- As labai dziaugiuosi matydamas jus susirinkusius cia, - iskilmingai pradejo vedantysis. - Si karta jusu demesiui mes pateiksime ne tik keleta visiems iprastu, kasdien reikalingu dalyku, bet ir preke, pirma karta figuruojancia musu renginyje. Kas tai, kol kas paslaptis. tepasakysiu tik tiek, kad ji pazymeta 20 lotu. O dabar pradedam.
Vedantysis truktelejo rankoves aukstyn, atsmaukdamas plaukuotas rankas, ir pirstineta desiniaja mestelejo plaktuka aukstyn, vikriai sugavo kairiaja ir trinktelejo i stala. Si jo mosta pilnutele sale sutiko pritarianciu uzimu, kuris greitai peraugo i pragariska svilpima. Ypac stengesi vienas garbanotas dalyvis, kuris taip plojo, kad aplink net pakvipo siera.
- Atleiskite, - staiga cyptelejo salia jo plonas balselis.
Garbanius nustebes debtelejo i ta puse ir pamate vos ne trilinkai susirietusi padara.
- Del visu pragaro jegu atleiskite, - vel sucype tasai. - As cia pirma karta. Ar negaletumete man padeti susigaudyti, kas cia vyks?
- Kas tave atsiunte? - su panieka paklause garbanius.
- Niekas. As pats turiu siek tiek santaupu ir nusprendziau savarankiskai imtis biznio.
- A-a, - nutese garbanius ir susidomejes zvilgtelejo i savo kaimyna. - Gerai. Tik su salyga, kad man netrukdysi.
- Ne, zinoma, ne. Labai aciu jums, - dziaugsmingai sucype susirietelis ir nutilo.
Ir paciu laiku, nes vedantysis jau mostelejo patarnautojams, kad inestu prekes pavyzdi, ir sale nutilo. Trys zaliukai siaip taip ibogino didziuli juoda katila.
- Preke pazymeta pirmuoju lotu, - pristate vedantysis. - Puikus naujausios konstrukcijos katilas su dvigubu dugnu. Jis puikiai atitinka dabartinius poreikius. Firma, pagaminusi si stebukla, atsizvelge i visus reikalavimus ir dar pridejo savo ismones. As ne veltui pasakiau, kad tai stebuklas. Tai katilas, pats apskaiciuojantis, koks reikalingas karstis, kada ji sumazinti, kada padidinti. Be to jam nereikia kuro, nes chemines reakcijos, vykstancios jo antrajame dugne, garantuoja tikrai pragariska karsti.
Saleje pasigirdo susizavejimo suksniai ir trypimas, kuris reiske pritarima.
- Nuostabu, - cyptelejo susirietelis. - As butinai isigysiu si stebukla.
- Neskubek, - atvesino jo karsti garbanius. - Ne tu vienas susizavejai. Atrodo bus gana karsta kova. O dabar cit! Skelbs kaina.
Ir tikrai. Vedantysis tese:
- Pradine kaina - dvidesimt!
Priekinej eilej sedejes isstypelis kilstelejo skrybele atidengdamas raguota galva.
- Trisdesimt!
Jo kaimynas ir dar keli, tarp ju garbanius ir jo susirietelis kaimynas, pakele pirstinetas rankas.
- Keturiasdesimt!
Raguotasis nenusileido: du kartus kilstelejo skrybele.
- Sesiasdesimt!
Saleje visi sedejo ramiai.
- Sesiasdesimt - vienas! Sesiasdesimt - du!
Raguotojo kaimynas dvejodamas kilstelejo ranka.
- Septyniasdesimt - vienas!
Raguotasis vel kilstejo skrybele.
- Astuoniasdesimt - vienas! Astuoniasdesimt - du! Astuoniasdesimt...
Vedantysis padare pauze, apzvelge visa sale - niekas nekrustelejo.
- Trys! parduota partija puikiu katilu. Pirkeja prasau po aukciono prieiti ir sutvarkyti visus formalumus. O dabar preke, pazymeta treciuoju lotu, - partija velniskai geru sluotu, taip pat su patobulinimais.
- Sitai musu nedomina, - susnypste garbanius. - Cia jau ju poreikiai, - ir pazvairaves i netoliese sedincia kutvela lyztelejo isdziuvusias lupas ir nugurke seile. - Gaila, nepasiseke su katilais. Nesu toks turtingas, kad galeciau taip islaidauti, - toliau kuzdejo savo kaimynui i ausi, - o pats irgi ne is turtinguju turbut?
- Matot, - sutriko susirietelis. - As dar ne visai susigaudau. Todel elgiausi kaip ir jus. Bet dabar noreciau issiaiskinti viena klausima - kuo cia atsiskaitoma? Auksu, sidabru ar kokiu pinigu?
- Eik jau eik, - issisiepe garbanius atidengdamas nedideles baltas iltis. - Is kokio pozeminio urvo islindai? Ar per ilgai Saturne uzsibuvai? Auksas cia neturi jokios vertes, ka jau bekalbeti apie pinigus. Vienu pustelejimu as tau galiu priversti kalnus paties geltoniausio aukso. Sielos, stai kuo atsiskaitoma. Tik siela amzinai turi verte. Visa kita niekai, - garbaniu pagavo ikvepimas.
