Lietuviu fantastikos pradininku, ko gero, teisetai laikomas Justinas Piliponis (1907-1947). Sis talentingas ir itin produktyvus rasytojas tebuvo baiges 6-ias gimnazijos klases, bet mokejo kelias uzsienio kalbas. Jis dirbo ivairiose Lietuvos misku uredijose. Pirmi J.Piliponio (jo pavarde kai kur dar rasoma "Pilyponis") apsakymai, pasirasyti kartais tikraja pavarde, o kartais Justo Gesiulio slapyvardziu, pasirode "Saltinio" zurnale 1927 m. Kitais metais isejo ir pirma jo knyga "Kelione aplink Lietuva per 80 dienu", ja jaunasis literatas parase neabejotinai veikiamas Ziulio Verno. Veliau pasipyle istisos knygu serijos. Kaip prisimena kambario, kuri nuomojo rasytojas, seimininkas A.Petrauskas, J.Piliponis rase kaip automatas, neatsikvepdamas. Per viena vakara jis sugalvodavo romano siuzeta, o per savaite dvi parasydavo visa kurini. Deja, toks produktyvumas ir autoriaus nenoras "slifuoti" teksto atsiliepe kuriniu kokybei.
	J.Piliponis parase 16 pavadinimu knygu, is viso dvidesimt astuonis tomus, kuriu paskutinis buvo isleistas 1939 m., kai autorius teturejo 32 metus. Taciau knygu pobudis (fantastika, deja, jau tada buvo vertinama kaip antraruse, "geltonoji" literatura) ir meniskumo, gilesnes minties stoka, apsiribojant nuotykiu ir pavirsutiniskais heroju aprasymais, leme tai, kad tuometineje Lietuvoje J.Piliponis nebuvo pripazintas kaip rasytojas (tarybiniais laikais jis visiskai uzmirstas ir prisimintas tik Atgimimo laikotarpiu). Pagal stiliu J.Piliponi galetume pavadinti "lietuviskuoju Edgaru Berouzu" ("Tarzano" autorius), deja, nepasiekusio pasaulines sloves, taciau jo romanai ejo is ranku i rankas. Intriguojantis siuzetas, egzotiski krastai ir neitiketini atsitikimai Lietuvoje, minimalus gamtos ir veiksmo aplin-kybiu aprasymas, drasus ir kilnus herojai bei visiski bailiai ir nieksai nei-giami veikejai... Visa tai zavejo daugybe skaitytoju. "Is mano raisto", "Kaukole zalsvame cemodane", "Baltuju velniu sala", "Keturiu brangakmeniu grobikas", "Vampyras is Brijaci pilies" - tokiu ir panasiu pavadinimu knygas kure musu nuotykines literaturos pradininkas.
	1930 m. "Dirvos" bendrove isleido Justo Piliponio fantastinio romano "Antrasis pasaulio tvanas" pirmaja dali. Antroji pasirode 1934 m. Knygos pradzioje atskleidziama plati istorine ateities panorama, aprasoma nauja galinga pasaulio gimine arakizai, kilusi susimaisius juodajai ir geltonajai rasems. Nepriklausoma Didziosios Azijos imperija valdo Lafajetas, kiles is senosios lietuviu ir prancuzu gimines. Baigiantis XXXVII amziui, Lafajetas sumano ivykdyti pasaulini perversma. Baltuju pavergti jis pasiuncia 150 milijonu zmoniu armija, ji, perejusi Uralo kalnus, prie Kaspijos sutriuskina baltuju kariuomene ir nuzygiuoja i Europa, pakeliui viska naikindama ir zudydama. Kitose pasaulio dalyse taip pat isiliepsnoja konfliktai ir netrukus karas apima visa Zemes rutuli.
Siu globaliniu ivykiu fone prasideda romano veiksmas. Madagaskaro saloje kyla maistas pries nuozmu Afrikos imperatoriu Dona Anastazi. Tarp imperatoriaus kariuomenes ir sukileliu uzverda kautynes. Sukileliai su buvusiu Madagaskaro gubernatoriumi Cartempo priesakyje nugali. Tuo metu prasideda baisus Zemes kataklizmai: pabunda ugnikalniai, plysineja planetos pluta, i juros dugna nugrimzta visas Siaures Amerikos zemynas. Klimatas staiga atsala ir islikusios zmonijos laukia prazutis. Pasiuloma galinga "spinduliuojancia lempa" iskasti milziniska sulini i Zemes gelmes ir pozeminiais tuneliais isvesta "zemes viduriu ugnimi" atsildyti klimata. Taciau karinio susidurimo metu nebevaldoma "didzioji lempa" prasmenga i Zemes gelmes. Du herojai (vienas is ju - lietuvis) pasiryzta specialiu aparatu leistis suliniu i tusciavidure Zeme ir pavyti "lempa". Kelione planetos gelmemis - ispudingiausi romano puslapiai. Tuo metu samokslininkai uzima sulini, o imperatoriaus kariuomene paleidzia vandeni. Sulinio anga turi sprogti, atverdama kelia istirpusiai lavai ir ugniai. "Afrika turejo zuti" - tokie paskutiniai antrosios romano dalies zodziai. Deja, "Antrojo pasaulio tvano" J.Piliponis nebaige rasyti.
