- Teti, o kodel sitas budelis visada buna uzdengtu veidu? - smalsavo kunigaikstyte.
- Ka sakai? - pasilenke link jos kunigaikstis. Per minios riksma jis beveik negirdejo dukters balso, tik mate atsukta jos skaistu veideli, ireminta kastoniniu garbanu.
- Teti, o tu kada nors matei musu budelio veida?!
- Taip, viena karta. Vaikysteje.
- Vaikysteje? Tai budelis toks senas?
- O tu ziurek neplepejus - jau kirs.
Uz keliolikos metru nuo kilminguju tribunos vyko tikros imtynes: trys sargybiniai vos islaike didziuli barzdota vyra, kuris reke ir nesileido nutempiamas iki trinkos. Is pradziu ji laike tik dviese, bet tada pasmerktasis sugebejo istrukti ir net nubegti keliozingsniu minios link.
Budelis stovejo ant pakylos nejudrus it statula. Buvo mazas ir kuprotas, ar siaip kreivu stuburu. O lyginant su peciuitais sargybiniais, kurie laike uzlauze besipriesinanciam nuteistajam viena ranka ir baudesi uzlauzti antra, dar ir atrode palieges. Matyt, budeliui pabodo laukti aukos ir jis, palikes kirvi prie trinkos, zengtelejo link besiimanciu. Judejo keistai, tarsi trukciodamas, o gal viena jo koja buvo siek tiek trumpesne uz kita.
Toliau skaitykite 2005 DR Nr. 1(40) psl. 23