Tautines samones atgimimas, iprastu ir nusistovejusiu politiniu, ideologiniu ir ekonominiu santykiu griuvimas, o veliau Nepriklausomos Lietuvos raida sulauze tarybinius remus, i kuriuos buvo isprausta lietuviu fantastika, ir atvere jai naujas galimybes. Turint lesu jau galima spausdinti bet kokio pobudzio fantastika, atsirado kur kas didesniu galimybiu susipazinti su Vakaru saliu fantastika, bet kartu beveik visiskai nusigrezta nuo rusu fantastu kurybos. Leidyklos Didziausia Lietuvos fantastiniu knygu rinkos dalis siuo metu priklauso 1992 m. ikurtam "Eridanui". Per metus si leidykla isleidzia 30-32 pavadinimu kitu saliu autoriu fantastines knygas, kiekviena - mazdaug 6 tukst. egzemplioriu tirazu. Skaitomiausiu anglosaksu fantastikos autoriu kuriniai spausdinami "Pasaulines fantastikos Aukso fondo" serijoje. Be to, "Eridanas" leidzia Stiveno Kingo kurinius. Vienas is naujausiu sios leidyklos projektu - kasmetine lietuviu fantastikos rinktine "Geriausia Lietuvos fantastika". Be fantastikos, "Eridanas" leidzia detektyvus bei kitokia populiaria literatura. Antroji pagal dydi yra 1995 m. savo veikla pradejusi "Tyru" leidykla. Ji leidzia beveik vien nuotykine kovine fantastika, Vakaruose itin populiaraus televizijos serialo "Star Trek" turini atpasakojancias knygas bei Arturo Klarko "Susitikimo su "Rama" tesinius. Bet ir si leidykla pelnosi ne vien is fantastikos - leidzia detektyvus, meiles romanus, kitas knygas. Po kelias fantastines knygas yra isleidusios "Dagono", "Pragaro ratu", "Marko", "Algarves", "Vyturio" "Alma Litteros", "Europos" leidyklos. Kai kurios leidyklos leidzia ir lietuviu autoriu knygas. Siuo pereinamuoju i rinkos ekonomika laikotarpiu publikuojami ne tik nauji, vakarietiskos fantastikos paveikti, bet ir anksciau parasyti kuriniai.
	Dr. Saulius Kanisauskas Filosofines problemas, jas susiedamas su moralinemis, nagrineja filosofas, mokslo populiarintojas dr. Saulius Kanisauskas (g. 1944 m.). Fantastineje apysakoje "Zvaigzdinio byla" (V., Victoria, 1992 m.) daug mastoma apie zmogaus ir zmonijos likima, ar turi kas nors teise kistis i ji, kas yra tikras - savas zmogus, o kas - svetimas tarp zmoniu. Gausu moksliniu samprotavimu, teoriju: erdvelaikio tuneliai, kas yra praeitis, dabartis, ateitis, kas yra laikas. Stai tokiame fone pletojama Beniaus ir pasakotojo - milicijos papulkininkio, kurie galbut zmones (bent jau patys tuo noretu tiketi), o gal ne, istorija. Apysakoje daug uzuominu, nutylejimu, keistu ivykiu.
	Vytautas Azusilis 1989 m. isejo profesoriaus, ekonomikos mokslu daktaro Vytauto Azusilio (g. 1929 m.) fantastinis romanas "Roneta" (V., Periodika, 1989). Jo veikeju charakteriai dinamiski, net priestaringi, veiksmas pletojamas dviem kryptimis - Zemes ir Ronetos gyventoju likimai. Kurini galima butu pavadinti nuotykiniu, jei vietomis siuzeto tekmes nestabdytu issamus veikeju, peizazu, irenginiu aprasymai ir ivairus moksliniai samprotavimai.
