Kad turi problemu, Haris pirmasyk suprato tik tuomet, kai, su vargu prapleses uztinusias asarojancias akis, suvoke esas ligonineje. LIGONINE... Bent tai jam liudijo nekaltai baltos lubos su piktai duzgiancia zydra neonine lempa ju centre. Tokiu lubu nesumaisysi. Ir lempos taip pat. Valdiskas darbas valstybinem ligoninem. Ta urzgianti baidykle virsuje - pigiausias "Philips" modelis, kuriais aprupinamos visos valstybines salies medicinos istaigos. Studentaujant jam teko dirbti sanitaru - sie prisiminimai is ten. Ir dar tas aplinkui tvyrantis medikamentu kvapas... Tiksliai! Jis ligonineje! Ir ne kaip sanitaras, o kaip pacientas... Konstataves si baisu fakta, Haroldas Merksnys pabande persiversti ant pilvo. Ne velnio nepavyko, o i visa kuna smoge toks pragariskas skausmas, kad... Ne, rekti jis nereks. Pagulejes valandele, Haris leido sau negarsiai sudejuoti. Zinia, skausmas nuo to nesumazejo, taciau pasaulis bent jau suzinojo apie jo kancias. Tuojau, tuojau prisoks meili sesele ir istars: "Jus jau atsipeikejote? Labai skauda? Pakentekite valandele, daktaras jau eina.'' Ir kol gydytojas skubes pas savo pacienta, sesele paaiskins jam kas atsitiko ir kaip jis cia atsidure.
Kad Haroldas ziauriai klydo, paaiskejo tik po kitu penkiolikos minuciu. Niekas taip ir neatejo. O gal jis sudejavo nepakankamai garsiai? Velnias! Ko gi daugiau ir laukti - sumauta valdiska ligonine. Jiems amzinai truksta personalo, kad tinkamai priziuretu savo vargsus pacientus. Sudejuoti dar karta ir, jau garsiau? Taciau skausmas jau atlego, ka jis pasakys prie jo pripuolusiai slaugei? Suirzes Haris apsidaire (tai kainavo nemaza skausmo porcija) aplink. Taip ir yra. Vienviete palata. Baltos, lengvo metalo ir i sona nustumiamos durys. Cia guldoma po ypac sunkiu operaciju. Viespatie, kas su juo nutiko? Padaugino ko nors is spiritiniu gimines ir, gal nusiverte nuo antrojo auksto laiptu sveciuose pas Silvija? Juk syki taip jau buvo nutike. Taciau ne, del luzusio sonkaulio, rankos ar net ir kojos i operacine jo netemptu. Vadinasi, reikalas rimtas. Ir, ko gero, tikrai neapsieita be alkoholio - nes, kodel gi jis nieko neprisimena, isskyrus ta linksma pasiseliojima sekretores (Silvijos) namuose? Gal...
Taip spelioti buvo galima be galo ir be krasto, bet Haris netrukus pajuto, kad nori i tualeta... Dabar jau nebesivarzydamas, jis garsiai riktelejo, aidas atsimuse nuo zemu baltu lubu ir dusliai suskambejo nedideleje patalpoje. Pro duris tuoj pat kystelejo galva simpatiska juodaplauke sesele.
- A, ponas Haris! Tai pabudote?!
- Gal ir pabudau, - Merksnys sustenejo, - o gal ir ne. Viskas lyg sapne. Butu kaip sapne, jei ne tas skausmas. Sakykite, kaip as cia atsiduriau?
- Kalbate visai zvaliai, - sesele tyrinejo ji linksmai zvilganciomis tamsiomis akimis, - vadinasi, pabudote jau senokai. Daugelis po narkozes is pradziu sneka nerisliai. Ko gi nepakvietete manes vos pabudes, o tik dabar? Aha! Norite i tualeta!
Haris mintyse nusikeike, jausdamas, kad rausta. Jis kantriai gulejo lovoje, laukdamas, kol gris sesele. Staiga Hariui sove i galva visiskai paprasta, logiska ir aiski mintis: jis pakels galva ir paziures i save - kuri vieta apibintuota, tai ir bus kas nutike. Jis itempe sprando raumenis, sukando dantis ir kiek kilstelejo savo vargse iskankinta galva. Taciau tuoj pat, dusliai sudejaves, klestelejo atgal. Siaubas persmelke jam krutine. Tvarsciai denge visa kuna...
* * *
Jis prisilenkes simtaji karta tyrinejo savo veida priesais veidrodi.
- Jus zinote, kas yra amnezija? - daktaras Veinas ziurejo i Hari gerasirdiskai ir kartu rimtai.
- Zinau. Atminties netekimas. Niekad negalvojau, kad man taip gali atsitikti. Dievas manes nepagailejo - juk ir kunas sitaip subjaurotas, - ir Haroldas susirauke - Dievui jo veido israiska nebutu patikusi.
- Na, na. Po sitiekos plastiniu operaciju jusu kunas tikrai nebebjaurus. Be to, is kur zinot, kad ankstesnis jusu kunas buvo grazesnis? Kai cia atsiduret, tebuvot viso labo kruvinas mesos kalnas su metalo priemaisomis. Arba metalo kalnas su kruvi... Nesvarbu, kche, kche... Svarbu, kad issikapstete palyginus lengvai.
Haris nepritardamas kazka suniurzge:
- Na, tada beveik lengvai. Juk pragulejot cia tik sesis menesius. Daug, sakot? O as dirbu cia visa gyvenima, kaip man jaustis?! O atmintis turetu palaipsniui grizti (Haroldas palingavo galva). Arba ne (Haroldas pasoko). Na, seskite, seskite, juk as tik pajuokavau... Namai, darbas, zmona, pazistami ir draugai, meiluze (tik nesakykit, kad neturit) pades jums prisiminti. O prisiminti reiketu - su jumis pries iseinant dar noretu pakalbeti inspektorius Eldridzas.
Haris visai surugo:
- Po galais, tik faro betruko! Paprastas neatsargumas kelyje, sumautas greicio virsijimas ir - avarija. Nenoriu su juo kalbeti! Ir juo labiau - klausyti jo pamokslu! Ar jie veikti neturi ko - prisimena pusmecio senumo ivykius?... O bauda sumokesiu, jei reikes, isejes is ligonines! As - ligonis, po velniu! Ir tenekisa mentas nosies i palata!
Veinas sumosikavo savo plonomis rankomis.
- Gerai, taip jam ir pasakysiu. Tik nesijaudinkit, jums dabar negalima. Nes imsit pamirsti ir ta, ka dar prisimenat! Rimtai sakau. O juk rytoj jus jau isleidziame... Seseliu liudesiui...
Seseliu? Per visa gydymo laikotarpi (kai budavo samoningos bukles), Haris beveik nemate jokios seseles. Tad ka sis baltaskvernis nusipaisto? Isiutes Merksnys nusisuko i lango puse, kad galetu nemaciomis nusispjauti. Kad ji isleidzia rytoj, medikai tvirtino jau bemaz dvi savaites... Jis nusprende apspjauti stikla - to dar nebuvo dares.
Daktaras pasilenke prie jo ir papleksnojo per peti.
- Tikrai isleidziam. Nereikia spjaudyti. Ir su policija pokalbiu nebus - pazadu. Tik pasakykit man, neslepkit (kokia gi prasme?), ar anksciau jus nebuvote stambesnis, gerokai stambesnis vyras? O gal veziojotes automobilyje riebia kate? Nepamenat?
Tylus, malonus ir itaigus Veino balsas visai nebuvo panasus i beprocio. Ka gi, vadinasi, beprociai pasikeite nuo tu laiku, kai jis studijuodamas dirbo sanitaru. Beprociai dabar dirba valstybinese ligoninese (iki ko jos nusirito!) vyr. gydytojais. Beprociai operuoja i avarijas patekusius nelaimelius, o siems pasveikus - neleidzia grizti namo. Ir galiausiai jie net snibzda savo beprotiskas vizijas sveikstantiems pacientams. Haris gerai prisimine, kad su beprociais reikia... Svelniai. Ramiai. Nuolaidziai elgtis. Su viskuo sutikti. Gal tuomet ji tikrai isleis namo? O gal, velnias zino, jis is tikruju buvo daug stambesnis ir veziojosi automobilyje kate, suni ar prijaukinta barsuka? Kodel gi nesutikti su tuo, ka jau dvi savaites jam atkakliai persa Veinas? Kodel jo nepadaryti laimingu?
Ir Haroldas griztelejes suburbejo:
- Atrodo.... Lyg per miglas... Solidus pilvukas... Lojantis ant uzpakalines sedynes Dzekis... Taip. Tikrai. Na tai kas? Kas is to, kad as buvau nutukes gvera ir veziojausi puskvaisi suni savo automobilyje?
Veinas idemiai i ji paziurejo.
- Nekvailiokit. Man reikalinga tiesa, o aktorius jus menkas. Menkesnis nei galvojate.
Ir, palinkes i prieki, umai uzriko:
- Sakykit tiesa, tiesa, tai, ka prisimenat! O jei neprisimenat... Vis vien ka nors sakykit! Kiek dar as su jumis tasysiuos, po velniu! Man gi reikia kada nors uzpildyti ta velnio protokola!
Merksnys nusisuko ir ramiai nusispjove. Seiles uztisko ant stiklo ir letai eme teketi zemyn, palikdamos dregna sliuze lygiame jo pavirsiuje. Valytojas keiksis. Haris saltai paklause:
- Tai ka gi man pasakyti, inspektoriau Eldridzai?
Ir atsigreze. Zmogus priesais ji savitvarda atgavo tik po sekundes, tad Haris spejo suprasti, kad pasake tiesa. Inspektorius prisitrauke kede. Atsisedo. Uzsiruke (ligonine!).
- Na taip. Jus atspejot. Esu prakeiktas mentas, kas toliau?
Hari umai pagavo siurpas. Ka gi jis padare, ka pridirbo, jog pas ji jau antra savaite kas diena lankosi policininkas? Neisleidzia is ligonines, kuri... gal net ne ligonine, o kalejimas?! Gal, ispjoves artimuosius, jis masina trenkesi i medi?
