(Trys monologai)
Dar buvau zvaigzdeje. Tokioje, kurioje nesudegama. (Astronomai turbut priestaraus.) Ji viena gal ir tera - nepleskinanti.
Ji vien is sviesos, be jokio kito buvio. Sviesa ir tik. Kai ateina naktis - uzlieja tamsos sviesa. Ypatingoji, stiprioji.
Esi toje zvaigzdeje - ir kartu esi visose. Jos kalbasi, bendrauja, tariasi, jos negaili savo gelmiu. Su jomis tiek daug supranti, pamatai, pajauti. Ir jei isdristi zvilgtelti i ten, kur buvai anksciau,- isvysti vien kirmeline samone.
Toliau skaitykite 2004 DR Nr. 1 (37) psl. 21