*
Nuo tos akimirkos kazkur ir gyvena
susitverimukai.
Kai susilieja dangus ir zemes, diena ir naktis,
ziema ir vasara, seniai ir rytoj.
*
- Kokia skani arbata. Nepaprastas aromatas. Siluma stebuklinga. - Stai ka reiskia tikra senovines molines virykles
liepsna.
- Galbut. Sukurenau visa kruva rankrasciu.
*
Jis istare truputi atsainaus, atzaraus, skuboto, sutrikdziusio, idreskusio.
Rytoj jo neisleido skristi.
*
Prigludo prie peties, isikibo minkstais naguciais - kad tik neatplestume.
Prisiplojo - kad tik neatrodytu prielipa.
Rauksleta butybe, rasta kazkur liekne.
*
Pridribo baltu drugiu. Baltu ziedu. Baltu debesu.
Kad prislopintu bruzdesius, pridengtu iskilimus, prigesintu baimeles.
Ir leistu atprasti. Nutilti. Ir pabusti.
*
Geltona tulpe buvo liudna. „ Vis vien niekada nepamatysiu delfino. "
Ja nuskyne, veze, dovanojo.
Ant stalo ji isvydo knyga su delfino atvaizdu, joje - daug delfinu.
Karta ja pasieke okeano osimas ir delfinu balsai. Zinojo - irasas kaseteje. - - -
Visi jie buvo tik mazutes daleles kadaisisko saves, kadu kadaisisko pasaulio. Daleles visko.
Ir visai nesvarbu, kuo jie yra sia minute. - - -
Juk susitiko, pakalbejo, issake.
Kazkas viena ausele isgirdo ir suprato.
Zvirblis uz lango?
*
Nepastebeta iejo moteris su prikritusiais plaukais klevo ziedu.
- Jie ne i plaukus subiro - i tavo juodasias bedugnes. Tik taip jos traukiasi… Neissukuok. Ir nepamirsk pabuti
po zydejimu. Surask ji. Vel ir vel.
- O kaip gi as vaiksciosiu nesusisukavusi, prisivelusi ?
- Teks rinktis… Kol neuzzertos tos bedugnes - susitikimas neateis.
- - - - Taip ji tapo Deive.
*
Uz balto geliu krumo
uz apledejusio sulinio
uz suduzusio eglutes zaislo
uz neperskaitomu rastu
uz svelniai tylios keliones
- Jis, Zvaigzdziu Sunus.
*
I ugnele - sudegti ir sudeginti.
I upeli - aptiksti ir permerkti.
I ukana - isnykti, nuskaidrinti.
Kad tik nepaliestu
sielos uztemimai.
*
- Kad tu viska uzkelei aukstyn ? I padebesius ?
- Taigi numeta, sukulia. Geriau - kai nepasiekia.
*
„ Dabar visur nesvaru - vejas prinesa lapu. "
Ja paverte vienu is ju.
„ Braidziok paskui po vandeni - pristato visokiu besmegeniu . "
Ji tapo vienu is ju.
„ Na ir apruks, bus vien suodziai - pridegioja zvakiu. "
Ji virto viena is ju.
Ir - vienu is burbulu.
*
Toj planetoj jau nieks negyvena.
Ten tuscia.
Ir zydi.