Tai tema, kuria pokalbiuose aplenkia, stengiasi nukreipti kalba. Tabu - draudziama. Nors gyvename ne puritoniskoje
visuomeneje, taciau viesai kalbeti vengiame.
Pazvelkime, kada prasidejo erotines literaturos istorija. O ji tokia pat sena, kaip ir bet kuri kita literatura. Vienintelis skirtumas - kuriniu gausumas. Si saka juo nepasizymi. Vienas pirmuju kuriniu - Platono "Pedras ir Bankuete", to paties laikotarpio butu "Giesmiu giesme", "Kamasutra". Po ilgoko tylos laikotarpio, ypac Europoje, seke Laklos "Pavojingas sujungimas" ir "Ledi Caterli meiluzis", Lavrenso "Kazanovos memuarai" ir kt. O koki indeli inese fantastikos rasytojai?
Kas yra erotika? Sis zodis kilo is graiku kalbos "eros", kas reiske jutimine meile, geidulinguma. Erotika literaturoje - tai heroju slaptu noru igyvendinimas, siekiant padidinti kurinio itampa. Erotines scenos nera tobulybes aktai, bet skirtingu lyciu tarpusavio traukos kulminacija. Tai, deja, yra gamtos uzkoduotas gimines pratesimo sauksmas, pasireiskiantis per visa gyvenima. Kadangi rasytojas kuria vaizda, jis tampa tarpininku tarp savo noru, kuriuos dalinai ar visiskai perkelia herojams, ir skaitytoju poreikiu. Kurdamas rasytojas sau leidzia tiek, kiek priimtina visuomenei. Taip pacios scenos tampa dirbtines, daugeliui keliancios nepasitenkinima, kai kam pasislykstejima, treciuju skaitomos keliskart. Kokia ji - erotine fantastika ar fantastine erotika?
Erotika fantastikoje turi savu pliusu ir minusu. Vienas is minusu - tokios literaturos nedaug, kitas - nera su kuo palyginti, todel sunku vertinti. Pliusai turbut butu tai, kad skaitytojai dar nepersisotine, nes rasytojai scenas naudoja saikingai, nenukrypdami i kita sriti (t.y. nuo fantastikos i erotika), bei lieka plati erdve autoriaus isradingumui, kuriant meiles scenas ir suvedant i pora herojus.
Pabandysiu apzvelgti daugiau ar maziau populiariu autoriu kuryba, bei kiek joje vietos skiriama erotikai. Kadangi viso kurinio, skirto meiles menui, fantastai dar nesukure, todel apzvelgsime romanu ar apsakymu bei apysaku epizodus. Erotika fantastikoje skaidyti ir klasifikuoti galima ivairiausiai: pagal meiles scenos trukme, koks scenos pagrindas - seksas ar dvasiniai jausmai (tai nukrypsta nuo musu temos, todel si grupe nebus apzvelgiama placiau). Pagal meiles scenos trukme isskirtume tas, kuriu aprasymas baigiasi akto pradzia ir tas, kuriose aprasinejamas visas aktas. Sekso scenas dar galime skirstyti i daugeli grupiu, tai butu: seksas su antgamtinemis butybemis (demonais, dvasiomis), kitu planetu atstovais, artimais zmogui, su kitu planetu atstovais, tolimais zmogui, taip pat seksas tarp zmoniu rases atstovu. Sekso scenos gali vykti ramioje tradicineje aplinkoje, taciau, jei pasireiskia autoriu vaizduote gali buti parenkama netradicine aplinka, kuri daznai kuriama siaubo scenose, norint sustiprinti kurinio efekta. Dvasine meile taip pat suskyla i keleta grupiu: meile kitu planetu atstovams, artimiems ir tolimiems zmogui, savo tautos ar savo rases atstovams. Isskirciau atskira grupe - tai scenos, kuriose paprasciausiai gerimasi moters kunu.
