Howardas Philipsas Lovecraftas, arba, kaip fanai megsta ji vadinti, HPL, be abejones buvo viena kontroversiskiausiu
ir ekscentriskiausiu figuru visoje fantastikos judejimo istorijoje. Praejus sesioms desimtims metu po rasytojo
mirties Lovecrafto asmenybe vis labiau isisupa i stora paslapties apsiausta.
H. P. Lovecraft
HPL rase vadinamaja weird fiction - antgamtine fantastika. Netrukus jaunas rasytojas buvo pastebetas ir pradejo dirbti zurnale "Weird Tales". Zurnalo branduoli sudare tokie autoriai kaip Robertas E.Howardas, Robertas Blochas, L.Spraque de Campas, Fritzas Leiberis. H.P.Lovecraftas tapo tikra "Weird Tales" siela, darydamas didele itaka bendradarbiu kurybai. Visa savo gyvenima jis kure isties monumentalu, issamu, stebinanti ir gasdinanti Cthulhu mitu cikla, veliau tapusi kulto objektu. Ir ne siaip sau cikla, o istisa originalia mitologine sistema.
Pasakojima apie visa svetimu dievu, kadaise pries milijona metu iki zmonijos atsiradimo atkeliavusiu Zemen is gilaus ir paslaptingo Kosmoso, panteona. Kadaise jie buvo visagaliai. Dabar jie miega letargo miegu ir laukia, kol bus pakviesti antram savo gyvenimui, o tuo tarpu gausios ju tarnu ordos ruosiasi savo valdovu sugrizimui. Zmones amfibijos ir ju tevas Dagonas augina savo armijas povandeniniuose miestuose tvirtovese. Ugnies vampyrai ir zmogrijai maitedos gulai siauteja kapinese. Dvasios ir vaiduokliai, viespataujantys senu gotikiniu pastatu voratinkliais apraizgytuose tamsiuose kambariuose, saugo nekromantines isminties tomus. Zmogaus protui nesuvokiamai siaubingi ir iskreipti demonai, tunantys anapus ir laukiantys paklusti verciancio juodosios magijos burto. Nesuskaiciuojami kultistai savo painiais tuneliais apraizgytose milziniskose pozeminese sventovese, egzistuojanciose nuo senuju svetimuju dievu atejimo laiku, po nieko neitarianciais didmiesciais vykdo savo krauja stingdancias apeigas ir ritualus. Is proto varanciais dievu atvaizdais ir juodais mirties zenklais dabintos niuros akmenines menes, kudikiu krauju apslakstyti altoriai ir bedugnes amzino kritimo gelmes laukia jusu tose sventyklose Lovecrafto apsakymuose.
Kaip ir apleistos slepiningos piramides, slaptos durys ir tamsus rusiai, apipelijusiomis ir dulketomis sienomis uz ju. Paslaptys neikandamos zmogiskam protui, o ju kaina - baimes salti kauleti pirstai, pasamones uzkaboriuose besirangantis gliciai juodas siaubas ir galu gale beprotybe. Lovecraftas - nesuvokiamos baimes tyrinetojas, stingdancio siaubo anatomijos ir israiskos meistras. Atsirado nepaprastai populiarus jau penkta karta isleistas vaidmenu zaidimas "Cthulhu sauksmas", Cthulhu kortu zaidimai ir nesuskaiciuojama galybe fanklubu visame pasaulyje.
Tai vis delto, kas jis - tas H.P.Lovecraftas, nepatekes i pasaulines klasikos fondus ar chrestomatijas ir nepaisant keistos fenomenalios sloves netapes masines kulturos herojumi. Akivaizdu, jog mes susiduriame su iprastiniu siu dienu masines kulturos reiskiniu - kultu. Bet ne siaubo literaturos krikstatevio kuriniai apgaube jo ir taip keista asmenybe visuotinio garbinimo aura, o tai, ko istakose jie stovejo. Pasekejai, fanai ir visokie kitokie "kultistai", ju darbai bei paties HPL keistai susiklosciusio gyvenimo aplinkybes paverte ji mitu. Beveik visa savo gyvenima rasytojas praleido savotiskoje tremtyje Providense. Daugelis geru HPL draugu nemate rasytojo akyse, o pazinojo ji tik is korespondencijos. Sklido gandai, jog HPL niekada neiseidavo is savo buto diena, nes sirgo mizantropija, nes nekente moteru, nes numarino save badu. Kalbama, kad galbut jis turejo garsiojo Al Azif, arba Nekronomikono, kopija. Kas zino, kiek visame tame yra tiesos. Aisku viena - Howardas Philipsas Lovecraftas mire 1937 m., praejus metams po to, kai parase nekrologa savo artimam draugui ir bendradarbiui, nusisovusiam Konano kurejui Robertui E.Howardui (beje, taip pat dalyvavusiam kuriant Cthulhu mitus). Bet HPL iki pat savo mirties taip ir nesulauke tikro literaturinio pripazinimo. Ji vadino amoraliu ir banaliu, o jo kurinius - prasto skonio pulp fiction. Ir netgi siandien siaubo literaturos klasiko ir grando kuryba, kaip ir darbai apie ji pati, nesugeba issiverzti is megejisku zurnalu ir fanzinu ar bulvariniu peiperbeku puslapiu. Publikacijos rimtuose akademiniuose leidiniuose - tai viso labo reti, beveik vienetiniai atvejai. Ne vienas Lovecrafto apsakymu rinkinys nebuvo netgi komerciskai sekmingas, o juo labiau netapo bestseleriu.
Ir vis delto lovecraftizmas tapo masiniu reiskiniu. Rasytojas ir jo voratinkliu ir dulkiu dengiami is amziu gludumos isnyrantys siaubai sulauke begales pasekeju, tarp ju tokie rasytojai kaip Robertas Blochas, L.Spraque de Campas, Linas Carteris, Henris Kuttneris. Astuntajame desimtmetyje viena po kitos pasirode tokios knygos kaip L.Sprague de Campo "Lovecraftas: Biografija", L.Carterio "Lovecraftas: Zvilgsnis anapus Cthulhu mitu".
Apie autoriu
I "Straipsniai. Rasalines paslaptys"
I svetaine