau jai nugara.
Stebetinai svelni. Zemes gyvunai neturi tokios vilnos. Malonu sedeti salia. Tiesiog sedeti ir ziureti, kaip alyvine galaktika brezia rata po rato.
- Dar pries tris milijonus metu, - pradejo Glaja, - pas mus taip pat visur gyveno drakonai. Jie puldavo, bet proteviai state uztvaras. Yra toks zodis - "uztvara"? Paskui jutu padaugejo, ir dabar ropliai gyvena tik draustiniuose. Jie neprotingi, taciau epe daznai kalba.
- Girdejau, kad jusu rase labai sena, - prisiminiau.
- Pirmajam epui - daugiau kaip du milijonai metu, - ismurke Glaja.
- Jus galejote buti pirmieji galaktikoje.
- Mes pirmieji.
- Noriu pasakyti - pirmieji kosmoso uzkariautojai. Jus juk tokie protingi.
Glaja pasuko i mane snukuti ir paziurejo is apacios. Kastonines akytes. Mazute juoda snerve. Elegantiski usai. Ir didziules aksomines ausys.
- Tu irgi protingas, - pasake Glaja. - Papasakosiu tau viena sena musu epa ir tu viska suprasi.
Toliau skaitykite 2004 DR Nr. 3(39) psl. 15