Marius sedejo ir bejegiskai ziurejo, kaip jo zmona kraunasi lagaminus. Viskas aplink buvo suversta, sudauzyta. Zodziu, tipiska issiskyrimo scena.
Ant sienos kabejes ir traskejes radijas pagaliau ryzosi prabilti.
- Cia kalba nepaprastasis reporteris Pranciskus Seinartas. Paskutiniaisiais duomenimis, netiketai kilusios smurto bangos aukomis tapo 32 ateiviai. Policija deda visas pastangas kontroliuoti ivykius. Bet sklinda gandai, kad dauguma policininku jau taip pat prisidejo prie riausininku. Trumpai priminsiu ivykius. Pries trejus metus Zeme pagaliau uzmezge kontakta su protingomis butybemis. Ateiviai buvo raumeningi grazuoliai su elegantiskomis manieromis, jie tuoj pat tapo besaikio susizavejimo objektais. Moteru susizavejimo.
Radijas garsiai sutraskejo ir uzspringo. Marius priejo ir trinktelejo kumsciu jam i sona.
-... tokio, kas is pavargusiu virtuves seimininkiu padarydavo jas ekstravagantiskomis nakties grazuolemis. Ateiviai priimdavo moteris i savo glebi. Ir niekada ju nemesdavo. Moterys ju rankose prazysdavo it geles. Vyrai tapo ziaurios konkurencijos aukomis. Juk neuzdrausi moteriai myleti. Prasidejo masines skyrybos. Zmonos mesdavo vyrus, vaikus ir namus. Juk ju lauke puikus romantiskas gyvenimas su drauguziu kitoje planetoje. Beveik per trejus metus Zeme, galima sakyti, neteko vos ne visos savo silpnosios lyties. Pastarosiomis dienomis pusiau isprotejusiu vyru minios pasklido po pasauli gaudydamos ir zudydamos ateivius. Visi valstybiu pareigunai, nepasidave siai masinei isterijai, bando sutramdyti isisiautejusias aistras. Deja, ju mazai, pernelyg mazai. Lygiai taip pat mazai ir ateiviu bei moteru. Paskutines silpnosios lyties atstoves siomis dienomis palieka Zeme. Vyrai, saugokite jas.
Radijas vel uzspringo. Si syki, atrodo, galutinai.
- Stai ir tu palieki mane, - tuzmingai susnypste Marius. - Visi mano pazistami jau neteko savo zmonu. Ir koks to ateiviuko vardas? Ka gero jis tau duos? Prakeikta veisle - neuzteko savo moteru, atlindo i musu planeta.
- Jus niekada nesupratote ir nesuprasite, ko reikia moteriai. As turiu vieninteli sansa istrukti is sio vargano pasaulio. Ka tu man gali pasiulyti? Isgerti alaus, nueiti i futbolo rungtynes? O manasis Albertas gali pasiulyti viska. Viska, ko tik gali troksti moteris. Cia as mirstu is nuobodulio.
Linda uzdare lagamina ir nuejo prie duru. Marius spoksojo i ja beprotisku zvilgsniu. Tarpdury ji atsigreze:
- Atleisk man, Mariau. Jeigu jie nebutu atskride, galbut visa gyvenima virciau tau valgyti, megzciau prie televizoriaus, ir taip iki pat senatves. Bet jie atskrido. Apie tokia meile as svajojau budama visai jaunute, bet po to susitaikiau su realybe. Tu neisivaizduoji, kokia as dabar laiminga. Nenoriu taves izeisti, bet nei tu, nei kuris kitas Zemes vyras niekados neprilygsite jiems. O dabar - sudie. As iseinu.
Ir ji isejo. Tyliai uzdare duris ir nusileido zemyn. Kieme jos lauke prabangus fordas, kuriame sedejo zavusis Albertas - tipiskas ateivio paveiksliukas.
Nerupestingai apglebes ja ranka, kita jis vairavo masina, kuri riedejo i kosmodroma.
- Na, kaip tavasis vargselis reagavo? - lipsniai paklause jis.
- Ne neklausk. Is buto liko sipuliai. Tik i pabaiga kazkaip susitaike su likimu.
Greitai jie privaziavo kosmodroma. Cia jau lauke Alberto asmeninis kosminis laivas.
***
Kazkas atsitiko. Po daugelio laimes ir meiles metu Linda tai pajuto ypac skaudziai. Kazkas atsitiko.
Ji ir Albertas gyveno prabangiuose marmuro rumuose, kuriuos atkovojo is kosmoso piratu.
Linda uzsimerke. Dieve, kiek daug ji patyre per tuos kelerius metus su Albertu. Svaiginantys kosmoso nuotykiai, laimingos meiles dienos. Kaip dievaiciai jie klajojo po galaktika, kovodami su blogiu.
