Regina Silickaja
Monologas
Reginos Silickajos piesinys
Ko atejai i si pasauli,
Zvaigzdziu klajune?
Tau buvo maza vietos
Ir nusprendei ieskot Visatos krasto?
O! Tu didziai suklydai,
Nes ieskai nesurandamo.
As pats kadais ieskojau, bet nesuradau...
Geriau ilsekis gimimo ir mirties cikle
Ir nesistenk sukulti Ritualo Rato,
Nes atrasi ne tik palaima
Buties pazinime ir kurime,
Rasi ir amzina saves apgaule.
Kaip as save kadaise apgavau...
Patapus nemirtinguoju Klajunu
Sau nuosprendi pasirasai.
Kaip as, kadais panores tapt Dievu,
Sukuriau si pasauli ir tave jame.
Zinojau, kad ateis toks laikas -
Suauges mano kurinys
Isrinks sau kelia ir pabegs.
Kaip as kadaise taps klajunu,
Kol Neramybe nuzudys ji,
Ir savo neramiu krauju
Ji Saule Pirmaja sutvers.
O! Tai bus didi diena!
Cha, cha!
Ir naujas Ritualu Ratas
Susvys ant kaklo Jo
Sidabriniu ziedu...
O gal neisi keliu Manuoju
Ir, tapes kvazaru,
Ieskosi nesurandamojo krasto?
As nieko nezinau apie kitu Dievu Likima.
Gal juos isvijo Prakeikimas?
Kad nepakluse Ratui
Ieskojo Naujo, Naujo, Naujo...
Eik, zvaigzdziu klajune,
Ir netrukdyk numirt pasauliui.
Per Mirti Jo vel busiu laisvas
Klaidu Jaunystes nekartosiu;
Ieskosiu savo Priezasties,
Kol plaka Mano gintaro sirdis.
Tokia Dievu lemtis,
Zvaigzdziu klajune...
Apie autoriu
Grizti i "Poezijos ziezirbas"
Grizti i svetaine