Luzinejanciu balsu Haris paklause:
- Kodel.... mane tardot?
Zmogenas ispute pries save kamuoli tabako dumu ir ciaukstelejo liezuviu. Pasikase pasmakre. Galiausiai ryzosi:
- Nes jau sesis menesius laikome uzsaldyta gabala mesos. Ir gan dideli, turiu pasakyti. Jis ne is jusu kuno, nors gulejo greta. Viskas aplinkui ten buvo nudrabstyta nuolauzomis ir abieju jusu kunu draiskanomis. Skirtumas tik tas, kad jus isgyvenot. Taip, gabalas tirtancios, krauju zliaugiancios me... Palaukit, dar nevemkit. Dar sis tas. Automobilio nuolauzos, zinia, beveik neatpazistamos, be to, daug ka sunaikino ugnis, taciau ir to, ka radome, buvo per daug. Turiu galvoje, per daug vienam automobiliui - metalo lauzas svere apie penkias tonas... Taigi, ka mums dabar daryti?
Merksnys atsitiese ir atgalia ranka nusivale burna. Valytojas keiksis. Kazkodel pastaruoju metu Haris pasidare ypac jautrus visokiems slykstiems vaizdiniams. "Tirtanti kruvi..." Su vargu jis istare:
- Nezinau.
- Ir as taip pat. Juk kas gali garantuoti, kad tu, pavyzdziui, nepaemei i automobili "balsuojancio" paauglio? Be to, reikia uzpildyti ivykio protokola. Kitaip komisaras mane nuskalpuos. Tad padek man, zmogau. As jau beveik nebeturiu laiko pas tave vaikscioti - kiti darbai spaudzia, o ir daktarai nerimauja - labai jau jiems norisi ta mesos gabala uzkasti zemen. Saldymo kameru truksta.
Haris vel pajuto galimybe sudaryti sanderi. Gal mentas irgi zmogus? Jis palinko i prieki:
- Klausykit, inspektoriau, mes suristi viena virve. Avarijos as nepamenu. Ne-pa-me-nu. Ir ne jums isjudinti
mano smegenine. Gal po metu, kitu... Pats prisiminsiu. Bet tiek jus nelauksit, ar ne? Tad pildykite protokola ir
trumpam pamirskite savo faraoniska sazine... Ant galines sedynes as visada veziojausi Jureivi. Dobermanas - pinceris,
didziulis suo. Tai va, kai tas gyvulys padejo savo seileta snuki man ant peties, nesuvaldziau vairo. Reziausi i
stulpa. Viskas.
Eldridzas atsiduso ir numete nuoruka ant grindu.
- Tai ne suo, daktarai ta tvirtai pasake. Mesos gabalas, lyg be kaulu, vienos kremzles... Nesvarbu.
Haroldas lauke.
- O pirmas stulpas nuo avarijos vietos uz penkiasdesimt metru, be to, nuo kelio ji skiria griovys, - jis dar karta atsiduso.
Merksnys tylejo. Atsiduses trecia karta, inspektorius Eldridzas issitrauke is savo dideles balto chalato kisenes melyna bloknota su prisegamu sratinuku.
- Na, kas mums dar liko? - istare jis. - Galbut tai buvo versis, didziulis riebus versis, beges per kelia?...
* * *
Ji islydejo sesele. Viena is nedaugelio, kurias teko cia sutikti.
- Tai ji tikrai mano zmona? - Merksnys, kiek suglumes, varte rankose jau mazumele apsitrynusia momentine fotografija, kuria jam ka tik iteike sesele. Neizvelgiamo veido blondine vakarine suknele ir su taure rankose.
- Tai kodel ji manes ne karto neaplanke? - Haroldas atrode lyg tikras liurbis. Nepazinti savo zmonos! Sesele tik akinanciai nusisypsojo ("Tikriausiai nori parodyti, kokie sveiki ir balti jos dantys!") ir isispoksojo jam i ausis. Is pradziu i viena, po to i kita.
- Mes tikrai nezinojome, kad nepamenate ir jos, - suulbejo ji, nenuleisdama akiu, - Mode Fiser tik karta teiravosi apie jus telefonu, taciau dabar laukia jusu hole. Jusu labai grazios ausys, pone Haroldai...
Jis kukliai nusisypsojo, o pats nusprende, kad sesele kiek kuoktelejusi. "Mode Fiser","Mode Fiser", - pasikartojo kelissyk mintyse, kad neuzmirstu. Tuo tarpu liftas zurzedamas leidosi zemyn. Liko penki aukstai. Staiga sunerimes jis suprato, kad sesele vis dar nenuleidzia nuo jo akiu. Ne, ne nuo jo, o nuo jo ausu! Kaip jos vardas? Rodos, Anastazija... Visai gali buti, jog Anastazijos namuose, spintoje, graziai nailonine virvute pervertos, kabo desimtys susiraukslejusiu, dziovintu ausu... Tik va, vyrisku ar moterisku? Jis pajuto, kaip staiga tvinktelejo jo paties ausys, tarsi protestuodamos pries tokias mintis. Idiotas! Lifte umai pasidare baisiai karsta. Dar du aukstai. Sesele Anastazija atsireme i siena ir giliai triuksmingai ikvepe ora. Jos snerves issiplete, kietai suciauptos lupos vos pastebimai virpciojo. "Mode", "Mode",- mintyse aklai tebekartojo Haris, tarsi tikedamasis, jog tas sventas vardas ji nuo kazko isgelbes. "Beje, pavarde jau spejau pamirsti", - mechaniskai pastebejo jis, jausdamas, kad ausys tarsi ispampo, pritvinko kraujo ir dabar pulsuoja i takta sirdies ritmui ("Tai vis nuo jos zvilgsnio! Nuleisk akis, gyvate!"). Seseles ranka ("Ziu, kaip dreba pirstai!") pakilo link tvarkingai uzsegtos balto chalato apykakles. Ji prasiziojo, dregnu liezuviu beveik liesdama virsutine lupa...
Nezymiai dunkstelejes, liftas sustojo. Svelniai snioksdamos prasivere durys ir i vidu sove gaivaus vesaus oro gusis, staiga isblaives abu zmones. Haroldas skubiai uzsisege apykakle, ranka persibrauke plaukus ir, nutaises rimta veido mina, iszygiavo i hola. Maniake sesele liko uz nugaros, tikriausiai tvarkesi drabuzius. Bet jis dar tebejaute moters zvilgsni, persekiojanti mazytes susiguzusias jo ausis. Nesvarbu. Tad kurgi jo zmona? Merksnys pasidaire. Nieko. Gal sukteleti? Bet... Bet, po velniu, koks jos vardas?!
- Labas, Haroldai, - istare bespalvis balsas uz nugaros.
Mintyse nusikeikes, jis atsigreze. Ir placiai nusisypsojo. Priesais stovejo vesliaplauke satene ("Nuotraukoje buvo blondine! Kad ja kur!"). Taciau veidas, rodos, tas pats - pavarges, bet grazus. Uz zmonos nugaros baltai smestelejo is lifto iseinanti sesele. Vis dar tebesisypsodamas pusiau pasveikusio ligonio sypsena, Haris zingtelejo i prieki ("Kaip, po velniu, jos vardas? Marta? Kazin...Reikia kazko neutralaus... Kazko...").
- Labas, brangioji! - susuko jis, apkabindamas satene. Toji net nekrustelejo. Spoksojo jam tiesiai i akis. Po to jos zvilgsnis eme krypti ("O ne! Vel?!") i jo ausis. Haris valiukiskai perbrauke delnu jai sedmenis, kad bent taip atitrauktu demesi nuo savo, matyt, issigimelisku ausu. Cia moteris staiga zenge zingsni atgal ir skele jam antausi. Merksnys net susvyravo. Tuo tarpu sesele Anastazija, isgastingai aiktelejusi, prisidenge burna ranka.
- Haroldai! Pone Haroldai! As uzmirsau jums pasakyti, kad su ponia Mode Fiser jus pries pat avarija...
- Issiskyrem... - negyvu balsu pabaige satene ir saltai vyptelejo jo pusen, - Nezinojai? Tada atleisk.
- As... As galvojau suprasite is pavardes... Visai nepagalvojau...
"Kad jus toks kvailas", - mintyse uzbaige uz ja Merksnys, ranka susiemes skaudanti zanda. Vargse sesele droviai trynesi rankas i chalata.- Na, eime, - tare satene ("Marta?"), imdama ji uz rankos. - Parvesiu namo, be manes lyg ir nera kam to padaryti... - ir nuodingai pridure.- Vyreli...
- Dekui uz slaugyma! - atsigrezes Anastazijos pusen vos spejo sukteleti Merksnys ir buvo tempte istemptas pro ligonines duris. Pasaulis, kol jis sirgo, regis, zymiai pablogejo. Neletindama tempo, moteris pasuko uz ligonines kampo, kur buvo automobiliu stovejimo aikstele. Jau is tolo issiskyre vysniu spalvos "porsche", buferiu agresyviai prispaudes siuksliadeze. Rusvaplauke ("Madlen?") issitrauke raktelius, cyptelejo atjungiama signalizacija, spragtelejo atsirakinancios dureles. Haris, susizavejes, pliaukstelejo liezuviu.
- Seskis!
Jis nedrasiai pravere dureles ir prisedo ant, berods zebru kailiais ismustos sedynes. Ji, sunkiai snopuodama, klestelejo greta. Atsilose, uzmerke akis.
- Tai nuvesi mane namo? - Haroldas pabande uzmegzti bent koki pokalbi. Savo adresa (sratinuku iskeverzota ant popieriaus skiauteles) jis turejo vidineje svarko kiseneje.
