Pats vidudienis. Kieme kapstesi nuo kaitros iskvaisusi vista, prie duru lekavo kurtai, sargybinis, tupintis bokste, tingiai kasesi plaukuota pilva. Pilyje tvyrojo tyla ir nuobodulys.
O tada atskrido drakonas.
Jis buvo ne pats didziausiais - siaip vidutinis, taciau turejo ispudingus nasrus, didele ketera, raguota snuki ir pora odos sparnu. Pabaisa apsuko virs pilies keleta ratu ir pradejo pamazele leistis. Kol driezas sklande aukstai, sunys pergalingai lojo, taciau vos tik drakonas priartejo, jie visi kaip vienas pabruko uodegas ir nere i virtuve. Ten nuverte prikaistuvi ir pazadino vireja.
- Jus, troliu isperos, cia gi buvo karaliska miezine kose, - susuko virejas, drebindamas riebu pagurkli. - Jus, kasyklu kerpes, as gi paskutini piena i ja sudejau. Jus…
Cia jis pazvelge pro langa ir pamate kiemo viduryje tupinti drakona. Visas virejo narsumas tuoj pat isgaravo. Virejas issigandes zagtelejo ir paleido kakarine...
Toliau skaitykite 2004 DR Nr. 2 (38) psl. 2