Jis pabudo grazu sauleta ryta. Nusimaudes po dusu ir suvalges pusryciams kiausiniu su duona, isitaise ant kusetes
su garuojancios arbatos puodeliu ir isijunge televizoriu. Rode animacini filma, taciau girdejosi ne filmuko garsai,
o zinios. Kazkas nutiko televizoriui?
Galbut susimaise du kanalai? Tuomet isgirdo, kaip ziniu vedejas perskaito data. Dzeimsas pasoko. Argi siandien galetu buti geguzes 25-oji? Vakar, kai jis atsigule, buvo 20-oji. Kas dedasi? Nejau jis miegojo keturias dienas - kaip siu laiku Ripas Van Vinklis? Jis isbego, pakele prie slenkscio gulejusi laikrasti, paziurejo i data. Geguzes dvidesimt pirma diena.
Na, jis bent jau nemiegojo keturias paras.
Tai buvo tik pradzia. Visa diena jis girdejo balsus: savo draugu, kaimynu, Dzenes, savo paties. Kas gi darosi? Ar jis isprotejo? Taciau balsai, kuriuos jis girdejo, nebuvo nesveiki.
Jis ilgai galvojo, grumdamasis su augancia panika. Is leto, beveik drovedamasi, i galva atejo nedrasi mintis. Jis turejo hipoteze. Si buvo fantastiska. Taciau jis nusprende ja patikrinti.
Toliau skaitykite 2004 DR Nr. 3(39) psl. 23