Ji tik sustenejo. Ne, greiciau jau sudejavo. Zvilgtelejo i ji pro pusiau pramerktas akis. Haris pajuto, kad kazkas ("Kazkas, hm..!") auga jame, keroja ir pleciasi, grasindamas praplesti kelnes atitinkamoje vietoje... Masinoje staiga tapo tvanku. Apsunkusios ausys svarino jo galva zemyn. Sesi menesiai be moters... Jis vel pamegino istart ka nors rimto ir protingo, taciau nespejo, nes satene garsiai susnibzdejo:
- Zebriuk... Mano... Glooossstyk mane... Glooossstyk!
Merksnys isitempe, saugodamas paskutinius sveiko proto likucius. Kuo cia deti zebrai? Pabandytu ja kas paglostyti sunkia ragine kanopa... Tfu! O saldus snabzdesys jau virto snypstimu:
- Glooost... Glosssss... Nagi! Ar jau pamirsai ir sita?!
"Mode!", - Haris pagaliau prisimine moters varda. Jie pirmasyk rimtai Tuo uzsieme jos tevu svetaineje, ant sofos, is televizoriaus be perstojo sklindant garsiems prunkstesiams ir zvengesiui - rode dokumentini filma apie zebru poravimasi... Varge! Jam sukosi galva, ausys, rodesi, plazda, linguoja, tarsi paukscio sparnai, norintys nunesti galva nuo jo savininko sprando.
Vyriskis palinko i prieki, jo drebanti ranka nusileido murkianciai satenei ant kelio ("Cia? Atviroje vietoje? Koks simtas paaugliu jau ziuri i..."). Delnas letai eme slysti i virsu, vinguriuodamas, stabteledamas, kad svelniai sugniauztu po nailonine kojine nekantriai virpancia kojyte. Uzsikabines uz rankos rieso, trumpas sijonelis kilo virsun, apnuogindamas baltutes prasiskiriancias slaunis. Dusaujanti Mode nekantriai krustelejo dubeniu. Delnas pagaliau pasieke virsune, pirstai atsargiai prigludo prie plonu permatomu kelnaiciu - greiciau formalios nei realios kliuties.
Kad ir apkvaites, Haroldas staiga aiskiai ir su siaubu pajuto, kad nebegali nulaikyti galvos. Tiesiogine prasme ("Ausys?! Au..."). Issipute maskatuojantys speneliai, rodes, jau siekia pecius...
Dusliai sustenejusi, moteris persiverte ant sono. Ji prisilenke artyn, nepaleisdama tarp slaunu suspaustos rankos ir... godziai eme laizyti didziuli isbrinkusia kairiaja Hario ausi. Dregnas vesus liezuvis svelniai apsivijo karsciu pulsuojanti ausies speneli... Haroldas alpo is malonumo, jau daugiau nebejausdamas nieko aplink. Laisvaja ranka jis karstligiskai, pusiau nesamoningai segiojosi kelniu sagas. Mode prisilenke dar arciau, ji jau ropstesi per pavaru deze, apzergdama styranti begiu perjungeja, lipo artyn, nebodama nieko, alsuodama tiesiog jam i veida svilinanciu aistros karsciu...
Pasigirdo nekantrus beldimas i automobilio langa. Jie nekreipe i tai demesio. Zvigzdesys. Kazkas braize stikla nagais, dauze ji kumsciu. Haris siaip ne taip kilstelejo galva. Salia automobilio, beviltiska veido israiska, stovejo sesele Anastazija...
* * *
- Atsiprasau, ar negale... - jis nebaige, vos pamates, kad duris pravere jauna tamsiaplauke mergina trumpais dzinsiniais sortukais. Apsisuko ir nere salin, viena ausimi isgirsdamas gilu susijaudinusi ikvepima, gal net aiktelejima. Uzsukes uz namo kampo, sustingo nebylioje pozoje: nesiveja? Nekauksi aukstakulniais bateliais, nesliurena pukuotomis namu slepetemis? Ne. Regis tylu. Si karta jis issisuko. Haris vel apsidaire. Lengvas modernus neblogai uzdirbanciu tarnautoju rajonas su vienaauksciais, dengtais plieno cerpemis namukais. Keliolika dar visai jaunu medeliu, pasodintu, matyt, statybu pabaigoje. Kur ji velnias ("Tiksliau, tas prakeiktas mentas") atnese? Tikrai ne i Klevu gatve 13, kur yra butas ir kur turejo patekti vos isejes is ligonines, kad atsipustu, apsiprastu su aplinka, gal net si ta prisimintu... O juk daktaras Veinas (tikrasis daktaras) siulesi iskviesti taksi! Bet ne, isgirdes, kad apacioje jo laukia kazkokia moteris (toji rusvaplauke pamisele Mode!) Haris nusprende, kad vaziuoti namo moters kompanijoje idomiau. Ir stai, atvaziavo...
Jis atsisedo, prisiglaude prie sienos ir uzsimerke. Garsiai nusiciaudejo. Ivykiai sukasi greitai kaip revolverio bugnas... Pusiau snuduriuodamas ir niuriai cepsedamas, Haroldas paskendo visai nesenuose prisiminimuose... Idomu, kuo pasibaige tos mustynes salia raudonojo "porsche"? Pusnuoge Mode (sijonelis liko automobilyje) puole inirtingiau, taciau sesele buvo geriau fiziskai pasiruosusi.. Kai Haroldas bego salin (su smunkanciomis kelnemis, abiem rankom prilaikydamas issiputusias ausis) abi moterys jau ritinejosi zeme, isikibusios viena kitai i plaukus. Susitvarkes, kad atrodytu kaip padorus zmogus, Merksnys nusprende grizti atgal ir jas sutaikyti, taciau tolumoje pasigirdusi policijos sirena issprende viska. Vos isejus is ligonines jau isipainioti i nauja skandala? Ne, to jis nenorejo, tad, kimsdamasis i kelnes marskinius, nuskubejo tolyn. Gal kaip nors pasieks buta ir pesciomis, pasiklausinedamas zmoniu. Zmoniu? Vos isvyde praeinanti Hari, spiegdami issilakste i salis tarpuvarteje zaide vaikai. Pro sali vaziaves dviratininkas uzsiziopsojo ir trenkesi i tvora. Saiziai suriko pro pravira antrojo auksto langa pazvelgusi senute. Merksnys keikdamasis smuko i artimiausia skersgatvi, prisidenges prakeiktasias ausis rankomis. Dabar jos jau kiek atlego ir pamazu traukesi i normalu pavidala, taciau vis dar tebebuvo kilograminemis, keistai i salis siubuojanciomis mesos ataugomis. Atsargiai apciupinejes jas pirstais, Haris nusprende, jog laukti neverta. Kraujas atslugs gal po desimties minuciu, o gal ir po pusvalandzio... O kol kas teks slinkti pasieniais... Ramiai kulniuoti iki pat buto susiemus galva rankomis... Gal issikviesti taksi? Bet aplinkui nebuvo jokios telefono kabinos. Nieko, susitabdys eidamas. O vos pasiekus buta, reikia tuoj pat kviesti greitaja, ne, geriau daktara Veina, ir paklausti, po perkunais, ka jie padare su jo kunu. Stengtis kalbeti kuo griezciau ir nerodyti isgascio. Deretu issikviesti ir advokata, kuris nustatytu, kiek ligonine privalo sumoketi kompensacijos uz sia komplikacija. Kompensacija uz komplikacija... Jis niuriai nusisypsojo, jausdamas, kaip einant ausys lapsi ir dauzosi i galva. Puiku. Nuples uz jas koki milijona is tu baltaskverniu, o po to - plastine operacija, keli staigus judesiai skalpeliu ir...
Staiga ora suvirpino svilpesys. Policininko svilpukas! Sekundei apemes isgastis bemat atlego. Gal taip ir geriau. Oficialus valdzios atstovas, be jokiu prietaru ir baimiu, netikintis troliais. Nuves ji i nuovada ar ligonine pas Veina, o jeigu pasiseks, gal ir i namus. Dziugiai sypsodamasis, Haris atsigreze i artejanciu zingsniu tauskesi. Ir tuoj pat jo sypsena virto blankia grimasa, ne itin papuosusia veida. Link jo, narsiai svytuodama prie krutines prisegtu zenkleliu, artinosi juodaode policininke. Moteris. Jos ranka atsainiai gniauze prie dirzo kadaruojancios gumines lazdos rankena. Haroldas tvirciau prispaude delnus prie ausu ir susiguze:
- Pone, kas jums? - dar is tolo paklause policininke, neramiai stebeilydamasi i ji, - nuleiskite rankas, kad matyciau!
- O ne! Jokiu budu! Tik ne tai! - drebedamas suriko Merksnys.
- Nuleiskite rankas, - isakmiai istare mergina, o jos zvilgsnis surustejo. - Ka ten slepiate prie ausu?
Matyt, patruliuodama prastuose rajonuose, ji temokejo itarineti.
- As sergu, - netiketai prapliupo Haris. - Mano ausys... Tai labai uzkreciama ir persiduoda net oru! Puliniai ausu niezai! Neikit artyn!
- Ak sit kaip... - policininke eme eiti aplink ji ratu. - O gal jus ten susigrudot maiselius su narkotikais?!
Jis pasidave ir nuleido rankas, su malonumu stebedamas, kaip moteris atsoko nuo jo per metra.
- Kokia ten, saket, liga? - isgastingai pasiteiravo ji.
Haris papurte galva i salis, kad jau beveik subliuskusios ausys padarytu dar didesni ispudi.
- Puliniai ausu niezai! Velniskai niezti, o is vidaus jos pampsta, tvinksta puliais, kol viena syki neatsargiai pasikasius... - ir jis israiskingai mostelejo rankomis, pats nesuprasdamas, ka tai galetu reiksti.
Mergina prisidenge burna ranka ir atsoko dar per pusmetri. Gera minute ji tyledama stebeilijosi i Harolda.
- Negaliu cia jusu palikti, - tare, vel imdama slinkti ratu aplink ji. - Keliate potencialu pavoju gyventojams. Kodel slampinejate gatvemis? Kodel ne ligonineje?
- Tik siryt atsikeles pajutau simptomus, - jis kaltai nusisypsojo. - Buciau dekingas, jei nuveztumete i...
