Sito momento jie visi nesamoningai bijojo. Na, gal per stipriai pasakyta - tiesiog nerimaudami lauke tos minutes. Zinojo - nera kitos iseities. Graiku atrakciona butina kuo skubiausiai isjungti, ismontuoti, nes pastaruoju metu ne viena turistu isvyka neapsieidavo be zmoniu dingimu. Tai skandalas! Todel sefas ir sukviete grupiu gidus - Geodorta, Malachiju ir Selanza pasitarti, kaip atjungti ir ismontuoti si atrakciona. Gidu lauke nelengvas darbas - per daugeli metu robotai igavo tiek gyvybines jegos ir proto, kad jautesi esa ne ka prastesni uz gidus ir turistus. Bet... Dingsta zmones. O tai jau neleistinas dalykas atrakcionui, tuo labiau tokiam senam ir garbingam kaip simtametis Graiku atrakcionas. Sefo balsas buvo kategoriskas, neleidziantis priestarauti:
- As jau nusprendziau, jog Geodortas, kaip labiausiai patyres, ismontuos ciklopa Polifema, Minotaura, sirenas, gorgona Meduza ir Aukso vilnos herojus Medeja ir Jasona. Malachijui teks susidoroti su Scile ir Charibde, pauksciais-harpijomis, Nemejos liutu ir Lernos hidra. O Selanzai teko humanoidai - Kirke ir Odisejas su Penelope. Nujauciu, jog bus vargo, visi priesinsis. Bet susidorosite... Duodu para laiko. Issiaiskinkite, kas zude turistus. Naujai atkurtame atrakcione tam nebebus vietos.
Devinta valanda ryto. Reikejo paskubeti, ypac Geodortui, kuriam teko daugiausia darbo. Nusprende pradeti nuo senio Polifemo. Atsargiai izenges i nesvaria ciklopo ola, Geodortas uzsieme nosi - urve tvyrojo bjauri smarve. Ciklopas klausiamai ismeige savo vienintele krauju pasruvusia aki i Geodorta.
- Is kur toksai dvokas, Polifemai? Ar susigundei zmogiena?
- Na ka tu, Geodortai. As jau simtas metu neragaves zmogienos. Laikausi Atrakciono istatymo, o pastaraisiais desimtmeciais praradau visus savo dantis. Tai dvokia juodieji ridikai, kuriuos kadiena tarkuoju savo valgiui...
Stojo nejauki tyla.
- Polifemai, atleisk, mudu kartu seniai dirbame. Gavau is sefo isakyma ismontuoti visa Graiku atrakciona... Supranti, kazkas is jusu pazeidzia Atrakciono istatyma - dingsta turistai...
- Suprantu... - ciklopas susikuprino ir nuleido ant krutines zila gauruota galva. Is vieninteles akies isriedejo stambi asara. - Geodortai, jei bus naujas atrakcionas, nepamirsk manes. Prizadi? O dabar daryk savo darba...
Geodortas lengviau atsikvepe - sunkiausia jau atlikta. Ismontaves ciklopa, patikrino jo burna - tikrai bedante, ir tai pazymejo instrukcijoje.
Priejes Minotauro labirinta, suletino zingsni ir isiklause - is tvankios labirinto prieblandos sklido sunkus alsavimas. Zmogus-zveris miegojo... Ir tasai nemalonus salsvas kvapas... zmogienos kvapas... Izenges i labirinta, ijunge sviesa. Ji pabudino prie sachmatu lentos snuduriuojancia pabaisa. Placiai atmerkes zalsvai zerincias akis, Minotauras skaniai nusiziovavo ir susvogzde:
- Seniai laukiu taves Geodortai. Ir zinau, ka turi padaryti. Bet ispeju - as ginsiuosi, nesiduosiu isjungimas... Nebent laimetum.
Geodortas maste, kaip cia apsieiti be jegos - vis delto Minotauras, nors ir pabaisa, turi zmogaus prota.
- Minotaurai, prisipazink - pazeidei Atrakciono istatyma? Dingsta turistai... Ir tas zmogienos dvokas tavo labirinte...
- Na, as ju... needu. Tiesiog zaidziu su jais sachmatais ir jei kuris pralaimi, tai... kai kada pasilieku ji labirinte. Tokia bausme... Aisku, jie be vandens ir maisto ilgai netveria... Todel ir kvapas. Zaidziame?
Geodortas tyledamas atsisedo prie sachmatu lentos. Jis buvo prastas zaidejas, bet jam reikejo laimeti.
Zaisdamas tarsi netycia nubrauke savo zirga ir karaliu.