	Silvestras Sinkus Gali susidaryti ispudis, kad lietuviu fantastai raso tik rimtus kurinius, bet toks vertinimas nebutu tikslus. Viena is lietuviskos fantastikos ypatybiu yra ta, kad grynai pramogines, t.y. nuotykines, fantastikos, kaip suprantamas sis zanras Vakaruose, pas mus siuo laikotarpiu nera. Tiksliau butu kalbeti tik apie rimtu filosofiniu ir panasiu problemu nenagrinejima kai kuriuose kuriniuose, daugiau demesio skiriant siuzetui ir ismonei. Vienas is tokiu autoriu - inzinierius mechanikas, rasytojas Silvestras Sinkus (g. 1944 m.). Jo apsakymu rinkiniuose "Melynas krantas - keistu nuotykiu respublika" (V., Valstybinis leidybos centras, 1991 m.) ir "Geliu sala" (U., UAB "Utenos spaustuve", 1993 m.), be rimtu, kur nagrinejami filosofiniai gyvenimo klausimai, yra ir fantastinio detektyvo apsakymu ciklas "Melynojo kranto etiudai". Cikla sieja veikejai: seklys leitenantas Irmantas, pulkininkas Alfredas ir isradejas Fanteris. Del netikeciausiu pastarojo isradimu (pvz., isranda fotoaparata, kuriuo nufotografuotieji dingsta, o paskui is fotojuostos grazinami i realybe) kyla ivairiu problemu, nutinka keisciausiu istoriju.
	S.Sinkaus romane "Dievu tyla" (U., UAB "Utenos spaustuve", 1997 m.) pasakojama apie blogio prigimti Zemeje. Pasirodo, del visko kalti ateiviai, kurie ismoke pirmykscius zmones zaisti sachmatais ir taip paskatino juos buti agresyvius, zudyti, kas iki tolei buvo tabu...
	Stanislovas Sliuzinskas Dar vienas vyresniosios kartos fantastas rasytojas - zurnalistas Stanislovas Sliuzinskas (g. 1928 m.). Kai kurie jo knygos "Alytus fantastikoje" (A., AB "Alytaus spaustuve", 1993 m.) apsakymai labiau primena sakmes ar legendas, kituose yra fantastinei literaturai budingu elementu. Kai kuriuose apsakymuose ryskus skaudziu praeities ivykiu pedsakai: zydu susaudymas, Antrasis pasaulinis karas. Beje, rasytojas nekreipia demesio i fantastines technikos subtilybes - jo veikejai i Marsa apziureti darzo sklypo skrenda moskviciumi, kuriame irengtas antigravitonas.
Jaunesnes kartos rasytojai i fantastika ziuri kitaip, ne tik kaip i proga panagrineti filosofines ir moralines problemas. Jiems tai ir pramoga, ir proga paeksperimentuoti su kalbine raiska, stiliumi. Mindaugas Peleckis Jauniausiu is "jaunuju" fantastikos kureju, matyt, reiketu laikyti Mindauga Pelecki (g. 1975 m.), savo pirmaja knyga "Vienaragis" jis isleido 1990 m., kai dar mokesi mokykloje. "Vienaragi" daugiausia sudaro pasakos ir eilerasciai, fantastiniu kuriniu tik keli. Jiems salyginai tiktu "vaikiskos fantastikos" apibudinimas: robotui miegant pabega jo akys, i lempos gaubta imetus zaiba, zaidziamas krepsinis... Apysakos "Paslaptingas tunelis" veikejai vaikai susitinka su nykstukais, keliauja po planetas, susipazista su gerais ir blogais ju gyventojais, pasisveciuoja ateityje ir, patyre daugybe nuotykiu, grizta i gimtuosius Siaulius. Kuriniams savotiskumo suteikia ir autoriaus sugalvoti terminai, pavadinimai, net kitu planetu gyventoju kalba. Antroje M.Peleckio knygoje "Velnio kiausinis" (V., Valstybinis leidybos centras, 1992 m.) esancius kurinius butu galima pavadinti visiskai atpalaiduotos vaizduotes vaisiais. Dazname apsakyme autoriaus plunksnos nevarzo ne tik fantastines literaturos tradicijos, bet ir apsakymu sandaros reikalavimai - kurineliai trumpuciai, tarsi vaizdeliai is veikeju gyvenimo, veiksmas ir siuzetas mazai pletojami. Veikejai - zombiai, vilkolakiai ir kitu planetu gyventojai, temos - gerio ir blogio kova, draugo ieskojimas. Artimiausia tradicinei fantastikai galime laikyti apysaka "Zydintis rukas", pasakojancia apie broliu susitikima su paslaptinga butybe, kuria jie pavadina ruku, ju keliones po Visata ir nuotykius.
