Jausdamas vis labiau kylancia nevilties banga, Ronas pakele telefono rageli ir istare:
- Alio!
- Sveikas, Ronai, cia Stivas. Bijau, kad turiu pranesti bloga naujiena.
Oi ne, tiktai ne sitai, mintyse sudejavo Ronas. Pastarasias keleta savaiciu blogos naujienos biro it is gausybes rago.
- Kas gi nutiko sisyk? - paklause jis.
- Tai Dzenis... Ji vel nusizude. Man labai gaila.
Ronas is paskutiniuju nuslopino pagunda teksti telefona i priesinga kabineto siena. Jau treciasyk per pakankamai neilga laiko tarpa Dzenis Dzoplin nusizudo. Jei ir toliau sitaip bus, jam teks ismesti ja is savo klientu saraso. Tada jai teks pasiieskoti kito vadybininko. Tokio, kuriam pasisekimas nelabai terupi.
- Viskas gerai, Stivai, - pagaliau atsake jis. - As susidorosiu. Tiesa, teks atsaukti keleta koncertu, bet kaip nors istversime. Nesirupink del to. Ir pranesk, jei bus dar kokiu nors naujienu, sutarta?
Reikalai, tiesa pasakius, blogejo kur kas sparciau, nei Ronas driso pats sau prisipazinti. Jeigu jau busime saziningi, is tiesu viskas ejo suniui ant uodegos. Viskas pasisukdavo anaiptol ne taip, kaip Ronas norejo ar tikejosi. Retsykiais jis netgi imdavo is visos sirdies plusti taji Alberta Niutona, kuris ir uzvire visa sia kose, padarydamas tobulo ir menisko klonavimo technika visai prieinama finansiskai.
Pries keleta metu Ronas nusipirko isskirtines teise atlikti gausius klonavimo projektus ir kaipmat kibo i darba, kuri pavadino "uz vis didziausia sio simtmecio verslo sekme".
Pirmiausia jis pasirupino uzmegzti rysi su Dzimio Hendrikso gerbeju, kuris savo kolekcijoje turejo gitaros suke - ant jos dar tebebuvo like, tiesa, visai isdziuvusiu, bet vis delto tebetinkamu vartoti, meistro nuvarvinto prakaito laseliu. Suuodes, kad daugelis septintojo bei astuntojo desimtmecio roko grupiu vel atsikuria ir kad is sitos senienu mados zirte zyra pinigeliai, Ronas nepagailejo viso lobio, kad isigytu minetaja gitaros suke. Jis ne veltui tikejosi, kad naujaji Dzimi Hendriksa lydes staciai neisivaizduojama sekme.
Zinoma, jis nemaz neapsiriko. Sekme uzgriuvo kaip ir buvo tiketasi, o paskui ja istisu srautu pasipyle ir zalieji. Ronas nedelsdamas sutelke demesi ir i kitas idomesnes septintojo bei astuntojo desimtmecio muzikos pasaulio legendas. Jis issniukstinejo grupes "Doors" gerbeja, kuris tebesaugojo Dzimo Morisono plauku sruoga, taip pat Elvio Preslio gerbeja, tebeturinti sio salika, ismarginta purvo bei prakaito dememis, Dzenis Dzoplin gerbeja, sauganti tam tikru kuno isskyru prisigerusia drabuzio skiaute, "Led Zeppelin" gerbeja, turinti prakaituota Dzono Bonhemo bugno lazdele - ir taip toliau, ir panasiai.
Ateitis, regis, svytejo visomis vaivorykstes varsomis. Bet paskui ties horizontu eme telktis juodi debesys. I vis labiau isibegejanti klonavimo vagona suspejo isokti nemazai konkurentu. Vienas is paciu nuozmiausiuju buvo klonuota Leonardo da Vincio kopija, tapusi irgi roko zvaigzdziu vadybininku ir be jokio sazines grauzimo pasisavinusi nemaza Rono klienturos dali. Ronas prarado Dzona Lenona ir Dzona Bonhema - o da Vincis krovesi kapitala is atsikurusiu "The Beatles" bei "Led Zeppelin" pasauliniu gastroliu.