- Ka darai, atsargiau! - Minotauras pasilenke pakelti Geodorto numestu figuru, sekundei atidengdamas nugara, kurioje imontuoti roboto ijungimo ir isjungimo mygtukai. Gidas zaibiskai istiese ranka ir paspaude jungikli. Minotauras taip ir sustingo su sachmato figuromis astrianagese letenose...
Neringos Mikalauskienes piesinys
Ismontaves Minotaura, Geodortas suprato, kodel robotas-pabaisa tapo kanibalu. Gedimas senas, ir kaip jie praziopsojo? Juk atrakciono robotus tikrindavo patyre meistrai... Pries iseidamas apziurejo labirinta. Jame rado kelis pusiau apgrauztus turistu kunus. Tas vaizdas sukrete net visko maciusi gida. Pazymejes instrukcijoje, koki aptikes gedima, Geodortas skubiai isejo i dienos sviesa ir su malonumu ikvepe gaivaus oro.
Issilaipines sirenu saloje, Geodortas nustebo, kokia skurdi augmenija dabar denge si anksciau zavu ir paslaptinga atrakciono kampeli. Pajutusios gida sirenos priplauke prie jo, mirgedamos sauleje ir juros putose savo paauksuotomis uodegomis. Atrode susirupinusios ir issigandusios - ir jas pasieke gandai, kad atrakcionas panaikinamas.
- Atejau patikrinti. Nepazeidete Atrakciono istatymo? Gerai, gerai, tikiu. O dabar padainuokite.
Sirenos, senos ir jaunos, tylejo. Geodortas kantriai pakartojo prasyma - jis nenorejo pyktis su siais zmogiskos isores padarais... Jaunosios sirenos buvo gana zavios... Pagaliau kai kurios isidrasino ir uzdainavo...
Geodortas susieme rankomis galva - ne is susizavejimo, o is nuostabos ir pasibaisejimo: sirenos ne dainavo, o bjauriai gergzde, svogzde, cype tarsi netepti vezimo ratai. Dieve, kas atsitiko ju balso stygoms? Artimiauisiai pluduriavusi apsiasarojusi sirena pralemeno:
- Uzrudijo... Vis vandenyje ir vandenyje... o patepti niekas nesusiprotejo. Bijojome kam nors prasitarti. Turistams nedainuodavome, nenorejome isgasdinti, kaip kad jus dabar...
Per simtmeti sirenos labai pasikeite - klastingumo neliko ne zenklo. Ismontuoti jas neilgai truko.
Laikrodis rode popiete. Liko nei daug, nei mazai - gorgona Meduza ir tragiskoji Aukso vilnos pora - Medeja su Jasonu. Geodortas pasuko i sauleje spindinti smeleta pajuri. Tenai smelio oloje karaliavo gorgona Meduza. Gidas uzsidejo tamsius apsauginius akinius, kad is gorgonos akiu trykstanti spinduline energija nesudegintu jo akiu arba nepaverstu akmeniu. Seniai nemate gorgonos Meduzos ir net neisivaizdavo, kaip ji dabar atrodo...
Pajuris buvo tuscias, teko ropstis i milziniska smelio ola. Tamsiausiame kampe kazkas sniokste ir judejo. Geodortas pirstu galais priselino prie miegancio padaro ir sustingo - pries ji gulinti siaubinga pabaisa nekele noro ja budinti ir bandyti graziuoju susitarti... Prieblandoje kraupiai judejo elektronines gyvates, tingiai raizgydamosios i kamuolius ant gorgonos galvos. Pabaisa buvo uzsimerkusi. Apsizvalges aplink, gidas nepamate statulomis paverstu zmoniu ir lengviau atsikvepe - atrodo, robotas nepazeidinejo Atrakciono istatymo... Geodortas labai norejo patiketi, jog si siaubinga pabaisa - viso labo is elektrodu, lazeriniu sistemu, plastelino, metalo, plastmases nagingu meistru sukurtas robotas.
Plaukai-gyvates, netoliese pajutusios zmogu, eme smarkiau rangytis. Pabaisa krustelejo. Liko kelios sekundes, kol ims veikti gorgonos akys - lazeriai, ir Geodortas nesnaude. Vienu suoliu prisoko prie bundancios gorgonos Meduzos ir staigiai atjunge ja nuo lazerines sistemos. Nusviro gyvates-plaukai. Be savo prazutingo zvilgsnio gorgona nelabai pavojinga, bet geriau nerizikuoti - Geodortas nedelsdamas ismontavo dar nuo miego apdujusia gorgona. Baigta.