- Ne, ne! - karstai uzgincijo policininke. - Geriau iskviesiu greitaja.
Ji aiskiai bijoj prisileisti Hari arciau ne per metra.
- Tada as einu sau, - nusprende jis. Is pradziu reikia grizti namo, ramiai apsvarstyti kas ir kaip. Ausis pasalinti galima greitai, taciau ar daug is to bus naudos? O atsigulti i ligonine visada supes.
Galu gale uzdususi policininke uztvere jam kelia.
- Gerai, - piktai istare ji, nervingai mosikuodama gumine lazda. - Nuvesiu jus namo, kitaip uzkresite puse miesto, kol jus surasime...
Jis nuseke merginai is paskos iki pat jos zaliai balto "fordo", bet sesti sutiko tik ant uzpakalines sedynes. Jau turejo kartu patyrima su Mode ir neketino prisileisti jokios moters arciau ne butina. Ar tokio atstumo uzteks? Haris mintyse pasigailejo, kad masinoje nera jokios grotuotos pertvaros.
- Klevu trylika, - nervingai istare jis, vos masinai truktelejus is vietos. Policininke tylomis linktelejo ir Haroldas, kiek atsipalaidaves, syptelejo. Mergina bijojo Merksnio ne ka maziau nei jis jos... Haris su palengvejimu atsiduso ir uzsimerke. Pasimuiste, kad patogiau atsiremtu nugara i minksta sedynes atkalte. Idomu, kokios pas ja kelnaites? Galbut baltos?.. Juodaode su baltutelaitemis it sniegas kel... Jis nurijo seile ir staiga pats nusistebejo, kad masinoje pasidare taip karsta. Karsta? Smegenyse sugaude pavojaus gongas. Merksnys sukando dantis, kad nesudejuotu ir atsargiai pabande krusteleti galva. Lyg ir sunkelesne. Ant peties jam paptelejo prakaito lasas. Dar vienas letai nutekejo kaklu zemyn. Ramiai, su pasmerktojo nuolankumu, Haris perbrauke pirstais dregnas istvinkusias ausis. Tvinkst! Tvinkst! Jos vel pulsavo i takta sirdies ritmui, sulig sekunde vis didedamos, zliaugdamos prakaitu, kuris tyliai kapsejo ant drabuziu ir uz apykakkles. Haroldas eme aklai grabaliotis aplink, ieskodamas duru rankenos. Umai jis pajuto, kad automobilis seniai sustojes, o kazkas, sunkiai snopuodamas, paciupo ji uz kelio. Merksnys atsimerke ir isvydo pro priekiniu sedyniu tarpa pas ji besispraudziancia policininke. Kepure ir dirzas su revolverio deklu gulejo numesti ant priekines sedynes. Pro sali einantys zmones smalsiai zvilgciojo i juodu, daugelis, sumise, kikeno, linksmai supypsejo pro sali vaziuojantis automobilis. Harsi staiga suprato, kad jis, po velniu, visai nenori... Bet ausys... Jos norejo! O mergina jau buvo cia pat, beveik nusiplesusi nuo saves uniforminius marskinius, dali liemeneles ("Vis gi, balta!") ir dabar karstligiskai abiem rankom sagstanti savo ir jo kleniu sagas. Ji uzgriuvo Merksni, apsizerge ir atsisedo ant keliu, godziai siurbdamasi i lupas, laizydama snerves. Nirsiai gosliai aikciodama (juokas uz lango) pagaliau prakiso ranka (istrukusi kelniu saga nukrito ant grindu) prie jo tarpukojo ir... apmire, netiketai sugniauzusi saltuti abejingai susitraukusi peni. Bet sumisimas tetruko sekunde (jos pacios kelniu isiuvas jau seniai prasegtas, placiai prasiskleides su piktai zvilganciomis sagomis ir...), policininke kiek pasikele ir godziai apziojo virsutini issiputusios ausies krasteli, ciulpdama ant jo susitvenkusi prakaita. Ausys tiesiog tvino prakaitu, srovelemis tekanciu kaklu zemyn, lasanciu ant... (pagyvenusi moteris piktai spjove i masinos sonini stikla). Smegenis uzliejo pakvaisusio malonumo banga - mergina skruostu trynesi i ausi, viena ranka suemusi sunkia tamsia kruti svelniai priglaude jam prie lupu (prie kito soninio automobilio stiklo prisiplojusi kiauliska vaiko nosis...)... Kazkur tolumoje, lyg kitoje visatoje, pasigirdo svilpukas... ("Viena policininke, dvi policininkes..."). Prie masinos jau, ko gero, grudosi visa minia, buvo girdeti jos klegesys, susijaudine balsai... Tvinkst! Tvinkst! Ausys tiesiog paselo, trukciodamos ir taskydamosios i salis prakaito purslais. Policininke kazka vapedama isireme rankomis jam i pecius ir eme ropstis aukstyn, tarsi noredama (Haris apmire) prisispausti prie kurios is ausu?! Haroldas kazka sumyke, kartu bandydamas istrukti (ji jau beveik apsivijo jo kakla kojomis), pazvelge i virsu, kur, nugara ir galva isiremusi i automobilio stoga, dejavo mergina.
Dzergztelejusios prasivere priekines durys, i vidu isiverze gatves sviesa ir triuksmas, kazkas sunkus (masina susiubavo) klestelejo uz vairo.
- Lauk! - nepasukdama galvos uzklyke policininke, slaunimis jau beveik uzsmaugusi Hari.
- Odilija, kaip tu... Mergyte, kas tau..?
- Lauk!
"Lauk is cia!" ar "Lauk, kol ateisiu ir pas tave!", - baugiai pagalvojo moters kuno prislegtas Haris.
- Tave pasalins is darbo, kvaile! Radai kur... Lipk jam nuo galvos!
Mergina neatsake, o Haroldas rankomis desperatiskai isikabino merginai i minkstus sedmenis dar karta bandydamas atsiplesti nuo jos. Praviras uniforminiu kelniu isiuvas atsidure gresmingai arti kairiosios ausies...
- Vaziuok...- sunkiai prazvogzde prismaugtas Merksnys nepazistamajam, is paskutiniuju losdamas galva i sona. "Isprievartautas per ausi!", "Issigimeliskas lytinis aktas miesto centre!",- staiga su siaubu isvydo jis rytojaus laikrasciu antrastes. Koksai kils skandalas! Masina staigiai truktelejo i prieki ir, didindama greiti, nusvilpe keliu. Susipyne i viena, vyras ir moteris nuvirto ant sono, policininke dvesavo lyg nuvarytas arklys, retkarciais smulkiai sukrupciodama, sukukciodama. Koju ji neatleido.
Uz vairo, sprendziant pagal vaziavimo greiti, turejo sedeti tikras asas. Haris jau kiek atsikvosejes, svelniai, bet su vyriska jega issivadavo is gelezinio merginos slaunu glebio. Sunkiai kvepuodamas, apsipyles prakaitu, jis atsistume nuo juodaodes ir it issunktas maisas sudribo ant sedynes. Ausys dar tebebuvo didziules, it du balionai, bet jau pamazu glebo atplestos nuo ju geidziamo moters kuno. Merksnys kiek apatiskai pazvelge i prieki. Prie vairo, akmenine veido israiska sedejo policininkas. Sucype stabdziai. Haroldas virstelejo i prieki ir rankomis stveresi uz priekines sedynes, kad nesusibubintu nosies i jos atlosa. Jie atvaziavo. Faras nedelse, dar tebesisukdamas Hario pusen jis jau snypste:
- Jei ji nebutu mano draugo zmona, ziurkiuk, jau sedetum kameroje... Man nerupi, ko jai sugirdei, niekse, greiciau nesdinkis lauk is...
Cia jo zvilgsnis ismigo Haroldui i galva ir balsas, luztelejes, nutruko.
- Taip, as drambliazmogis, - Merksniui trumpam uzejo noras pakvailioti. - O garbioji dama ka tik uzsiiminejo zoofi...
Jis nebaige, pastebejes, kad policininkas, tyliai ziopciodamas, ranka eme grabineti prie dirzo kybanti pistoleto dekla. Suinkstes, Haris nere pro duris. Jis isbego tiesiai i gatve, nesidairydamas keliais suoliais perleke kelia. Priesais isdygo ilga issikerojusi gyvatvore ir jis nedvejodamas triuksmingai soko per ja, skaudziai drebesi sonu ant zemes, bet tuctuojau vel pasoko... Pasilenkes nuskuode palei gyvatvore koki penkiasdesimt metru. Tada sustojo. Pritupes, baimingai isiklause. Gal faraonas jau sliauzioja aplink, pyskindamas i ora ir kviesdamas zmones padeti ieskoti netoliese pasislepusios pabaisos? Ne. Tik lengvas vejelis snareno gyvatvore, is tolumos atnesdamas verksma su pasisnarpsejimais... Nuoga policininke, ko gero, guodesi savo kolegai... Jis taip pratupejo gera penketa minuciu, keikdamasis ir krapstydamas zeme pirstais, kol pagaliau isgirdo uzsitrenkiancias policijos automobilio dureles. Po to masina riaugtelejo ismetamuju duju porcija ir nuuze miesto centro kryptimi... Taip baigesi jo antrasis nuotykis automobilyje... Visas susitarses, kosiamas netiketai pakilusio salto vejo, Haris valandele klaidziojo gatve, kol ryzosi pabelsti i vieno mazo jaukaus namuko duris. Po to - ta miela mergiukste dzinsiniais sortukais ir jis, akimirksniu susiorientaves neria salin ir... Ir kas? Dabar stai sedi cia, prisales pasturgaliu prie zemes ir graudendamasis apmasto dienos ivykius. Namu taip ir nepasieke... Susalo, slapstydamasis nuo moteru ir savo paties ausu... Ko gero, taip ir liks cia sedeti, kol atsidurs ligonineje, policijoje ar... Kapinese? Ir vartysis ankstame karstelyje kaskart kai virs juo, zemes pavirsiumi prazygiuos moteris?.. O ausys isaugs kaip rudeniniai grybai, maitindamosios puvancio kuno mesa... Tfu! Kas per nesamones? Jis visas nusipurte ir netvirtai atsistojo savo nutirpusiomis kojomis. Nereikia istizti. Suaugusiam zmogui nesurasti miesto gatves?! Reikia tik vengti moteru... Haris, mankstindamasis, zenge keleta zingsniu i prieki. Jau vakareja, sutemus bus nekas. Ka? Vos uz kokiu dvidesimties metru stovejo naujutelaite telefono kabina... Stengdamasis elgtis kaip normalus zmogus ("Po velniu, jis toks ir yra! Tik...") Haroldas skubiai nuzingsniavos jos link. Pusiau isdraskytoje telefonu knygoje rado taksi firmos numeri ir paskambino.