Bet dabar kazkas atsitiko. Ji pavargo. Ji ilgejosi kazko tolimo ir seniai uzmirsto. Ilgejosi ramiu dienu ir naktu, tykaus misko osimo, jaukaus vakaro seimoje. O taip pat nuobodaus ir kvailo vyro. Marius, ar jis jos laukia? Ar seniai uzmirso ir susirado kita? Bet kokia kita, juk visos moterys paliko Zeme. O Viespatie, ka jos padare? Isdave savo planeta ir civilizacija. Vargsai vyrai, koks likimas juos istiko? Ju idealai paliko juos. Aisku, jiems teliko masines savizudybes...
Nuspresta. Ji gris atgal i Zeme. Gris ir paziures, kas liko is senosios planetos. Ir is vyru gimines... Koks likimas istiko Mariu... O galbut... galbut jis laukia jos sugriztant?
Albertas nepriestaravo. Kaip idealus vyras, jis gerai suprato nostalgiskus Lindos jausmus. Net dave galinga kosmini kreiseri keliauti i Zeme.
Bet visos viltys zlugo. Baisius viska naikinancio laiko pedsakus ji pastebejo dar orbitoje. Griuvantys miestai, apauge krumais... Visa tai liudijo siurpia tragedija, ivykusia kazkada seniai. Taip, tai buvo vyru gimines tragedija... Linda apsiverke, kai kosminis laivas nusileido i apgriuvusia miesto aikste. Kaip pamisele klaidziojo ji po miesta. Gailescio, sazines grauzimo jausmas maude krutine. Keista, bet niekur nesimate ne vieno lavono. Nors Linda ir dziaugesi tuo, nes bijojo panasiu reginiu, bet vis delto tai neatitiko jos isivaizduojamo vyru gimines galo. Jei masines savizudybes, tai aplink turetu voliotis kruvos skeletu... Hm, kazkas cia ne taip. Pagaliau susiorientavusi griuvesiu uzverstose gatvese ji ryztingai patrauke savo senojo buto link. Ten, kur taip liudnai issiskyre su Mariumi. Pakeliui jos demesi patrauke kruvos metalo, riogsiancio tai sen, tai ten gatveje. A, tai automobiliu likuciai... Stai kuo pavirto vyru garbinta technika. O juk kazkada tai buvo antras dalykas po moters.
Linda paspartino zingsni. Stai ir senasis namas. Viespatie, kaip jis apgriuves. Ji atsargiai lipo dejuojanciais laiptais, bijodama, kad tuoj tuoj nukris. Kazin, bus bute Mariaus skeletas ar ne? Galetu buti. Idomu, kaip atrodo jos buves vyras praejus keleriems metams po mirties. O ka daryti, jei nebus? Negi ir jis paslaptingai isnyko? Ne, Marius negalejo, jis ne toks. Turi gi likti bent koks zenklas. Kai ji vere duris, pakilo debesis dulkio. Seniai cia nevedinta. Viduje baisi netvarka: viskas sujaukta, baldai isvartyti. Linda visur ieskojo kokio nors zenklo, bet nerado. Ech, jau tas Marius. O dar vadino save romantiku...
Nusivylusi pakilo iseiti. Bet, darydama duris, sukliko is dziaugsmo - ant ju buvo prismeigtas mazas rastelis. Nupurciusi dulkes, ji godziai pradejo skaityti.
Miela Linda
Nezinau, ar gausi si rasteli, bet nusprendziau ji parasyti. Gal kada sugalvosi grizti... Tai va - naujas mano adresas: Sirijus, trecia planeta nuo zvaigzdes. Atvyk su savo vyru. Paplepesim, prisiminsim senus laikus... Na, man su Dora jau metas i kosmodroma...
P.S. Matai, po motero isvykimo i Zeme nusileido kiti ateiviai. Tiksliau - ateives. Jos graibsto vyrus kaip paselusios ir, man regis, planeta greit liks tuscia. Dabar madinga vesti ateive...
Tavo Marius.
Linda sviede zemen rasteli ir kaip strele sove pro duris. Izeista moteriska ambicija kunkuliavo pasipiktinimu. Snypsdama prakeiksmus, bego kosmodromo link. Bjaurybes vyrai. Bedvasiai velniai. Pagaliau pasieke laiva. Nesava is pykcio startavo taip staigiai, kad padege puse miesto. Ir tik toli kosmose jai sove galvon mintis: o gal aplankyti Siriju?
Apie autoriu
Grizti i "Raganiskas sypsenas"
Grizti i svetaine