"Moksline fantastika - tai revoliucinis menas ta prasme, kad ji ugdo skeptiska poziuri i visas politikos, religijos ir net mokslo dogmas. Ji puoseleja zingeiduma ir remiasi zmogaus smalsumu. Ir, svarbiausia, tai literatura, kuri neatsuka nugaros ateiciai. Siuolaikinis pasaulis panasus i lekianti pirmyn ekspresa, kurio nevaldo masinistas, o visi keleiviai sedi pries traukinio judejima. Ko gero, vieni fantastai stai jau beveik visas amzius ziuri ne atgal, o i prieki. Mes ne pranasai ir negalim tiksliai nusakyti ateities. Bet mes galim pasakyti: "Galimybes tokios. Rinkites." Deimon Nait

Kadangi fantastika tik vienas is daugelio literaturos zanru, jos istorija Lietuvoje yra ir sio zanro vystymosi musu kraste, rasytoju, zanro megeju judejimo istorija. Ko gero, ne viena literaturos kryptis neturi tokiu aktyviu fanu, kurie burtusi i klubus, rengtu suvaziavimus, bendrautu elektroninese konferencijose - neteko girdeti, pavyzdziui, apie detektyvu megeju klubus. Antra vertus ir fantastika jau seniai nebetelpa tik literaturinio zanro remuose - kone kas antras populiarus filmas, kompiuterinis zaidimas turi jos elementu. Fantastika jau seniai yra tapusi zmonijos kulturos dalimi kuri pasizymi minties suoliais, futuristinemis prognozemis, ivairiu cenzuru nepaisymu. Tikriausiai ne veltui JAV CZV specialus skyrius, atsakingas uz nauju ideju generavima, stebejo fantastine literatura. Kaip zinoma "Zvaigzdziu karu" ideja taip pat pasiskolinta is mokslines fantastikos arsenalo… Beje specskyriu fantastinei literaturai stebeti turejo ir KGB - tik jau visiskai kitokiam tikslui - sekti, kad kuriniuose nebutu uzsleptos tarybines santvarkos kritikos… Lietuva, kaip ne kuri kita Baltijos valstybe, gali pasigirti fantastikos megeju gausa. Tarybiniais metais pasirodziusi negausi fantastine literatura nuo knygynu prekystaliu buvo nusluojama beveik akimirksniu. Ir visa tai - tuo metu, kai oficialus poziuris i lietuviu fantastika buvo, svelniai tariant, ironiskas. Ji nelaikyta rimta literatura (knygu anotacijose tiesiai sviesiai nurodyta - skiriama moksleiviams), is uzsienio autoriu, net soclagerio saliu, taip pat versta nedaug. Vienintele isimtis, patvirtinanti taisykle - "Zenito" serija (ejusi 1971-1992m.), graibstyte graibstyta knygynuose (ir ne tik moksleiviu), bei kai kurios "Drasiuju keliu" serijos knygos. Periodiniu leidiniu, skirtu vien fantastikai, is viso nebuvo. Realistinei literaturai tarybiniais laikais buvo skiriama daug daugiau demesio (zinoma, rasytojai galejo duoti laisve savo vaizduotei, bet tada ju kurinys butu ivardytas humoreska, literaturine pasak arba vis tiek skirtas moksleiviams). Net ir dabar uzsienieciu autorius stebina desimttukstantiniai Lietuvoje leidziamu (ir, svarbiausia, isperkamu!) fantastiniu knygu tirazai, kai net tokiose didelese Europos salyse kaip Lenkija, Vokietija ir Prancuzija leidejai laiko dideliu pasisekimu, jei isperkamas didesnis nei poros tukstanciu egzemplioriu knygu tirazas. Zinoma, siu skaiciu nera ko lyginti su simtatukstantiniais tokiu gigantu kaip JAV, Rusijos ar Didziosios Britanijos fantastikos knygu tirazais, taciau Lietuvos pasiekimai lyginant su tokiais kaimynais kaip Latvija, Estija (pastarosiose