Saule jau krypo vakarop, kai Geodortas priartejo prie Medejos ir Jasono namu. Dar is tolo jis isgirdo pro langus sklindancius balsus, piktus zodzius, moters riksma. Dieve, net tada, kai salia nera turistu, sie humanoidai negali buti kitokie ir nesipykti...
Praveres duris, Geodortas sugriebe iskelta moters ranka su astriu peiliu - Medeja ji palaike Jasonu. Teko gerokai pasigalineti, kol iveike isiaudrinusi humanoida. Pasilenke prie gulincios ant grindu atjungtos Medejos - veidas sunykes, pajuodes, idubusios akys tarsi isverktos, juodi plaukai sruogomis prazile.
- Geodortai, matai, kokia ji baisi, argi galima tokia myleti? As negaliu. Gerai, kad atejai, toks gyvenimas kaip mudvieju - viena kankyne...
Ir grazusis Jasonas pats atsuko gidui nugara.
Vakarines saules spinduliai svelniai gloste nuvargusi Geodorta. Jis paziurejo i laikrodi - Malachijus ir Selanza velavo.
Palaukes valanda, kaip reikalavo instrukcija, Geodortas pakilo ir nerangiai pasuko prie Nemejos liuto ir Lernos hidros buveiniu.
Visas liuto kailis buvo suvarpytas Malachijaus lazerinio pistoleto spinduliu, hidrai, pries atjungiant, nukapotos visos galvos. Matyt, Malachijui buvo nelengva susidoroti su siais robotais-plesrunais. Kraujo klanai vakarines saules spinduliuose - nemalonus vaizdas. Ir lakoniska Malachijaus pastaba instrukcijoje, kad sie robotai Atrakciono istatymo nepazeide. Turistams cia niekas negrese... Geodortas pajuto savotiska gailesti zuvusiems niekuo nenusikaltusiems robotams. Bet tik sekunde.
Malachijaus pedsakai vede i harpiju kalna. Ir vel kautyniu pedsakai. Taip, Malachijus - puikus karys, bet prastas diplomatas. Pilna kalno papede uzmustu pauksciu, astriomis gelezinemis plunksnomis, sumirkytomis tamsiu krauju. Ir vel trumpa Malachijaus pastaba - turistams cia nepavojinga. Gal jausdamiesi esantys nekalti, sie robotai taip atkakliai gyne savo egzistavima?
Artedamas prie dvieju senu ir klastingu pabaisu - Sciles ir Charibdes irstvos, Geodortas pajuto nerima ir suletino zingsni - nezinai, ka gali iskresti tos dvi senos raganos... Juolab kad cionai baigesi Malachijaus pedsakai, o audringa putojanti jura tarp milzinisku vaiduoklisku uolu rode, jog pabaisos neatjungtos.
Krante nesimate jokio kuno. Geodortas dar labiau susirupino, bet nebuvo laiko svarstyti, nes didziule banga, pasiusta Sciles ir Charibdes, vos nenuplove ant uolos pasislepusio gido. Suprato - vien jega negali iveikti siu pabaisu. Apsiriko sefas, skirdamas tokia uzduoti umaus charakterio Malachijui... Suktelejo:
- Ar Malachijus cia buvo?!
Sustiprejes juros sniokstimas ir tolimas klaikus kvatojimas - visas atsakas. Nebebuvo prasmes toliau klausineti. Geodortas siaip ne taip isikore i saulelydzio nutvieksta uolos virsune ir tarp dvieju bedugneje stuksanciu uolu-zudikiu pamate visa buri skenduoliu - pabaisu grobis. Kunai tarsi gyvi judejo kunkuliuojanciose bangose. Tarp ju - ir Malachijus...
- Ka tu sugalvojai? Nedrisk, nes pranesime... ginsimes...
- Nebijokite, as neturiu ginklo, nieko jums nepadarysiu. Tiesiog noriu pasikalbeti, - vel suktelejo Geodortas.
Akimirka tvyrojo tyla, o paskui kazkas susniokste, sugrumejo ir milziniska cunami banga plustelejo Geodorto link. Pavyko! Pavyko isvilioti senas raganas. Gidas zaibiskai nukreipe i Scile ir Charibde lazerini pistoleta. Baisiai riaumodama stojo piestu banga-milzine, klaikiai suvaitojo ir suskilo i mazas nuolauzas Scile ir Charibde... Nurimo jura, nutilo bangos, liovesi klaikus skenduoliu sokis. Sunkia sirdimi Geodortas iseme is sustingusios Malachijaus rankos lazerini pistoleta... Iveike tave, drauguzi, senos raganos...
Sunkiai kilnodamas pavargusias kojas ir nesitikedamas nieko gero, vakaro prieblandoje Geodortas pasuko i Kirkes sala. Grazioji laume Kirke...