- Taksi firma "Zaliasis ragas". Norite ekipazo?
Operatores balsas buvo siltas ir murkiantis. Ar nesureaguos i ji tos pabaisos abiejose galvos pusese? Taciau viskas buvo ramu. Jis paskubom susitare del automobilio.
- Gerai, bus uz penkiu minuciu, - operatore jau ruosesi deti rageli, kai Merksni pervere baisi mintis.
- Ir vairuotojas tegul buna vyras! Vyras! Ir kuo labiau pagyvenes, tuo geriau... Gali buti bjaurus...
- Gggerai, pone, - operatore greitai padejo rageli. Na ir tegul. Ausims negalima palikti ne maziausio sanso...
Taksi atvaziavo netrukus. Penkiasdesimtmetis vairuotojas raudonais zandais itariai pasnairavo i Hari ir suniurzge jam sesti ant uzpakalines sedynes. Guztelejes peciais, Haroldas pakluso. Ausys, saltos, abejingos ir ramutes, ramiai stirksojo galvos sonuose. Nusiramines, jis pats nepajuto kaip uzsnudo...
"- Siandien pristatome jums tikrai neiprasta regini, viena keisciausiu zmonijos istorijoje! Tiesiog pries savo akis... Na, vyruciai, paskubekit! Taigi, jus isvysit Hari Didziasias Ausis, galinti suvilioti bet kuria salies mergina! Vyrai, atsargiai... Ar tarp sales ziurovu tikrai nera merginu? Ziurekit, uz pasekmes atsakysite patys...
Dzerzgesys, sviesa ir triuksmas... Jo ausis uzgule balsu gaudesys... Haroldas atsistojo ir virpanciomis rankomis isikabino i saltus gelezinius virbus.
- Taip, ir ka mes siandien turime? Panele Dzesika Janus, miestelio tarybos nare, garsejanti pamaldumu ir rinkliavomis kilniems tikslams, ryzosi isbandyti save... Taigi, padorumas pries nezabota aistra! Gaskumas pries nekaltybe! Vyrai, isstumkit ji i centra...
Stenejimas, pasnibzdom tariami keiksmai, ir pagaliau - Haris jau stovis scenos viduryje, puikiame geleziniame narve su ratukais. Narve be jo dar yra palaikis ciuzinys ant kurio pamestos kelios knygos skaitymui. Simtai deganciu akiu zvelgia i Hari su susidomejimu, pasislykstejimu ir... pavydu.
Umai i sviesos rata isnyra stambios moteriskes figura, rankoje ji gniauzia rozanciu. Moteraite drasiai eina narvo link. Merksnys issisiepia ir papurto galva. Tvankst! Tvinkst! Per pusmetri nuo jo moteris stabteli, susvyruoja ir griebiasi ranka uz krutines... Tampo, dreskia apykakle... Parpuola ant keliu... Velkasi per galva suknele ir ropoja Hario link, likusi vienais rozines spalvos apatiniais... O Haris staugia, taskosi seilemis ir prakaitu, godziai tiesdamas rankas i jos puse... Klyksmas saleje... Darbininkai tempia kazka vapancia Dzesika i sali...
- Ir vel, deja, mes esame liudno reginio liudininkais! Instinktai, kuriuos sukelia sis mislingas fenomenas, visiskai pamina morales normas! Dzentelmenai, ar daug is jusu tarpo atsirastu drasuoliu atsivesti cia savo zmonas?! Tikiuosi, jos stebi mus per televizija... Bet dar ne viskas prarasta (sventvagyste privalo tureti ribas!) - kita savaite pas mus sveciuosis senatore Marija Fle..."
- Zmogau, ar ilgai dar drybsosi?! Kelkis! Atvaziavom!
Haroldas nenoriai pramerke akis ir sustenejo nuo, jo manymu, labai ryskios vakarejancios dienos sviesos. Metes nerimstanciam vairuotojui banknota, jis islipo pro automobilio duris. Neskubedamas prasitryne uzmiegotas akis. Na ir snapas, tfu, sapnas... Bet apie ji reiketu pagalvoti - taip ir is tiesu gali atsitikti... Susimastes Haroldas pazvelge i nama ir patenkintas numyke. Sunkiai uzkope betoniniais laipteliais ir, sumises, sustojo pries duris. Sugraibe kiseneje daktaro Veino iduotus raktus. Spyna neatsirakino. Snibzdedamas sventuju vardus, jis pamegino dar syki. Vel nieko. Sustauges visa gerkle, Haris spyre i duris koja ir, be galo nustebes, atsoko i sali, kai sios placiai atsilapojo - pasirodo buvo neuzrakintos... "Buvusioji zmona", - tokia buvo jo pirmoji mintis. - "Susitaike su Anastazija ir abi laukia manes, uzsitempusios odinius drabuzius ir su botagais rankose..." Taciau jaukus, ryskiai apsviestas koridorius is paziuros nezadejo nieko bloga. Be to, jam pasirode, kad.. Haroldas dar syki pauoste. Taip ir yra. Is vidaus dvelke sviezia kava. Jau nebodamas nieko, jis drasiai izenge i vidu. Triuksmingai uztrenke duris, kad net virptelejo koridorius. Cia jo namas! Kazkur namo gilumoje pasigirdo susijaudine balsai ir Haris narsiai nuzingsniavo ju link. Svetaine. Ant staliuko (uosle jo neapgavo!) karsta garuojanti kava. Aplink stala - keletas nepazistamu vyriskiu ir... pats zilaplaukis daktaras Veinas (tikrasis)! O! Ir inspektorius Eldridzas cia!
- Mes nusprendeme issivirti kavos, kol laukeme jusu, - kostelejes, istare inspektorius ir nusisypsojo. - Matote, tas incidentas prie ligonines, po to - keistas jusu dingimas... Zinokite, kad jusu jau emesi ieskoti net policija!
"O taip, viena policininke mane jau surado", - norejo istarti Haris, bet tepaklause:
- Kaip ten baigesi prie ligonines?..
- Mmm... - inspektoriui buvo kiek nepatogu. - Abi sulaike uz viesosios tvarkos pazeidima... Taip pat joms paskirta psichiatrine ekspertize... Ne, ne del mustyniu... Jos sako... Eee... Abi... Kad jusu ausys buvo (cia jis sumises sukikeno). Na, dramblio dydzio ar kazkas panasaus...
Kambaryje staiga tapo slegianciai tylu. Visi isiziurejo Haroldui i ausis, o sis neramiai sukiojosi i salis, zvalgydamasis ar nera kur aplinkui merginos... Nebuvo. Tada, lengviau atsikvepes, jis leido sau pajuokauti:
- Gal man ir daline amnezija, taciau tokias ausis buciau prisimines...
Niekas ne nesyptelejo. Pavarges, jis mostelejo ranka:
- Ponai, as labai noriu miego...
- Zinoma, zinoma! - jie sukruto iseiti. Haris palydejo juos iki duru.
- Beje, o is kur gavote namo raktus? - nekaltai pasiteiravo.
- Mode dave, - atsake Eldridzas. - Palikti?
Jis linktelejo galva. Grizo atgal i svetaine, laikydamas raktus rankoje ir, susimastes, sudribo i foteli. Galvoje sukosi vienintelis klausimas: kodel jis pamelavo inspektoriui del ausu?
* * *
Jei kas butu sugalvojes pasekti sia auksta, susiguzusia po tamsiu lietpalciu bei didele puskaliosio formos skrybele zmogysta, jam tektu gerokai nustebti. Tiesa sakant, jis gal net suabejotu pastarosios protine busena ar lytine orientacija. Visas zmogystos kelias susidejo is vingiu, apejimu, subtiliu issisukimu, kartais net skubaus stryktelejimo uz greta auganciu krumu ar perejimo i kita gatves puse... Siu manevru tiksla atidziam stebetojui pastebeti nebutu labai sunku - zmogenas aiskiai stengesi isvengti bet kokio artimesnio kontakto su moterimis. Net pro senutes vyriskis stengesi prasmukti kuo greiciau, sukeldamas joms miglota itarima ("Vajezau, dar ciups uz rankines ir pabegs...").
Haroldas, pustusciuose namuose nerades nieko valgomo, dulino tiesiai i "Triju zuvedru" uzeiga, kur, jo ziniomis, moterys lankydavosi labai retai...
Uzeigoje uzsisakes dideli gabala saltienos ir bokala alaus, Haris pasistenge nulisti i tamsiausia kampa, prie apskretusio staliuko, dziaugdamasis, kad niekas i ji neatkreipe ypatingo demesio. Be pusamzes valytojos, niuriai sniurksciojancios nosimi ir sluostancios staliukus, moteru uzeigoje daugiau nebuvo. Kaip, beje, ir lankytoju - tik keletas ryskiai issidaziusiu vaikinu soko pagal leta muzika aiksteleje priesais bara.
Harsi, sukimses saltiena, bet nusiteikes ne itin linksmai, letai gurksnojo alu. Ausys... Tos kremzlines ataugos abiejose galvos pusese... Jos gyvena savo gyvenima, elgiasi taip, kaip joms sauna i... ("I spenelius!") ir visai nemano paklusti savo seimininkui.
Valytoja sustojo ir pazvelge i jo puse.