	Evaldas Jankauskas Jaunuju fantastu kuriniuose (be abejo, jiems itaka padare pastarojo desimtmecio gyvenimo pokyciai) yra elementu, perimtu is Vakaru fantastines literaturos mokyklos: kiberpanko, fentezi, siaubo, mistines - gotikines, vidinio kosmoso. Fentezi stiliui galima priskirti kai kuriuos Evaldo Jankausko (g. 1973 m.) apsakymu ir apysaku rinkinio "Valdovo sirdis" (1990 m.) kurinius. Tiesa, fentezi cia derinama su moksline fantastika. Apysakos "Valdovo sirdis" veikejas Andrius, erdvelaiviu atskrides i kita planeta, pakliuva i spastus vietinio valdovo rumuose. Seimininkas pasirodo esas piktadarys keretojas, buriantis naudodamasis Akmeniu. Jis nori isgauti is Andriaus paslapti, kur yra superbombos breziniai. Galu gale sekmingai nuo valdovo pasprukes herojus gauna uzduoti - sunaikinti ir superbombos brezinius, ir Akmeni. Paaiskeja, kad Akmuo - sirdis, simbolizuojanti visu tironu sirdis. E.Jankauskui budinga tai, kad buitineje ar fantastu gerokai "nutrintoje" situacijoje jis randa ka nors netiketo, visiskai nesiderinancio su bendru apsakymo fonu, taip apversdamas viska aukstyn kojomis.
	Jurgita Viksraityte Jaunieji fantastai pradeda rasyti pavirsutiniska nuotykine fantastika, kurioje nuotykiai buna del nuotykiu. Tokia yra Jurgitos Viksraitytes (g. 1973 m.) knyga "Juodosios demes paslaptis. Begimo odiseja" (V., "Periodika", 1990 m.). "Juodosios demes paslapties" turini sudaro pavojai ir nuotykiai kosmose. Autore pasakoja glaustai, tik pacius svarbiausius epizodus. Dar glaustesne yra antroji apysaka "Begimo odiseja", kur J.Viksraityte daznai apsiriboja tik dialogais ir nupasakoja veikeju veiksmus. Visa apysaka - vaikino, tapusio biorobotu, ir merginos begimas nuo juos persekiojanciu FTB agentu. Begliai laiko masina nukeliauja i 1863 m., susiduria tai su pietieciu, tai su siaurieciu kariuomenemis. Kurinyje pilna susisaudymu, triuku su motociklais, gana saltakraujisku zudyniu.
Daiva Skuolyte Vienu neiprasciausiu pastarojo de-simtmecio lietuviu fantastikos kuriniu, ko gero, reiketu laikyti Daivos Skuolytes moksline fantastine apysaka "Bedantis, skraidantis mazuoju pirsteliu" (K., Europa, 1991 m.). Veikeja susilaukia sunaus Zigo, paaiskeja, kad jo tevas - kitos planetos gyventojas. Netradiciskai autore vaizduoja Zigo vaikyste, nuotykius, jo tevu santykius. Neiprasta kurinio kalbine raiska, daug netiketumu sokiruojanciu epizodu. Apysakoje derinama tautosaka ir moksline fantastika, zaidziama su zodziais, ju reiksmemis. Neteisus tie, kurie mano, kad lietuviu fantastu kuriniai tokie silpni ir nereiksmingi, kad nera ko lyginti su uzsienio autoriu knygomis. Is tiesu, musu autoriai tarptautineje arenoje nera pelne pripazinimo, taciau uzsienyje, nors negausiai, bet isspausdinta ir ju kuriniu: Rusijoje - B.Balaseviciaus, Prancuzijoje - S.Sinkaus, V.Norbuto, Vokietijoje - Austejos, M.Katkaus. Neabejojame, kad daugelis musu tautieciu kuriniu sekmingai galetu konkuruoti su vakarietiskais, jei tik pasiektu tu saliu skaitytojus. Spausdinami ir kritiniai straipsniai apie lietuviu fantastika: Gedimino Beresneviciaus straipsniai "Antares" zurnale (Prancuzija), "Encyklopedia of Fantasy" (Didzioji Britanija), Dianos Butkienes "Alien Contact" zurnale (Vokietija), daugelis uzsienio (ypac Vokietijos) fantastikos zurnalu noriai iliustruoja savo leidinius lietuviu fantastu dailininku darbais, pavyzdziui, Virgilijaus Skinderskio, Hertos Matulionytes, Janinos Strockienes, Gintaro Vaisnoro, Egidijaus Leliunos.