1933 m. Kaune pasirode dvi nedideles knygutes, kurias galima priskirti kriminalinei ar detektyvinei fantastikai. Tai Mato Mateikos "Kaukoles sypsena" ir J.N.Visakio "Kauno tigras". Matas Mateika nepasikuklino savo kurinyje "Kaukoles sypsena", klasikiniame "piktojo pamiselio profesoriaus" stiliaus romane, pagrindini heroju pavadinti savo vardu ir pavarde. Garsus Amerikos seklys Matas Mateika su savo jaunuoju padejeju Jonu Vairu tiria paslaptinga atsitikima Kauno priemiestyje. Kaip ir dera detektyvui, pradzioje aptinkami du lavonai. Tirdami nusikaltimo aplinkybes M.Mateika ir jo padejejas miske randa sodyba, kurioje pikta linkintis mokslininkas su padejejais isbando aparata, pavercianti radijo bangas zmonems mirtinais melsvais spinduliais. Profesorius savo aparata ketino prijungti prie radijo stoties ir taip prazudyti milijonus nekaltu gyventoju... J.N.Visakio "Kauno tigre" pasakojama apie penkis plesikus, naudojancius miego dujas, nuo kuriu patys apsisaugodavo uzsideje kaukes, primenancias tigru snukius. 1934 m. buvo itin palankus tuometinei Lietuvos fantastikai. Tais metais pasirode ne tik antroji J.Piliponio "Antrojo pasaulinio tvano dalis", bet ir Igno Seiniaus romanas "Siegfried Immerselbe atsijaunina", Broliu Tomdyku fantastinis romanas "Meiles prakeiktos sielos". Ignas Seinius, tikroji pavarde - Jurkunas (1889 - 1959), buvo pirmas lietuviu prozines kalbos stilizuotojas ir eksperimentuotojas. Jis aktyviai bendradarbiavo literaturiniuose leidiniuose "Vaivorykste", "Pirmasis baras", o po Pirmojo pasaulinio karo pradejo dirbti diplomatu ir atstovavo Lietuvos respublikai Danijoje, Suomijoje, Svedijoje. Veliau grizo i literatura. Butent sio laikotarpio reiksmingiausias kurinys ir yra "Sakalo" leidyklos isleistas "Siegfried Immerselbe atsijaunina". Siame romane pasakojama XX a. Fausto istorija. Kurinio herojus Immerselbe - antropologijos profesorius, arsus nacionalsocializmo ideologas ir rasistines politikos idejinis vadas, suzinojes apie italu profesoriaus Gonzano israsta zmogaus atjauninimo buda, isvyksta i Italija. Immerselbei pritaikomas naujas atjauninimo metodas - jam ileidziama jaunos zydes hormonu. Po sio eksperimento pasikeicia ne tik 30 metu pajaunejusio paciento isvaizda, bet ir mastysena: rasizmo ideologas suvokia, kad visos tautos yra lygiavertes. Immerselbe pasilieka Italijoje ir raso knyga "Pamatai naujai zmonijai". Tuo tarpu Vokietijos vyriausybe, suzinojusi apie savo ideologo metamorfoze, uzdraudzia jam grizti i tevyne, kol vel netaps grynu arijumi. Immerselbe veikalas isleidziamas visose pasaulio salyse, o Vokietijoje jo knygos liepsnoja lauzuose... Sis I.Seiniaus politinis pamfletas sukele placias diskusijas to meto spaudoje. Kai kas nelinkes jo priskirti fantastikai, nes kurinyje tera vienas fantastikos elementas (prof. Gonzano eksperimentas), bet prisimine Herberto Velso romana "Nematomas zmogus" pamatysime, kad I.Seiniaus pamfletas labai panasus i garsiojo anglo kurini. Tiesa, I.Seinius nedetalizuoja ir moksliskai nepagrindzia savo ismones: jam zmogaus atjauninimas reikalingas tik kaip literaturine priemone to meto Europos politiniam veidui atskleisti. 1934-aisiais pasirodziusio fantastinio romano "Meiles prakeiktos sielos" (Kaunas, leidykla "10 centu") autoriai Broliai Tomdykai - broliai Alfonsas (g. 1906 m.) ir Jonas (g. 1912 m.) Burcikai. Abu gyveno Rygoje. Sie autoriai isleido daugiau kaip desimt knygu: romanu, apysaku, noveliu. Romano "Meiles prakeiktos sielos" veikejas daktaras Tomasas Velzas isranda "jausmu karsta", kuriame zmogus numarinamas ir po kurio laiko vel prikeliamas. Mokslininkas norejo isitikinti pomirtinio gyvenimo egzistavimu. Taciau bandymai su kitais zmonemis daktaro nepatenkino, nes atgaivintieji nieko neprisimindavo ir negaledavo papasakoti apie "ana pasauli". Velzas nusprendzia pats gultis i savo "karsta"... Jis patenka i pragara - 10 kartu didesne uz Zeme planeta, kurioje amzinai kencia Leninas, Pontijus Pilotas ir kiti didziausi nusidejeliai... Pazadintas Velzas atsipeikeja laboratorijoje. Jis nieko nebeprisimena...