|
Vienas is savitesniu sio leidinuko bruozu - straipsniai apie senaji lietuviu dievu panteona, redakcija skatina
lietuviu mitologijos pagrindu rasyti lietuviskaji fentezi varianta, kaip jau daugeli desimtmeciu Vakaruose karaliaus
Arturo ir keltiskos mitologijos pagrindu rasomi sio stiliaus kuriniai. Si sasaja neatsitiktine - jei pasidairysime
po lietuviskuju (visu krypciu) fenzinu pasauli, pastebesime, kad cia vyrauja trys kryptys: sunkiosios metalines
muzikos, neopagoniu ir fantastikos. Siu triju sroviu fenzinai kartais buna "gryni" savosios sroves atstovai,
bet dazniausiai metaliniuose ir pagoniskuose fenzinuose rasime ir straipsniu apie fantastika ar fantastiniu apsakymu.
"Dorado Raganos" graziai suderino dvi, pagoniskaja ir fantastikos, kryptis, vis gi, labiau linkdamos
i fantastika.
Kadangi fenzinas orientuojasi beveik isimtinai i lietuviskosios fantastines literaturos spausdinima, jame nedaug
rasime teoriniu straipsniu apie si zanra bei fendomo naujienu. Tai salygojo ir fenzino periodiskumas - pradzioje
iseidaves kas du menesius, fenzinas daro vis didesnes, kartais iki puses metu, pertraukeles, taciau nuo to jo parengimo
kokybe tik isauga.
Kartu su fenzinu atskiru kuriniu tokiu pat tirazu kartais isleidziamas koks stambesnis lietuviu ar uzsienio
fantastu kurinys, kaip pavyzdziui L.Urbono apysaka "Gyvasis vanduo".
Nuo 1995-uju, fenzina emus spausdinti Svedijoje, o nuo 1997 m. jam tapus spalvotu, "Dorado raganas"
galima vertinti kaip viena is geriausiu (jei ne pati geriausia) Lietuvos fantastikos fenzinu Lietuvoje apipavidalinimo
prasme. Leidybos pradzioje buves gana nepastovus fenzino tirazas siuo metu siekia 70-80 egz.
|