- Seniai taip reikejo! - istare baronas ir issitrauke is maksciu didziuli dviranki kalavija. (...)
Platus asmenys piktai slamejo, sukdami spindincius ratus virs barono galvos. Baronas stebino vaizduote. Kazkuo jis buvo panasus i krovinini sraigtasparni su tuscia eiga besisukancia sraigto mente.
(A. ir B. Strugackiai, „Sunku buti Dievu")
Pradesim nuo sio ginklo, jei jau rasytojams jis taip mielas. Dauguma musu fantastikos autoriu, kaip ir skaitytojai - galbut isskyrus pacius jauniausius - pirma karta susipazino su juo, matyt, butent "Sunku buti dievu" (1) puslapiuose. Ka gi, kaip sake klasikas, "visi mes isejome is barono Pampos maksciu" (2). Todel ir naudojames dvirankiu kalaviju pampiskai, sukdami juo ratus virs galvos ir pikta lemianciai slamedami, o dar kad ilgis - per du metrus, o svoris - virs 20 kilogramu. Nors ir labai gerbdami barona bei jo kurejus, vis delto pabandykime atskirti pelus nuo grudu, o kalavija - nuo sraigtasparnio.
Toliau skaitykite 2005 DR Nr. 1(40) psl. 16