Per bruzgynus, per susiraizgiusias sakas, per tamsa, klupdamas, pasiramsciuodamas lauro bambuko lazda, ejo keleivis,
ieskodamas ausros, ieskodamas ryto. Ejo braukdamas lazda sakas, uzgaudamas uzsimerkusius ziedus. Ir skambejo bambuko
lazda, tartum arfos styga, uzgaudama tyla. Uzsirustino misko galiunas, kas isdriso drumsti ramybe? Ir naktyje stiprus
medziu osimas susiliejo i viena visuma su sakom, kurios nusileido iki zemes ir suaugo, susipyne, susiraizge kartu
su keleiviu, kad joks vabalelis nepraeitu, neprasliauztu. Ir pasiliko keleivis amziams i misko galiunu sakas iauges.
Kur ausra, kur rytas, kas ieskos, kas suras - o gal tebunie...