Taigi, ausys... Anksciau, bjaurybes, taip nesielgdavo. Vadinasi, galima tvirtai daryti isvada, kad tai - avarijos
pasekme. O avarijos jis neprisimena... Grazu...
Moteris, uzkliuvusi uz kedes, triuksmingai parvirto.
O gal jokios avarijos ne nebuvo? Paciupo ji pusgirti ir - i masina. Po to- slapta laboratorija, kur atliekamas slaptas mokslinis eksperimentas... Nee... Perdem fantastiska.
Valytoja pagaliau atsistojo. Atsistojo ir Haris, palikes ant stalo desimtine. Ju zvilgsniai susikirto. Haroldas skubiu zingsniu patrauke isejimo link.
Vis gi, imanomas dalykas, jog avarija cia niekuo deta... Kazkas bjauraus galejo atstikti ir pacioje ligonineje. Pavyzdziui... Na, zodziu, kas nors kraupaus plastines operacijos metu...
Paskutine sekunde jis nere pro duris ir uztrenke sias is paskos begusiai moteriai pries nosi. I duris eme trinkseti kumsciai, o Merksnys puole salin ir greitai jau buvo saugiu atstumu nuo uzeigos. Pirstu perbrauke jau pradejusias brinkti ausis ir giliai atsiduso. Taaaigi... Kas ten ligonineje atsakingas uz plastines operacijas?
* * *
"Dum! Dum!". Jis nepatenkintas su visa kede pasisuko nuo lango ir greitai svystelejo i atvira stalciu ziuronus. Ten pat igrudo ir pelenine su ka tik uzgesinta cigarete. Sumosikavo rankomis, sklaidydamas tabako dumus, o koja iteske stalciu i stala. Zingeris nemego, kai jam trukde.
- Ponas chirurge? - durys pagaliau prasivere ir i vidu galva kystelejo grazi jaunute sesele. Jo veido israiska kiek suminkstejo, is ruscios virtusi sypsena, kad ir rugstoka. Matyt, naujoke, nezinanti jo iprociu... Nieko, graziai merginai daug kas atleistina... - Jums ka tik skambino kazkoks vyriskis, sake, labai svarbu. Noretu susitikti vakare. Lauks prie meksikieciu restorano "Montesuma" lygiai sesta.
Zingeris vel pajuto pilvu aukstyn kylanti susierzinimo kamuoli. Tipelis kazkoks... Drista nurodineti jam, plastiniu operaciju chirurgui! Kurio vienos dienos uzdarbis galbut lygus to siauciaus menesiniam! Kurio...
- Jis sakesi esas jusu operacijos auka, - sesele susirupinusi zvelge i Zingeri. - Prisistatyti atsisake.
Chirurgas nugurke seile ir akimirksniu prisimine visus tuos, kurie noretu atlikti plastine operacija jam paciam... Tokiu buvo nedaug (vis gi, savo darba jis ismane!), taciau anksciau, jaunysteje, kartais jis pernelyg pasitikedavo savimi... Zingeris nervingai subarbeno pirstais i lakuota stalo pavirsiu, bukai spoksodamas i sesele. Kas... Kas is ju? Kvaistelejusi multimilijoniere, reikalavusi jo skalpo vien uz tai, kad, matote, pries operacija jos krutu speneliu forma buvusi visai kitokia?.. Lysena Stigas, apsiputojes rekes kam jam panaikino rauksles kaktoje?.. O gal koks giminaitis to pakvaiselio, po operacijos verkusio is dziaugsmo ir buciavusio visus gydytojus is eiles - jam pasalino nemaza pilvuka. Po menesio tasai beprotis issoko pro astunto auksto langa, jau turedamas lygiai toki pati solidu pilva...
- Gal neikite, arba eikite su apsauga, - sesele uzjaucianciai atsiduso. - O gal viska pranesti...
- Ne, - tvirtai nutrauke pats chirurgas. - Dekui, kad praneset. Beje, is ko atpazinsiu ta zmogu?
- Is dideles kepures, taip jis sake.
Ir sesele dingo. Zingeris dar kuri laika nebyliai zvelge i jau uzsiverusias duris, niekaip negaledamas apsispresti. Et, nueis... Tiksliau, nuvaziuos, isimetes i automobili beisbolo lazda. Bijoti nera ko - juk jis tikrai geras chirurgas... Bent jau pats taip mano... Cia Zingeris pliaukstelejo delnu sau per kakta ir, greitai istraukes is stalciaus ziuronus, vel pasisuko lango pusen. Pasisukiojo, perzvelgdamas artimiausiu namu stogu eile ir, nusivyles, susnypste prakeiksma. Dvi pusnuoges merginos, neseniai besiraiviusios kaitrioje pavasario sauluteje dingo be pedsaku...
* * *
- Zingeris? - atsklido is po kalioso formos skrybeles.
- Tas pats, - chirurgas ramiai stovejo prie masinos, kur gulejo lazda. Storiausia ir sunkiausia, kokia jam pavyko rasti troskiame rusyje (dienos, kai jis zaide beisbola, seniai praejo). Zinoma, ji nieko nepades, jei sis "kaliosius" issitrauks revolveri, bet...
- Jus operavote mano ausis, - tyliai istare nepazistamasis, apsivilkes ilgu tamsiu lietpalciu (o juk beveik vasaros pradzia!). - Tiksliau: ir mano ausis...
Zingeris staiga suprato, kam reikalinga si didziule kepure ir pajuto, kaip per nugara nubego saltukas...
- Jusu ausis? - kvailai paklause, ranka uz nugaros krapstinedamas automobilio duru rankena.
- Nebukite idiotu, - pasake zmogenas ir, apsizvalges, eme letai artintis. Rankose lyg ir nieko neturejo.
- Reksiu, - perspejo chirurgas, jau praverdamas masinos dureles.
- Man reikia tik pagalbos... Pagalbos... Sss... - raminamai kalbejo tipelis svelniai gresliai sypsodamasis, lyg neaiskiu polinkiu dedule, bandantis saldainiu prisivilioti mazamete. Bet umai jis nutilo ir vel apsizvalge. Ju link artejo isimylejeliu porele, susikabinusi rankomis. Zingeris kiek atkuto, nors daugiau zmoniu aplinkui ir nesimate. Kiek nusiurusi meksikieciu "Montesuma" stovejo paciame parko pakrastyje, tad dauguma zmoniu cia rinkdavosi kiek veliau. Tiek to, svarbiausia yra kazkokie liudininkai.
Zmogenas staiga keistai suinkste:
- Lipam i masina! Greiciau!
Ir, kol chirurgas dvejojo, sis jau isirange i automobili is kitos, keleivio, puses. Susiguze ten, apsikabines kojas per kelius. Visiskai nematomas is isores. Kaip apkvaites embrionas motinos alkoholikes pilve. Dabar nebeatrode, jog sis varganas bedzius galetu kelti koki pavoju, tad, atsiduses (kodel jis visada prasideda su beprociais?), Zingeris klestelejo salia.
- Jie... praejo? - uzsidenges galva rankomis susnibzdejo beprotis. Chirurgas griztelejo. Porele trynesi visai salia. Jis, nustebes, aiktelejo. Mergina keistai tampesi, blaskesi, lyg epileptike, besistengdama istrukti persigandusiam vaikinui is ranku. Ji garsiai sukciojo nepadorius zodelius ir pasiulymus, nenuleisdama akiu nuo masinos.
- Vaziuojam, - paragino tipas. - Greiciau!
Guztelejes peciais, Zingeris pakluso. Vaikinas ir jo, vis dar besidauzanti drauguze nimfomane liko uz nugaru. "Aha, - maste chirurgas, - dabar jis pasakys, kad yra persekiojamas... Nimfomaniu! Jos tuzinais kariasi jam ant kaklo ir jau visai ississekino... Paprasys... Mmm.... Amputuoti jam..."
- Mane persekioja, - issitiesdamas suzvogzde nepazistamasis. - Jos.
- Kaip? - gydytojas, prisimines privalomus parengiamosios psichiatrijos kursus, vaidino demesio isikunijima. - Kas tos "jos"?
Tuo tarpu automobilis vaziavo tiesiai i pietini priemiesti, garsejanti savo modernia sesiaaukste ligonine pamiseliams.
- Jos yra jos, - su pamiseliska logika atsake pusprotis ir nusitrauke kepure.
- Bijo... - "te moteru, taciau dievinate moteriskus apatinius?", - norejo paklausti Zingeris, bet paspringo savo paties liezuviu, kai isvydo... Tarsi du didelius balionus, plazdancius abiejose nepazistamojo galvos pusese...
"Issigimelis", - silpnai pagalvojo jis, pries prarasdamas samone. Ir jau nebemate, kaip vyriskio ranka, jau kuris laikas gniauzusi rankini stabdi, staigiai truktelejo i virsu...
Atsipeikejo jis nuo astraus amoniako kvapo is vatos gumulelio, paslaugiai pakisto jam po nosimi. Veikiausiai tai jo paties amoniakas, buves masinos vaistineleje. "Jau kiek issivadejes,- raukydamasis, tingiai nustate jis, - reikes keisti vaistinele, juk reikia kas pus..." Umai jis prisimine paskutini regini pries nuoalpi ir visas pasiurpo. Bet greitai sueme save i rankas. Mesgaliai kazkokie... Veikiausiai tai sapnas... Ir jis ryztingai prasimerke.
Zingeris gulejo tamsioje svetaineje ant sofos. Priesais, anapus stalo, ant kurio riogsojo atidarytas automobilio vaistineles komplektas ir lekste, kupina kiek aptrupejusiu sausainiu, niuriai, pamazele linguodamas i sonus, sedejo tasai tipas. Chirurgas pasikele ir idemiai pazvelge jam i veida. Dievazi, ausys normalios!
- Atsipeikejot... - abejingai konstatavo nepazistamasis ir pastume jam lekstele. - Sausainiu? Amoniako?
- Eee... Dekui, - gydytojas su vargu atsisedo. - Juokinga, bet man buvo pasirode, kad jusu...