Be to, rinka uztvinde piratiniai Rono atlikeju irasai, prisiveise begales nelegaliai klonuotu muzikantu, kuriuos savinosi ir kuriems vadovavo besociai konkurentai. Pasaulio scenose, paklaikusiu gerbeju apsupti, selo bent keletas Dzimiu Hendriksu. Visas tuntas Elviu Presliu dalyvavo memorialiniuose turne, kiekvieno ju koncertas vis kitam Elvio karjeros etapui atminti.
Bet tai dar buvo toli grazu ne viskas. Kai kurie Rono klientai, ir dargi is paciu geriausiuju, nusivyle muzikos bizniu, suprate, kad tokiu budu nebepatenkina menininko savigarbos, o vien tik kala piniga. Sitaip ji paliko Dzimas Morisonas, visiskai apleides muzika ir ikures nauja religine grupe, pavadinta "Durys i Dangu" - tokiu budu jis vylesi galesias geriau save isreiksti. O kai kurie kiti klientai pasirode besa tiesiog nepatikimi. Visi Dzenis Dzoplin klonai, kiek tik ju buvo uzsakyta, anksciau ar veliau atkakliai nusizudydavo, sitaip visiskai suzlugdydami numatytas gastroles bei albumu irasinejima. Tiesa sakant, Dzenis Dzoplin buvo isvis nepakenciama.
Maza to, i bizni isipainiojo ir kai kurie visiskai su muzikos pasauliu nesusije klonai, i kuriuos Ronas neturejo jokiu autoriniu teisiu ir negalejo sudaryti kontraktu. Kai kurie religiniai lyderiai, pavyzdziui, Kristus, netiketai persimete i muzikos pasauli, tikedamiesi tokiu budu uzsikariauti platesne auditorija. O toks veikejas, kaip Hitleris, irgi emesi muzikos noredamas taip isreiksti savo idejas - mat pakartoti sekminga politine karjera jis nebeturejo jokiu vilciu. Jis dainavo patriotinius marsus, pritraukdamas vis daugiau visas iliuzijas praradusio jaunimo, siais neramiais laikais tik ir ieskancio kokio nors balso, kurio galetu klausytis.
Ronui reikejo kazko imtis - ir skubiai, kol dar visiskai nesuzlugo.
Kai vel suskambo telefonas, jis net susiguze. Be jokios abejones, kas nors vel pranes kokia nors bloga zinia. Ar tai jau galas? Ronas uzsimerke, liudnai atsiduso ir pakele rageli.
- Alio!
- Sveikas, Ronai, cia Carlis. Girdejai naujiena?
- Kokia naujiena?
Carlis buvo vienas is buhalteriu, dirbanciu Ronui priklausanciame Z.Froido bei C.Darvino fonde. Jie tikrai plusejo is peties - bent jau tol, kol Ronui viskas ejo kaip sviestu patepta...
- Per koncerta buvo nusautas Hitleris!
- Tai kas? Jis gi nebuvo mano klientas.
- Zinau, zinau. Bet argi tu nesupranti, ka tai reiskia? Ivykiai klostosi isties netiketa linkme, o tavo finansine padetis tokia, kad jokiu budu negalima praziopsoti progos, pries tai jos kruopsciai neistyrinejus.
Carlis visada turejo puikia uosle ir zaibiskai susigaudydavo, is kur vejas pucia. Ir sikart, kaip pasirode, vel buvo jo tiesa. Daugybe zmoniu vis dar tebepuoselejo nuozmia neapykanta seniesiems tironams. Be jokios abejones, kazkas tiesiog privalejo nusauti koncertuojanti Hitleri. Bet argi verta leisti zmonems siaip sau, uz dyka, pyskinti i ju nekenciamus skriaudejus? Kodel gi nesukurus pakankamo kiekio klonuotu ju versiju, kodel gi nesuorganizavus vieso ju sunaikinimo, kur zmones, pakloje atitinkama suma, galetu patogiausiomis salygomos zudyti savo kankintojus? Suteikus pakankamai komforto, niekas net nesuabejos, ar verta uz tokia paslauga moketi. Buvo aisku kaip diena, kad si sumanyma galima realizuoti rinkoje - ir kad jo laukia visai nebloga ateitis.
Ronas karstligiskai griebesi darbo. Juk kazkur dar turejo buti klonuoti tinkamu Stalino, Mao, Ciausesku bei visu kitu liekanu.
Verte Asta Morkuniene