Nuejo viena karta zmogus ant sieno miegoti. Tik uzmigo - ir kazkas uzgule ji, primygo. Zmogus nustume nuo saves ta kazka ir pats primygo. Tas kaipmat is po jo issmuko ir vel ant jo. Toks kaip zmogus, bet kazkoks slidus. Taip prasigalinejo zmogelis visa nakti. O ryta nuejo i troba ir is karto atgule. Sirgo visa savaite.
Tai mat kokie pavojai tyko mieganciuju. Negana to, kad per diena ranku nenuleidi (verpi, ari, gyvulius seri, kitus aukleji, kompiuterio klavisus maigai, automobili vairuoji, pelna (arba nuostolius) skaiciuoji, zodziu, dirbdamas kitu labui sau padedi), tai dar nakti kazkas miegoti neleidzia. O paskui negalingas visa savaite.
O tas kazkas - slogutes ir sloguciai. Tik nepainiokite su sloga ir nepagalvokite, kad tai kokie nauji mikrobai, is Afrikos atsibaste. Tai tiktai dvaseles. Lietuviskos. Jau pats ju pavadinimas pasako, koks siu padareliu gyvenimo tikslas - sloginti (t.y. slegti, spausti). Kartais realistiskiau mastantys zmones (t.y. tie, kurie sienos egzistavimo fakta pripazista tikru tik tada, kai ja materialiai pajunta, pvz., kakta atsitrenkia) sloguciu vadina sunku, sloginanti sapna (tarkim, po pernelyg socios vakarienes). Netikekite jais. Koks cia kosmaras, jeigu po to visa savaite sergi. Tik dvasios gali taip nustekenti zmogu. O ir pojuciai pernelyg realus. Kaip pasakoja tureje reikalu su sloguciais zmones, atrodo, kad kaip koks maisas uzlipa ant krutines ir slegia (pastaba kaciu augintojams - taip gali pasielgti ir jusu numyletinis, beieskodamas siltesnes ir jaukesnes vieteles naktiniams apmastymams; neprislekite jo, pamane, kad tai slogute ar slogutis, - rezultatai gali buti kosmariski). O kartais jauti, kaip smaugia, net kriokti pradedi, gargaliuoti (taigi, jei isgirsite kur knarkianti vyriski, pulkite jam i pagalba - i ji aiskiausiai kesinasi slogute).
Rutos Steponaviciutes piesinys
Kartais sloguciams priesokiais, palike savo pagrindinius darbus, padeda sloginti zmones velniai, laumes, numireliai. Bet ne kiekviena zmogu jie gali taip kankinti. Tik tokius, kurie eidami miegoti nepersizegnoja arba nenusiprausia, arba vakare i veidrodi labai ilgai ziuri. Dar slogina tuos, kurie guli aukstielniki, miega uzsisege apykakle ar susijuose. Taip ir matau, kaip realistiskiau mastantieji saiposi: cha, sloguciai, viskas cia aisku, apykakle uzsegta, kakla spaudzia, tai sudirgina tam tikrus smegenu centrus, pasamone impulsus transformuoja i sapna, be to, sustiprina verzimo pojuti iki smaugimo jutimo ir atrodo, kad kazkas uzgules smaugia. O tada pasakykite, kodel sloginimas dingsta, kai pajudini didiji kojos pirsta arba isvirsti is lovos? A? Apykakle taigi lieka uzsegta. Tylite? Aisku, kad tai sloguciu arba laumiu, velniu ir panasiu nenaudeliu darbas.
Zinoma, galima ir apsisaugoti. Tam reikia ant priegalvio pasideti veidrodi arba vietoj paklodes tinkla pasikloti. Bet geriausia einant gulti klumpes vietomis sukeisti arba priegalvius is galvugalio padeti koju galan. Tiesa, senoliai dar pataria, kai kokia dvasele uzpuola, mazaji pirstuka lankstyti arba poterius kalbeti. Ir stengtis kuo greiciau ja atsikratyti.
Bet ne visi vyrai protingo zodzio paklauso. Atsiranda tokiu drasuoliu, kurie uzsimano slogute pamatyti. Stai pasakojama apie viena toki smalsuoli. Ziniunas jam patare, kad reikia tvirtai uzdaryti langus, uzkisti rakto skylute, po puodu pavozti degancia zvake ir kai pajus sloginima, zvake atvozti. Jaunuolis taip ir padare. Kai tik puoda atvoze, savo pataluose pamate nuostabia mergina. Ir panudo jos nepaleisti, sau pasilikti. Ir, kaip daznai vyrams buna, kaip tare, taip ir padare. Pasiliko slogute. Bet toji eme klausineti , kaip jis ja pamates, kodel ji negalinti pabegti nuo jo. Kente, kente vyrukas, bet po keliu dienu neiskente ir papasakojo. Sulig paskutiniu jo zodziu slogute tik smurkst ir isleke pro rakto skylute.
Mat kaip buna. Taigi eidami miegoti, i veidrodi nevepsokite, katina pro duris lauk peliu medzioti ismeskite, apykakle prasisekite, slepetes vietomis sukeiskite, kitu minetu priemoniu imkites ir butinai ant sono atsigulkite. Tada galesite buti ramus - po antklode nelaba dvasia neilis. O jeigu su slogute ar sloguciu susipazinti panoresite, ka gi, pasinaudokite ziniuno patarimu. Saldziu sapnu!
Parengta pagal Norberta Veliu ir mitologiniu sakmiu rinkini "Suzeistas vejas"
Apie autoriu
I "Straipsniai. Mokslinciai apie mus"
I svetaine