- Ausys kaip pas drambli, - ramiai istare zmogenas. - Beje, taip ir yra. Taciau tik tam tikrais laiko momentais...
Zingeris pabande islikti saltu profesionalu.
- Kaip jusu pavarde? As operavau butent ausis?
Tipas garsiai ziaumojo sausaini. Nors, galbut, lygiai taip pat tarp jo dantu galetu girgzdeti ir stiklinio amoniako buteliuko sukes...
- Operavote mane visa. Po avarijos, suzalota ir apdegusi. Zinot, kai pazvelgiu i veidrodi... Taciau, galu gale, paaiskejo, kad esama ir blogesniu dalyku. Esu Haroldas Merksnys ir mane isleido ne taip jau seniai. Butent laisveje ir pastebejau Tai. Ligonineje, kazkodel, sito nebuvo. Nors, kiek pamenu, ir seseliu prie manes neleisdavo. Na, ka jus i tai?
Haroldas Merksnys! Zingeris nejaukiai pasimuiste ant traskancios sofos. Tai buvo ypac sunkus atvejis, kai visi aplinkui tik reke ir padavinejo chirurgui kruvinus mesos gabalus is maiseliu su ledais... O tu jau pats zinokis ar tai nosis ar isplesta zando dalis... Atrode, kad vaikinui ypac "pasiseke" - metalines sprogusio automobilio skeveldros apdraske galva, nunese viena ausi ir pusiau nukirto nosi, pervere zandus, nuskuto virsugalvio odos dali kartu su plaukais... Is viso kuno Zingeris tada istrauke ne maziau kaip sesiasdesimt metalo atplaisu ir dar dievai zino kiek mikroskopiniu dalelyciu ten pasiliko. Reikejo prisiuti pora nukirstu pirstu, ausi, teniso kamuoliuko dydzio zando gabala... Ir visa tai buvo traukiam is kruvinu plastmasiniu maiseliu, i kuriuos paprastai renkamos kuno dalys nelaimes vietose. Chirurgas pasipurte, visai nenoredamas nugrimzti i siuos klaikius prisiminimus. Ten buvo juk ir dar vienas kunas, tik dar baisiau suzalotas... Kazkoks gyvunas ar ka, perpus mazesnis uz zmogu...
- Ar jus girdite mane? - tipas sviede i ji sausainio likucius. - Susitikau su jumis ne tam, kad draugiskai patyletume. Tiesa sakant, manau, kad tai operacija paverte mane issigimeliu, pabaisa ir, jeigu nepadesit man sio to issiaiskinti....
- Operacija jums buvo atlikta kaip ir visiems, gal tik kiek sudetingesne. Beje, teko veliau si ta girdeti apie jus is kolegu. Del seseliu. Tai va: kol gulejot be samones, maziausiai trys is ju bande jus... Kaip cia pasakius... Tiesiog isprievartauti! Dviem atvejais tam buvo laiku uzbegta uz akiu... Taciau veliau, del sventos ramybes, nuspresta tiesiog pavesti jus sanitarams...
Zingeris kalbejo, taciau tikejosi, kad buves pacientas neatkreips demesio i ta virpanti balsa, salin sukama zvilgsni. Kad, galbut, susidomes tomis seselemis - nimfomanemis... Tik ne operacija - tasai kruvinas rukas pavakary ir drebancios rankos... Asistentu balsai lyg per migla... Dvejones, kuri kuno dalis kam priklauso - tarp mirties ir gyvenimo besiblaskanciam zmogui ar salimais tysanciam ir jau sustingusiam padarui... Galiausiai lengvas mostas ranka - et, jei kas bus ne taip, viska parodys atmetimo reakcija... Toje lavonienos kruvoje tiesiog nebuvo laiko atlikineti DNR ir kraujo analiziu... Atmetimo reakcijos nebuvo ir jau po menesio viskas pamazele uzsimirso. Taciau pasamoneje, matyt, liko klaidos galimybe. Juk ji visada egzistuoja. Tai zmogiska. Galu gale juk neimsi tikrinti jau beprigyjanciu, prisiutu kuno daliu, kad isitikintum, jog jos tikrai is to paties kuno... Net jei abejoji tuo...
- Nusispjaut man i tas seseles, as sitai jau seniai ir pats supratau. Savo ausu deka. Ausu!
Merksnys uzriko taip, kad suvirpejo svetaines langu stiklai, o persigandes gydytojas isitvere sofos rankturio. Taciau po sekundes Haroldas jau visai zmonisku balsu tese:
- Mane ypac domina operacija. Jos smulkmenos. Ir, kalbesiu atvirai, galimybe, kad vietoj ausu man prisiuvote kazkieno kito audinius. Tiesa sakant, as jau tvirtai tuo isitikines. Kai papasakosiu kokius triukus jos man isdarineja...
Ir buves pacientas sausai nervingai sukikeno. Purtomas is vidaus augancio siaubo, Zingeris staiga suprato, kad blogiausia, ko jis galejo tiketis jau prasidejo. Matyt, paveluota atmetimo reakcija - svetimi audiniai (siuo atveju pseudoausys) istino ir gangernuoja, o pacientas... Vargselis pamazu kraustosi is proto... Ko gero dar ims manyti turis kazkokiu antgamtiniu savybiu... O Zingerio karjera galima laikyti jau baigta... Chirurgas, prisiuves pacientui avarijoje uzmusto gyvio audinius... Dar gerai, jei tai nepateks i laikrascius...
-...ir, zinote, vos tik moterys priarteja prie manes arciau ne per desimti metru, joms kazkas atsitinka. Staciai kazkoks pakvaisimas ar proto uztemimas! Puola ant manes tiesiog gatveje! Noreciau zinoti...
Chirurgas aklai linksejo galva, beveik neklausydamas situ stulbinanciu haliucinaciju.
-...tada policininke visai pasiuto, maniau pasmaugs, jos kojos tokios stiprios ir raumeningos...
"Uzmusti ji?" - staiga dingtelejo mintis gydytojui. Bent apsisaugotu nuo profesines gedos, kolegu pasaipu ir vieso issizadejimo. Jis atsargiai pasnairavo Hario pusen ir staiga suprato, kad sis jau baige savo pasakojima ir dabar sedi tylus bei susikaupes. O gal viska pavyks nuleisti tylomis, skubiai operavus siam nelaimeliui galva? Gal procesas dar neisisenejes...
- Man reikia jusu patvirtinimo, kad operacijos metu ivyko baisus nesusipratimas, - ramiai istare Haris. - O jus stai sedite ir salciausiai tylite. Tarsi tai jusu visai nedomintu. Veikiausiai galvojate apie savo sumauta karjera?
Zingeris islemeno:
- Klausykite, galeciau jums pasiulyti nemokama operacija. Manau pavyktu jas pasalinti be ypatingu pasekmiu jusu organizmui...
Merksnys nusijuoke:
- Tai lyg ir prisipazinimas ar ne? Taciau kodel nusprendet, kad noreciau sito atsikratyti? Zinote ka pasakysiu: man atrodo, kad jus manimi netikite! Parodyti kaip ausys veikia? Prasom! Paskambinsiu jusu zmonai! Kokia ji lovoje, a?
Taip, dar itraukti i sia kose savo zmona! To Zingeris negalejo leisti jokiu budu. Todel, pasokes, stvere uz telefono laido ("Mielasis, kodel neateini, kiek galima lindeti tame duse? O gal... Gal tu NENORI?!").
- Ko gi jus norite? Kad krauju vemciau? Nusipjauciau savo paties...
Tipas maloniai nusisypsojo ir atsargiai, bet tvirtai islaisvino is chirurgo ranku telefona.
- Pirma. Man reikia visos informacijos apie operacijos eiga - jei tik tai yra kaip nors protokoluojama. Antra - parasysite rastiska savo siaubingosios klaidos prisipazinima. Zingeris nurijo seile ir tylomis linktelejo galva. Ech, kad taip jam dabar eterio buteliuka ir skalpeli! Nusniotu jam tas ataugas ne nemirktelejes, o veliau tegul tas pabando kitus itikinti, kad buvo seksualiniu monstru su asilo dydzio ausimis... Balsu jis istare:
- Duomenys apie operacijos eiga slapti - man prireiks laiko gauti jusu bylos kopijas. O del prisipazinimo... Kas, jeigu as nepadariau jokios klaidos, o jusu ausys del kazkokiu kitu priezasciu...
Haris nutilde ji rankos mostu.
- Geriau jau patylekit. Matet ausis naturoje tik sekunde, o to jau uzteko, kad atsijungtumet. Net moterys, berods, ne viena nenualpo... Trumpai tariant, as ne kiek neabejoju, kad visko priezastis - svetimi audiniai ir ju sukelta keista reakcija. O visuomene tuo itikinti nebus sunku - man tereikia iseiti i didesne zmoniu susiburimo vieta, kur daug moteru ir is karto viskas paaiskes... Manasis fenomenas visiskai uzgoztu jusu profesini nemoksiskuma, bet is darbo vis viena islektumet... Ta tikrai pazadu. O jeigu dar pareikalauciau kompensacijos...
"Tada nurauciau tau ausis nuo galvos tiesiog savo rankomis", - pagalvojo Zingeris. Chirurgas vis dar tebesvarste kiek galima tiketi siais beprotiskais paistalais. Na, sekundei jis mate tas milziniskas ausis, bet kas is to? Tai nieko neirodo - audiniu atmetimo reakcija gali igauti keisciausias formas... Toji mergina parke, besidauzanti mylimojo glebyje... O gal jai tiesiog uzejo isterijos priepuolis?
- Ir dar: mane labai domina ta esybe, kurios kuno dalis turiu garbes nesioti, - Merksnys paliete pirstu galva, - cia. Noriu duomenu ir apie ja.
"O apie mano uosviene duomenu ar nenori?" - niuriai pagalvojo Zingeris. Tuo tarpu trenktasis zmogenas susimastes tese toliau:
- Labai jau keista toji avarija. Didziulio apdegusio metalo kruva kelisskart virsijo mano automobilio mase...