As pirmiausiai apzvelgsiu meiles scenas, kurios yra aprasomos iki galo, po to pereisiu prie dalinai aprasytu. Vienas is pogrupiu butu siaubo scenos. Kadangi erotika - jutimine meile, tai autoriai aprasantys daugiau pojucius nei technika, yra jai istikimesni.
<...> jo pirstai atsege dirza, paskui sagas, po to uztrauktuka. Ji isvydo tai, ka jis buvo jai parenges ir suriko. Nuo sio riksmo jo sypsena praplatejo - didziule, virpciojanti ir nepadori <...>. Nadina nepaliaujamai saukdama megino nusliauzti salin, bet jis sugavo ja, o tuomet ji is visu jegu suspaude kojas, o kai vienas delnas isiskverbe tarp ju ir isskyre jas nelyginant vandeni, ji pamane: "As ziuresiu i virsu... as ziuresiu i menuli... as nieko nejausiu, ir visa tai pasibaigs... viskas pasibaigs... as nieko nejausiu...<...> Jis skverbesi i ja - uzkariautojas, griovejas; ji pasruvo krauju, joje viskas atsalo, o paskui jis seimininkavo joje, isiskverbdamas iki gimdos, jos akyse atsispindejo menulis - saltas, sidabrinis jo svytejimas, o kai jis baige, visa tai buvo issilydziusi gelezis, issilydes ketus, issilydes varis, ji irgi uzbaige saukdama is nepaprasto malonumo, uzbaige baimeje, siaube pereidama pro ketaus, vario vartus i dyka beprotybes zeme, itraukta ipusta vidun kaip lapas jo griausmingo juoko <...>. Jis pradejo is naujo... is naujo... is naujo. Atrode, kad jis tiesiog neissemiamas saltis. Jis buvo mirtinai saltas. Ir senas Vyresnis nei visa zmonija, nei zeme. Jis kaskart pilde ja savo palikuonimis ir paselusiu kvatojimu. Zeme. Sviesa. Orgazmas. Ir vel orgazmas."(S. Kingas Dvikova II d.) Kadangi S. Kingas priskiriamas siaubo rasytojams, tai jis scena ne tik pilnai apraso, bet ir turi tiksla sukurti kuo siurpesni vaizda, kas autoriui, manau ir pavyko. S. Kingas dar bus paminetas, kadangi sekso scenas jis naudoja stengdamasis sukurti tam tikra kurinio nuotaika.
L. Naivenas "Ziediniame pasaulyje" apraso paprasta meiles scena, bet iki galo. Kadangi labai issiplesciau, jei imciau cituoti kiekviena kurini kaip pavyzdi, todel apsiribosiu parinkdama kiekvienai grupei po viena labiausiai tinkanti pavyzdi. Taigi prie sios grupes reiketu priskirti ir kol kas vieninteli lietuviu kalba isleista erotini romana "Seksmaksas". H. Kuperis savo knyga paskyre zmoniu atstovu meilei su artimu zmoniu rasei atstovu civilizacija. Visas veiksmas remiasi dvieju zmoniu skirtingu poziuriu i meile. Vienas iesko dvasinio kontakto, o kitam tai visai nerupi, taciau autorius, nors ir daznai kalbedamas apie mylejimasi, visame kurinyje pateikia meiles scena, kaip dvasines meiles auksciausia israiskos taska. Abibendrinant reiketu pasakyti, jog nedaugelis rasytoju imasi atvirai ir placiai aprasineti meiles scenas.
Daugelis rasytoju pasitenkina neuzbaigdami meiles scenu. Gal palieka skaitytoju fantazijai erdve, gal nenori nukrypti i kita literaturos sriti, o gal... manyciau yra begale gal. Apzvelgdama antra grupe, kur meiles scenos neuzbaigiamos, apzvelgsiu daugeli kuriniu. Sita grupe skirstysiu i daug mazesnius pogrupius, kad butu lengviau susigaudyti daugybeje kuriniu. Ka tik apzvelgta S. Kingo romano scena galime priskirti grupei, i kuria ieina seksas su antgamtinemis butybemis t.y. setonu - piktaja dvasia - pasaulio blogiu (kaip pavadinsite, taip tiks). K. Metisonas apsakyme "Dregni siaudai", savo herojui parenka ne itin miela partnere - mirusios zmonos vele.