Kai priplauke, buvo jau tamsu. Danguje vos sviete jaunaties ragas, o Kirkes pilyje is praviru langu sklido prislopinta gelsva sviesa, tyli melodinga muzika. Jokio pavojaus, jokios mirties... Ir vis delto jis privalo sunaikinti sia idile.
- Selanza! - tyliai suktelejo Geodortas.
Jokio atsako. Tik tamsoje smekstelejo kazkoks sviesus kunas. O gal pasirode?
Marinamas nuovargio, pravere istaigaus Kirkes busto duris...
Stovejo grazi kaip deive, viliojanti, apsigaubusi ilgais auksiniais plaukais (tarsi Selanzos sesuo dvyne) ir tiese Geodortui didziule taure raudonojo vyno:
- Isgerk. Zinau, ko atejai. Tarsimes. Deresimes...
- Pasilaikyk vyna sau ir savo draugams. Kur Selanza?
- Jos cia nera. Cia nieko nera. Tik mudu... Tik laime... ir meile...
Ziuredamas i vyna, gidas pajuto nenumaldoma troskuli. Bet sukaupe visas jegas, nes jis zinojo. Zinojo, kuo pavirs isgeres jo. O Kirke artejo prie Geodorto, viliojanciai tiesdama taure:
- Isgerk, nebijok burtu. As nepazeidziau istatymo, nebesinaudoju kerais... turetum manes pasigaileti ir palikti...
- Isipilk ir sau - vienas negersiu.
Ir kai tik grazioji laume atsuko jam savo zavinga nugara, noredama isipilti vyno, gidas spustelejo mygtuka... sudrebejo ilgapirste Kirkes ranka ir issiliejo ant grindu saldus vynas...
O sales tarpduryje pasirode kiaulaite. Verkianti. Ach, Selanza, kaip galejai buti tokia neatsargi? Kaip galejai pasiduoti Kirkes ikalbinejimams paragauti vyno? Tiketi jos pazadais, jog nebeuzsiima burtais?... Gerai, jeigu pavyks rasti priesnuodi.
Buvo jau vidurnaktis, kai Geodortas, lydimas kiaulaites, pasuko Odisejo ir Penelopes namu link. Nors buvo velus metas, humanoidai nemiegojo. Nebuvo nei sveciu, nei jaunikiu, nei sunaus Telemacho. Geodortas susmuko ant kedes ir pajuto, jog dar minute - ir jis uzmigs siame jaukiame kambaryje, kur keliautojas Odisejas kurena zidini, o jo istikimoji zmona Penelope sedi staklese ir audzia balta plona drobe. Gidas juto, jog si akimirka sunkiausia. Jis taip mego saunuji keliautoja, jog atleisdavo jam visas sunybes ir pokstus, o Penelope jam buvo moters idealas, deja, tokios gidui gyvenime neteko sutikti... Nebent Selanza...
- Atleisk, man labai sunku... As taip megdavau ziureti, kaip tu sumali visus savo zmonos jaunikius... O dabar turiu isakyma tave ir Penelope ismontuoti. Supranti, kai kurie robotai pazeide Atrakciono istatyma. Eme dingti turistai... Ir sefas nusprende Graiku atrakciona ismontuoti. Ne, as jokiu budu nekaltinu jusu. Kaltas Minotauras ir senos raganos Scile su Charibde. O privalo nukenteti nekalti...
Visi tylejo. Parejo Telemachas.
- Jus atjungti turejo Selanza. Bet ji...
Odisejas kruptelejo tik dabar atkreipes demesi i kiaulaite.
- Kirke?
- Taip. Atleisk, as privalau... Bet as pasistengsiu jus atkurti. Jus - butinai.
- Palauk, as, ko gero, galiu tau padeti, - islipo is stakliu Penelope. - Ne nepamenu is kur turiu sena pergamenta - jame surasyta ivairiu priesnuodziu receptai. Gal kuris nors tiks... Paimk.
Geodortas negalejo pratarti ne zodzio - kazkas suspaude gerkle.
- O dabar daryk, ka privalai daryti.
Labai greitai viskas buvo baigta. Zidinyje uzgeso ugnis, bet kambaryje tebetvyrojo siluma. Isvarges Geodortas issitiese Odisejo lovoje. Salia ant grindu susiriete Selanza. Ji tebeverke.
- Neverk. Viskas bus gerai... - migdamas kartojo Geodortas. - Tau dar pasiseke... O stai Malachijus... Rasime priesnuodi Kirkes vynui... Bet pazadek man...
Apie autoriu
Grizti i "Literaturini kubila"
Grizti i svetaine