isleidziama vos po keleta fantastiniu knygu per metus), Svedija, Suomija, Lenkija, Baltarusija atrodo tikrai ispudingai, jei dar turesime omenyje, kad Lietuvos knygu rinka yra itin maza lyginant su paminetosiomis. Kalbant apie fantastika ir jos padeti buvusioje LTSR bei dabartineje Lietuvos Respublikoje, pirmiausia deretu tinkamai apibrezti tokia savoka kaip "lietuviska fantastika". Is tiesu, kas yra lietuviska fantastika? Kuo ji turetu ir ar turetu skirtis nuo kitu saliu, kad nusipelnytu tokio pavadinimo? I gana daznai pasitaikancia nuomone, kad lietuviu fantastikos is viso nera, o jei ir yra, tai musu fantastu kuriniai tokie silpni ir nereiksmingi, kad negali buti net prilyginami uzsienio autoriu darbams, reiktu ziureti kritiskai, kaip i itin krastutini vertinima. Is tiesu, musu autoriu darbai tarptautineje arenoje nera pelne pripazinimo, taciau salyje visada egzistavo ir egzistuoja tam tikras zmoniu, rasiusiu sia tema, ar bent jau aktyviai ja besidomejusiu (juos priimta apibrezti teminais "fenas", "fendomas") sluoksnis. Uzsienio salyse nors ir negausiai, bet spausdinami tautieciu kuriniai (Rusijoje - Banguolis Balaseviciaus, Prancuzijoje - S.Sinkaus, V.Norbuto Vokietijoje - Elzes Surgailytes, Mykolo Katkaus), kurie beveik visada turi paantraste "lietuviu fantastika". Spausdinami ir kritiniai straipsniai apie lietuviu fantastika (Diana Butkiene "Alien Contact", Vokietija), daugelis uzsienio (ypac Vokietijos) fantastikos zurnalai noriai iliustruoja savo leidinius tokiu lietuviu fantastu - dailininku darbais kaip Virgilijus Skinderskis, Herta Matulionyte, Janina Strockiene, Gintaras Vaisnoras, Egidijus Leliuna ir kt. Galbut kiek kuklesni atrodo musu lietuviskosios fantastikos autoriu pasiekimai - be keleto paskiru autoriu romanu pasirode vos trys lietuviu fantastiniu apsakymu antologijos (1988m. "Vyturys" isleido nedideli rinkini "Turangitas", 1996m. leidykla "Sarogerma" antologija "Sviecianti strele", 1998m. leidykla "Eridanas" antologija "Geriausia Lietuvos fantastika 1997", siuo metu leidykla rengia antologija "Geriausia Lietuvos fantastika 1998"), bet apie latviu, estu, suomiu, baltarusiu fantastikos rinkinius niekas isvis nera ir girdejes. Taciau, ko gero, geriausiai, lietuviskos fantastikos egzistavima irodo pacio lietuviskojo fendomo gausa ir ivairove… Nuo pirmojo Lietuvos fantastikos megeju suvaziavimo 1990m. Kaune, sis renginys vyksta kasmet iki pat dabar, jame dalyvauja iki 450 zmoniu, kai net tokios salys kaip Rusija, Lenkija, Vokietija negali pasigirti nepertraukiama panasiu renginiu tradicija ir net skaiciumi (1997m. vykes Vokietijos nacionalinis konventas "RatzeCon97" sulauke gerokai maziau dalyviu nei kad ir tais pat metais Kaune vykes "Lituanicon97" surinkes per 300 zmoniu ir sveciu is D.Britanijos, Lenkijos). Lietuvoje egzistuojantys fantastikos megeju klubai apima beveik visa krasta, nuo 1990 metu ju niekada nebuvo maziau kaip 7, ir nors kai kurie naujai susikure klubai isyra vos po pusmecio, du didziausi - "Kauno "Feniksas" ir Vilniaus "Dorado" jau baigia skaiciuoti antra desimtmeti… Budingiausia tarybiniu laiku lietuviskos fantastikos savybe - visi klubai ir fendomas buvo lietuviski, kai