"Dzonis realiai suvoke gyvenima. Zmona tikrai palaidota. <...> vesi ranka pagloste jo skruosta. Jis tuojau pasoko. <...> Isvydo zmonos veida, visai pries akis. Svaigino jos plauku kvapas. <...> Ji pirstu galais paliete jo veida, pasiause jo plaukus, pagloste kakta. <...> ji kvepavo tankiau. Jis stengesi istrukti net isirezes. <...> Ji pradejo ji buciuoti. Lupos saltos, akys issprogusios. Jis siurpo nuo tokio zvilgsnio. Jos atodusiai susiliejo i viena." Sis kurinys, kaip ir S. Kingo, priskiriamas tuo paciu ir sekso - siaubo scenoms. Su antgamtinemis butybemis tenka susidurti ir H. L. Oldi herojui knygoje "Mesijas valo diska". O atsitiko taip:
"Ji uzvalde nenumaldomas geismas, vyriskumas pakilo, pritvinko reikalaudamas nedelsiant patenkinti; saldziai suspaude kirksnius, ir kazkieno balsas kikendamas ir vaitodamas sududeno tiesiai i ausis: "Antele ir antinas susipyne kaklais - zaidzia vandenyje" <...>. Nuo Cajaus nuslinko abitas, prie jo prisispaude karstas kunas, apgaube, nuvilko i lova - o ausyse vis juokesi svetimas ikyrus alsas, tarsi zveries inkstimas <...>. Gyvaciuko menas buvo bevertis, nes neimanoma uzmusti numirelio <...>.
- Ciupti nelabaja! - pagaliau sukomadavo velnias locis <...>. Apnuoginta moteri nusitempe prie paveikslo ir keistas dalykas, su kiekvienu zingsniu jos kunas kunas keitesi mazejo, apaugo tankia vilna, traukesi, kol pagaliau jaksos i paveiksla isitempe juogrude lapute su devyniomis uodegomis." Herojui pasiseke, kad pragare dirba greiciau, nei zemeje o tai butu nukeliaves ir anapilin... Kaip matome ne vienas autorius pasinaudoja pozemio gyventojais, rasydamas kurinius - tai suteikia pikantiskumo ir siaubo - meiles scenoms.
Daug daugiau autoriu apraso sekso scenas su kitu planetu atstovais, o ypac su tais, kurie yra artimi zmogui. Vienas is autoriu - G. Kattneris, knygoje "Tamsus pasaulis" apraso zmogaus ir misko mergaites bendravima. F. Polas kurinyje "Sugriztuves" pastebi, kad zemes moterys ir hakh' hles ne taip jau ir skiriasi. "Nejau ji atsako i mano paties auganti geisma <...>. Tai anaiptol nebuvo panasu i amfilaksa. Jie kur kas daugiau ir energingiau judejo visai kaip zadejo filmuose, matyti sokciojimai ir vartymaisi po antklode." Vienintele problema, iskilusi herojams - tai jegos skirtumas, kadangi mergina liko su melynemis, nes jos gimtineje trauka mazesne, nei zemeje. Taciau heroju tai per daug nenuliudino, matyt malonumas atperka ir melynes o gal ir dar daugiau...
P. Andersonas knygoje "Juru valdovo vaikai" neatsisako pamaisyti zmoniu ir vandeniu krauja. M. Murkokas romane "Kalaviju Rikis" leidzia senosios rases palikuoniui pajusti potrauki ne savo gentainei, o gal tai tik Korumo isskirtine privilegija? Taciau autoriams nieko nera neimanoma.