- Vadinasi, uz katilus tas isstypelis sumokejo astuoniasdesimt sielu? - nustebes issiziojo susirietelis. - O pragaro dvasios!
- O pats kiek galvoji isleisti? - susidomejo garbanius.
- As... as... - sutriko kaimynas ir vos vos cyptelejo, - as turiu tris sielas.
- Cha, cha, cha, - nugriaudejo mefistofeliskas garbaniaus joukas, bet ji uzgoze plojimai, sveikinantys sanderi susdariusia visom pragaro spalvom issidaziusia grazuole.
- Na ir prajuokinai, brolyti, - pro asaras snypste garbanius. - Tokiems kaip tu cia ne vieta.
- Ne vieta siandien, bus vieta rytoj, - snirpstelejo isizeides susirietelis.
- Gerai, jau gerai, - draugiskai patapsnojo garbanius supykusiam savo kaimynui per peti.
O vedantysis kiltelejo ranka ir pranese:
- Demesio! As gavau pageidavima svarbiausiaji lota pateikti dabar. Nusileidziu jusu reikalavimui, - vedantysis nusilenke i atskirai sedinciu dabitu puse. - Burtu knygas, indus stebuklingiems gerimams virti pateiksime veliau. O dabar - dvidesimtas lotas!
Saleje tvyrojo kapiniu tyla. Vedantysis aiskiai tardamas kiekviena skiemeni tese:
- Parduodama teise i viena miesta. Isigijes ja gales ten sielas medzioti, kitiems tai bus draudziama. Pradine kaina gana didele. Bet patikekit, ponai, preke to verta. Trumpa charakteristika: daugumos gyventoju interesai susije vien su isoriniu pasauliu, dvasios dalykai beveik visai uzmirsti, o tai mums labai palengvina darba. Gyventojai nuolat vaidijasi, nepripazista jokiu autopritetu, kiekvienas irodineja savo teisybe ir del to pasiruoses savo priesininka nutrenkti i pragaro gelmes, uz tai mes buname tiktai dekingi. Ir, zinoma, tradiciniai dalykai - viskas perkama ir parduodama, yra didziule musu lasu paklausa. O maloniausia - ne vienas gyventojas netiki musu egzistavimu. Tuo galite neabejoti, nes duomenys gauti is patikimu saltiniu. Zinoma, yra dar ir daugiau puikiu dalyku siulomoje prekeje, bet, manau, jus sudominti uzteks ir siu. Pradine kaina - du simtai. Primenu, islaidos labai greitai atsipirks. Taigi pradedam!
Atskirai sedintis dabita kilstelejo du pirstus.
- Trys simtai - vienas!
Kitas dabita krustelejo pirsta.
- Keturi simtai - vienas!
- Negaliu klausyti ir ziureti - sirdi drasko, pasiskunde garbanius savo kaimynui. - Ko gero, teks pasitenkinti kokia stikline kolba.
- O kodel jie atskirai sedi? - pasidomejo susirietelis.
- Cha, - truktelejo peciais garbanius. - Manai grietinele sedes kartu su mumis, paprastais vidutiniokais?
- O kodel nepaskelbia, koks tai miestas? - nenusrimo susirietelis.
- Palauk, suzinosi, kai netycia uzklysi i ji ir tave suciups savininko pareigunai. Sumokesi bauda - koki penkiasdesimt sielu. Visa amziu atsiminsi ta pavadinima. O dabar patylek ir paganyk akis i turtinguju gyvenima. Gal ir taves jis laukia? - sukikeno garbanius.
- Gal ir laukia, - snirpstelejo susirietelis ir nutilo.
O dabitu puseje aistros vis kilo. Beliko tik puse besirungianciu dalyviu, bet suma jau persirito per tukstanti. Pagaliau liko tik du konkurentai.
Vienas vis neramiai tryne sau knysle ir ranka kele gana neryztingai, o kitas saltakraujiskai kilsciojo du pirstus.
- Vienas tukstantis penki simtai - vienas! Vienas tukstantis penki simtai - du! Vienas tukstantis penki simtai... - trys! parduota. Pirkeja prasau prieiti.
Laimejes isdidziai atsistojo, nuspyre lakuotus pusbacius ir nutipeno prie vedanciojo.
- Oi! Be batu, - issiziojo susirietelis.
- Jis gali sau ta leisti, - pavydziai nutese garbanius. Juk tai..., - ir pasilenkes kazka susnibzdejo savo kaimynui i ausi. To akys net suapvalejo.
- Tikrai? Tai pats...
- Sst, - nutilde ji garbanius. - Netark jo vardo be reikalo.
O vedantysis susiriete dvilinkas ir priejusiam tare:
- Prasau pereiti prie stai to staliuko, kur mes sutvarkysime formalumus ir jus suzinosite savo nauju valdu pavadinima...