"Is kur zinai?" - norejosi saukti isiutusiam chirurgui, bet jis sueme save i rankas. Beprociai visada viska zino.
-...keista tik, kad nieko nepamenu... Reikes kreiptis i psichoterapeuta, gal hipnozes pagalba... Isknisiu apie ta avarija viska!
Zingeris staiga apsisprende. Planas, toks paprastas ir aiskus, iskilo jam pris akis su visomis detalemis. Jei viskas pavyktu, sis incidentas butu uzglaistytas be jokiu pasekmiu jo profesinei karjerai. O tipas, jei ir toliau tvirtintu savo, atsidurtu tramdomuosiuose marskiniuose... Taip!
Ju malonus pokalbis dar truko apie pusvalandi, po kurio Zingeris tyledamas dviem egzemplioriais parase savo prisipazinima. Brukstelejo parasus. Sirdyje jis juokesi, puikiai zinodamas, kad be notaro patviritinimo sis popierius teisme vargu ar ka irodys. Visada galima papasakoti graudzia istorija apie i tave nukreipta pistoleto vamzdi... Be to, Zingeris visa ta laika kaireje svarko kiseneje laike sugniauzes spyga...
* * *
Nepriekaistingas kompiuterines metalografijos raizinys ant iskabos skelbe: "Psichoterapeutas dr. Ricardas Zamleris. Privati praktika."
"Zingeris, Zamleris, tarsi cia butu kokia prakeikta vokieciu kolonija",- pagalvojo Haris, greitai lipdamas i virsu senoviniais metaliniais laiptais. Pazaliave variniai tureklai buvo bjauriai lipnus ir dregni. Raukydamasis, jis sustojo prie duru, ant kuriu kybojo lentele su priemimo valandomis. Pasibelde, o kai pastebejo salia itaisyta maza elektrini skambuti, ir paskambino. Po trumpo snaresio duris pravere neaukstas seniokas blizgancia plike.
- Pacientas? - trumparegiskai markstydmasis istare jis. - Uzeikite, maloniai prasom.
- Tad kuo skundziates? - paklause psichoterapeutas, kai Haris, vis dar neistares ne zodzio, pagaliau isitaise ant minkstos sofos su juoda blizgancia odos imitacija.
- Man tik reikia prisiminti viena ivyki, - Merksnys nesusilaikes, pasikrapste ausi. - Avarija, kuri buvo mazdaug pries...
- Kitu avariju per ta pati laikotrpi neturejot? - pertrauke ji Zamleris.
- Ne.
- Tada nesvarbu pries kiek laiko tai ivyko. Gulkites ant sofos, stai pagalvele.
Haroldas pakluso, viena akim stebedamas, kaip senis nutapeno prie lango ir nuleido zaliuzes. Kambaryje iskart isivyravo kazkokia minksta jauki prieblanda.
- Paprasta kaip du kart du, - senis prisedo ant kedutes salia gulincio paciento. Taip pat salia pasidejo magnetofona. Dabar ziurekite i tai, ka jums rodysiu, nenuleisdamas akiu. Matykite tik ji.
Ir pries akis Merksniui eme letai siubuotis geltonas spindintis medalionas.
- O jeigu...nepavyks? - silpnai susnabzdejo Haris.
- Nepavyks po penkiu minuciu, pavyks po pusvalandzio. Jusu samone tiesiog netures daugiau ka veikti.
Haroldas nurimo, akimis paklusniai sekiodamas medaliona. Aukso diskas palengva siubavosi i salis, gerdamas i save paciento demesi ir valia. Is kazkur toli Hario samone pasieke letas snabzdesys:
- Nurimsti... Grimzti... Ramybe... Tyla...
Jis niro i pilkus vandenis, kur grimzdo ir auksinis diskas, kaip akmuo tempdamasis ispaskos Hario samone.
"...automobilio sviesos akimirksniu isplese is tamsos kelkrascio gabala su issikerojusiais krumoksniais, kurie jau po sekundes praleke pro sali, smeksteleje it neaiskus seselis... Salia, ant sedynes, pusiau apvirtes viskio butelys... Kelio zenklas, ribojantis greiti, tokiu pat greiciu prasniokscia ir, virpedamas, dingsta tamsoje...
Jis nusikvatoja ir tvirciau suspaudzia slidu prakaituota plastmasini vaira... "Nieko juk nedarau, - itikineja pats save, - tik spaudziu koja greicio akseleratoriu..." O kelias pats taip paselusiai lekia, rangosi i salis - tarsi gyvate, kuriai koja primynei uodega... Tik spek sukioti vaira... Mode... Tegul ja velniai! Umai... Kas? Is priekio atlekiancios masinos sviesos? Sidabras, bronzine sviesa ziebia i akis... Tasai siknius neperjungia sviesu is ilguju i trum... Ne, tai... Atsispindi nuo didelio balto disko... Tiesiai ant kelio beprotis! Stabdyyyyy...."
Jie abu perklause magnetofono irasa. Senio veidas neatspindejo jokiu jausmu. Haris virpanciais pirstais negrabiai issitrauke is aparato kasete. Vis dar negaledamas suvaldyti drebulio, tyledamas, jis padave Zamleriui banknota ir sis taip pat be zodziu linktelejo. Psichoterapeutas su akmenine ramybe palydejo ji iki duru. Ant slenkscio Haris griztelejo.
- Nejaugi jusu tai ne kiek nesudomino?
Senis abejingai palingavo galva.
- Vakar as isklausiau zmogaus, buvusio Egipto faraonu, ispudzius...
Ir, atsisveikines, uzdare duris...
* * *
- Be penkiolikos keturios, - istare Zingeris. - Metas, vyrai.
Penki stambus augaloti sanitarai pastate ant stalo kavos puodelius.
- Tas tipas netures peilio, ar siaip kokio gelzgalio? - paklause vienas ju, neramiai trindamasis rankas.
- Visaip gali buti, - susirupines atsake chirurgas, - o jus labai su juo nezaiskit - griukit visi kartu ir lauzkit rankas.
Issisiepe, sanitarai sulinksejo galvomis. Jie tikrai su juo nezais. Vienas po kito vyrai isejo, palikdami Zingeri kabinete viena. Sis issitrauke is stalciaus laikrasti. Masliai emesi vartyti. "Sernai Kinijos provincijoje sudraske berniuka!", "Incidentas pasienyje"... Ka gi, jei siandien nepavyks, galima laukti ir antrastes "Monstras chirurgio uniforma!" Kiek liko? Vis delto Zingeris nervinosi. Keturios. Jau turetu ateiti. Ranka jis tapsnojo per dekla su bylu kopijomis. Haroldas Merksnys gales jomis pasidziaugti. Dvi minutes.
Staiga ant stalo su traskesiu atgijo juoda plastmasine interkomo dezute:
- Cia prieskambaris. Jis ka tik iejo.
- Gerai, - chirurgas tarkstelejo perjungeju. - Operacine? Jau. Galit ruostis.
Po penkiu minuciu i kabineto duris kazkas pabelde.
- Prasom, - kiek netvirtai islemeno Zingeris. Haris iejo lengva spyruokliuojancia eisena. Su ta pacia baisia kepure ant galvos.
- Kur cia pas jus visos moterys isnyko, a? Koridoriuje nesutikau ne vienos seseles. Kam man tada si kepure?
"Visos moterys buvo specialiai pasalintos tau nuo kelio, kvaily", - mintyse suniurzge chirurgas. Tyledamas, jis pastume per stala popierius.
- Cia viskas.
Haris, sypsodamasis, pamojavo kopijomis.
- O man jau ju beveik nebereikia. As ka tik is bibliotekos su sviezutele informacija. Idomu? Paklausyk.
Merksnys prisedo ant stalo krasto, ne sekundei nepaliaudamas postringauti. Uz kabineto duru lango smekstelejo susirupines sanitaro veidas. Zingeris akimis liepe jam palaukti.
-...amba neitiketinai, bet kito paaiskinimo nera. Trijuose laikrasciuose, tarp ju vienam regioniniam, pranesama apie... pastebetus NSO ta vakara tame rajone! Sudejus tai su, hipnozes pagalba ispestais duomenimis, visiskai aisku, kad...
Gydytojas nusprende baigti si beprotiska marmaliavima ir pakilo nuo kedes.
- Zinote, tai labai idomu, bet pas mane turi ateiti pacientas...
Haris iskart nutilo. Kiek patylejes, tik palingavo galva.
- Zinoma, tau kaip Samueliui reikia paliesti Viespaties zaizdas, kad isitikintum... Isitikintum, kad prisiuvai man ateivio audinius, kvailas padare! - staiga isiutes, uzbaige jis. - Gal net ir lyti...
Bet pro duris jau verzesi sanitarai. Vienas ju laike rankoje svirksta. Du stvere uz peciu beisiselstanti pamiseli, o trecias prispaude ji prie stalo pavirsiaus. Zingeris atsoko i sali, nuo stalo su trenksmu nukrito telefonas.
- Ak tu... Tu..!
Riksma nutilde injekcija i sedyne - sanitarai, kaip ir zadejo, nezaide. Suglebusi kuna tuoj pat isnese i operacine... Nervingai trindamasis rankas, jiems is paskos nuskubejo ir Zingeris...
* * *
Epilogas
(Istrauka is savaitrascio "Miesto zinios")
"Pasaulinio garso tenoras Haroldas Merksnys pagaliau grizta i gimtaji miesta! Dainininkas, taip netiketai suzibes ir atskleides savo unikalu balsa, si savaitgali pradziugins mus koncertu rotuses rumu saleje. Maestro vis dar tebepuoseleja siltus jausmus savo miestui, o ypac - dr. Zingeriui, padariusiam ji tuo, pasak jo, - "kuo dabar esas". Tuo tarpu pats daktaras teigia neisias i koncerta ir niekad ne akyse neregejes pono Haroldo... Tai nera labai nuostabu - ekscentriskas maestro elgesys sia savaite leidzia mums tiketis dar daugelio nesusipratimu..."