Sunkiau yra isivaizduoti zmogaus santykius su tolimais zmogui padarais, taciau R. Silvebergas "Mazpurijos kronikose" ir tai igyvendina. Jo heroje Tesme mylisi su ciaurogu - "netiketai jo ranka vesi, kieta, zvynuota, bet lygi - nusliuoge per kuna, lengvai paliete krutine, nuslinko zemyn, prie juosmens uzsilaike prie klubu ir t.t.". Reikia manyti, tai ne pirmas ir ne paskutinis rasytojas suvedes skirtingus padarus i itin artimus rysius.
Kalbedami apie zmoniu tarpusavio santykius rasytojai - ar paklusdami pasamoneje uzkoduotam gimines pratesimo sauksmui, ar noredami pritraukti skaitytojus, ar paprasciausiai pasaldinti sausa veiksma - suveda herojus i pora, tuo suteikdami kuriniui zmogisko siltumo, jausmingumo. Kad ir kokie tikslai skatintu poruotis herojus, tai daroma daznai. Tai butu A. Norton, "Raganu pasaulis" ir k.t. kuriniai, S. Kingas sekso siaubo scenas naudoja kuriniu nuotaikai perteikti, pvz. "Kere", "Tylos zona", "Svytejimas", "Dvikova" ir k.t., A. Sapkovskis "Raganius", "Kelias kuriuo negriztama", M. Alisteris "Smelio sukeltas kosmaras", H. Harisonas "Pareigos jausmas", "Plienine ziurke", R. Silvebergas "Pakeleiviai", P. Andersonas "Ugnies laikai", A. Vestas "Mazoji apokalipse", L. Naivenas "Keistas menulis, "Ziedinis pasaulis", R. Seklis "Devintoji auka", . Prie mano dabar isvardintu autoriu reiktu prirasyti nesuskaiciuojama eile pavardziu, kurie megsta poruotis.
Autoriai suzaidzia zmogaus polinkiu poruotis. Vienas is tokiu - M. Ziore pasinaudodamas telepatinemis savybemis ivilioja heroju i spastus - kur ten nepapulsi, kai tave kviecia nuostabi mergina, laukianti romantiskame kambaryje, gundanciai issitiesus ant lovos, o salia bestovinciame veidrodyje atsispindi visos grozybes. Deja, likimas herojui pateike paprastesni patala - kampe pamestus siaudus, ant ju - negyva mergina, o po to - suvis i galva... R. Loris veikejui - laidojimo biuro savininkui, suteikia kitus pomegius - sis, pasikvietes prostitute papraso atsigulti i karsta, poravimasis vyksta paprastai be jokiu nukrypimu. Gaila, kad meile karste merginai baigiasi mirtimi.
Ne visi rasytojai sukuria tokias blogas salygas, kiti paprasciausiai parenka pikantiska aplinka. Vaingas "Liepsnojanciose gelmese" - herojams leidzia myletis erdvelaivio kabinoje: "Abu sklande nesvarumo busenoje, kartais susidurdami su sienomis, arba isblaskytais drabuziais, arba plaukiodami tarp asaru. <...> Revna neaiskiai suvoke, kad uz kulksnies uzsikabinusios kelnaites - plaikstosi nelyginant vimpelas. Ne taip jau derantis romantinei literaturai reginys. Pirmiausiai nesvarumo bukleje neimanoma rasti atramos tasko, o antra ...".
Manyciau, kad neiskiltu jokiu problemu reikia nesimyleti - liktu tik dvasinis bendravimas tarp zmoniu, vaikai butu dauginami inkubaturiose, nesieikvotu energija zmonijos pratesimui ir motinele gamta dvasingam zmogeliui turetu tiek itakos, kiek karve politinem reformom...
Skaitytojams uzduotis: butu malonu sulaukti atsakymo, kaip baigesi siu heroju veiksmai pagal autoriu.
"Apacioje ji muvejo tik suplysusias baltas kelnaites. Buvo besimaunanti ir jas...
- Kuo maziau busime apsirenge, tuo lengviau bus judeti ... vyriskis papurte galva ir varzydamasis apgraibomis..."
Apie autoriu
Grizti i "Straipsniai. Rasalines paslaptys"
Grizti i svetaine