tuo tarpu TSRS, Rusijos ir visu kitu respubliku (isskyrus Armenijos) klubai ir pats fendomas buvo isskirtinai rusiski (tarpusavio kalba naudojama rusiska, leidziami leidiniai, fenzinai - rusiski), taip buvo net Estijos, Latvijos, Gruzijos (kurios puse nariu ir pats vadovas Iraklis Vachtangasvilis buvo gruzinai) klubuose. Abu Rygos fantastu klubai buvo rusu ir rusiski. Tokia pati padetis buvo ir Moldavijoje, Azerbaidzane. Taigi, Lietuvos fantastai orientavosi ar stengesi orientuotis i tautine kalba ir kultura kuriama fantastika, ko nebuvo likusioje TSRS. Tai, zinoma, taip pat nepraslydo pro budrias KGB akis per Vilniaus fantastu klubo "Dorado" tikrinima 1984-aisiais… Taciau butent tokio poziurio deka lietuviska fantastika ir isliko, kai apie latviu, estu, baltarusiu, fantastikos autorius, jos megeju renginius, leidziamas knygas nebera jokiu ziniu. Antra vertus, lietuviu fantastika stipriai veike Rusijos fantastikos pakilimai ir atoslugiai, tik su 1-2 metu velavimu. Pirmieji fantastikos megeju klubai, fenzinai, renginiai Lietuvoje atsirado is dalies kontaktu su Rusijos (taip pat ir mums artimiausios Kaliningrado srities, kur buvo 2 fantastu klubai) fenais deka, kurie dalindavosi informacija, praktiniais patarimais ir patirtimi. Galima tvirtai teigti, kad terminu "lietuviu fantastika" ar "lietuviska fantastika" netinka vadinti bet kokia fantastine literatura, isleista lietuviu kalba Lietuvoje. Ir tarybiniais laikais, o juo labiau dabar, absoliuti dauguma Lietuvoje leidziamos fantastines literaturos buvo ir yra verstiniai uzsienio autoriu, dazniausiai anglosaksu, kuriniai. Ir nors dabar vyraujantys vertinimai ir nuomones siuo klausimu daznai visiskai skirtingi, apibendrinant galima teigti, jog "lietuviskos fantastikos" savokai priskirtinos mazdaug keturios literaturiniu kuriniu kategorijos. Tai: 1. Tik Lietuvoje gyvenusiu (-ciu), lietuviu kilmes ir lietuviskai rasiusiu zmoniu darbai. Siam tipui galima priskirti Justina Piliponi,Vytauta Norbuta, Kazimiera Paulauska, Banguoli Balaseviciu, Silvestra Sinku ir kt. rasytojus. 2. Lietuviu kilmes, rase lietuviu kalba, taciau gyvene nebutinai Lietuvoje (Broliai Tomdykai). 3. Gyvenantys Lietuvoje, kalbantys ir rase lietuviskai, bet nelietuviai (Igoris Adabasevas). 4. Visi lietuviu kilmes fantastikos autoriai, nesvarbu kur jie butu gyvene ir kokia kalba kure. Sis apibrezimas tiktu tokiems placiai zinomiems fantastikos meistrams kaip Kirilas Bulyciovas (beje, istorikas, kurio tikrasis vardas Igoris Mozeiko) (Rusija), Sergejus Zemaitis (Rusija), Algis Budrys (JAV), Robertas Seklis (JAV), Viktoras Pivonas (Vokietija). Zinoma, kai kurie vertinimai pernelyg krastutiniai. Jei pirmoji kategorija dvelkia perdetu nacionalizmu ir uzsidaro teritorijos, tautybes ir kalbos savokose, tai paskutiniosios ispustos pretenzijos "devinto vandens nuo kisieliaus" atzvilgiu atrodo juokingai… Nors garsusis Aizekas Azimovas ir buvo rusu kilmes, niekas ne nemane jo priskirti rusiskai fantastikai. Tad klausimas kas yra lietuviska fantastika kol kas lieka atviras. Sio darbo autorius laikosi nuomones, kad auksciau minetam terminui priskirtini nebutinai cia gyvene, taciau lietuviskai kalbantys ir rase, autoriai.