Kai Lietuvos laukus lyg raudoni rasos lasai nusejo braskes (pastaba tiems, kas nekultivuoja zemes ukio - birzelio
18-20 d.), svedu zemeje ivyko "jUniCon'as" - saskrydis zmoniu, kuriu fantazijai prilygo tik ju isgertas
alaus kiekis. Kartu ten vyko ir mums kazkaip graudziai brangus "Baltcon'as" - Baltijos saliu fantastu
suvaziavimas. Du jaunikaiciai is lietuviu zemes taip pat nuskriejo ten, lakdinami balto laivo ir draugu is vakaru
suteikto finansavimo. Paskui prie ju prisijunge dar du lietuviu kilmes Svedijos gyventojai, tad galime teigti,
kad Lietuva Stokholme atstovavo 4 zmones. Na, ne taip jau ir blogai.
Vos atvykus i konventa, i akis krito du dalykai: pirmiausia, visi vietiniai dalyviai buvo vyresni, nei dvidesimt
penkeriu - lyginant su gana jauna ''Lituaniconu" publika tai atrode neiprasta; antra, visi sie minetieji dalyviai
nesiojosi alaus bokalus, ant kuriu buvo surasyti ju vardai - tai tapo lyg ir antra dalyvio kortele. Uzbegdamas
uz akiu, pridursiu: nors oficialiai visa konvento programa turejo vykti konferenciju saleje ir video kambaryje,
taciau bent du trecdalius fantastu visada galejai rasti foje, kur buvo irengtas baras. Ten kunkuliavo neoficialioji
konvento dalis: susitikimai su senais draugais ir nauju pazinciu uzmezgimas, diskusijos ivairiomis fantastinemis
(o kartais ir ne visai) temomis, prekyba knygomis bei stalo ledo ritulio turnyras (beje, tai buvo vienintelis zaidimas
visame konvente, iðskyrus dar pogrindiskai latviu losiama "Magica", ir, kuklia mano nuomone, sis
faktas ir daugumos dalyviu amzius yra susije).
Sausa statistika (jei neturite kuo uzsigerti, sios pastraipos neskaitykite): konvente dalyvavo 76 zmones, tarp
ju 4 Lietuvos, 4 Latvijos, 1 Estijos, 1 Suomijos, 3 Anglijos ir 4 Norvegijos atstovai; konventas truko 3 dienas,
jame buvo perskaitytos 7 paskaitos, pravestos 6 diskusijos-paneles, paimti 3 interviu, parodyta 10 meniniu ir 1
animacinis filmas, surengtas knygu aukcionas ir iskilmingas banketas.
Su pasitenkinimu galime pastebeti, kad bendra konvento tvarka ir organizacija buvo kaip tik tokia, kokia musuose
pavadintu tradicine: atidarymas velavo, kelios paskaitos neivyko, kitu laikas buvo daznai keiciamas, kai kurie
paneliu dalyviai suzinodavo apie savo dalyvavima jose, likus tik penkioms minutems iki pradzios, taciau visa tai
ne kiek nesugadino sviesios ir draugiskos konvento nuotaikos. Organizatoriu vadas visada buvo, kaip sakoma, visur
ir niekur, ten duodamas nurodymus, cia numesdamas koki rusiska(!) anekdota, pakelianti nuotaika pritilusioje kompanijoje,
dar kur nors tiesiog trumpam prisijungdamas prie kokios diskusijos ar pasededamas prezidiume.
Suzinota, kad Svedijoje itin gilias tradicijas ir gausu fanu rata turi "Star Trek'as". Sis serialas,
visiskai nevertinamas musuose, Skandinavijoje populiarus nuo pat jo pasirodymo TV ekranuose. Kaip mane apsviete
vienas ''Star Trek'o'' gerbejas, didelis populiarumas paaiskinamas tuo, kad jis buvo pirmasis tokio tipo filmas,
o veliau atlaike Holivudo konkurencija savo nekomerciskumo deka. Konvento metu buvo perskaityta paskaita gana nedviprasmisku
pavadinimu ''Kodel Star Trek'as - geriausias?''. Lietuvaiciai ejo i sia paskaita nusiteike gan skeptiskai, taciau
buvo maloniai nustebinti: pasirodo, net nemegdamas ''Star Trek'o", gali rasti jame sio to naudingo. Mat paskaitoje
buvo nagrinejama ''Enterprise'' vadovavimo grandine, pateikiama iliustruotu pavyzdziu, kaip turi ir neturi elgtis
lyderis, gvildenamas atsakomybes klausimas ir t.t. Lektorius papasakojo, kaip jis pats taiko pademonstruotus pavyzdzius
savo firmoje. Na, sprendziant is to svedo isvaizdos, firmai sekasi visai neblogai. Tik va, kiek cia "Enterprise"
detas?
Antra konvento diena prabego gana smagiai, galima netgi sakyti, kad truputi smagiau uz pirmaja. Buvo interviu su
vienu is idomiausiu svedijos zmoniu - dailininku Hans'u Arnold'u, rodomas jo animacinis filmas (labai idomaus stiliaus).
Taip pat buvo paskaita apie tai, kodel ateiviai leidziasi daugiausia Amerikoje. Nors bandyta ieskoti kazkokiu argumentu,
paskaita gavosi tikrai nekokia. Dekui Dievui, kad po dvidesimties minuciu pertraukeles buvo nemirtingojo Ahrvido
Engholmo paskaita apie ateities miestus. Paskaita Ahrvidas skaite, kaip visada, su alaus skardine (cia tiems, kas
ji pazista), bet ji nuo to ne trupucio nenukentejo. Tiesa, nors paskaita jau buvo skaityta ir praeitu metu "Lituanicone",
lietuvaiciai jos vis tiek klausesi su pasimegavimu drauge su dauguma konvento dalyviu. Taciau, kad ir kaip stengesi
Ahrvidas, jo lekcija buvo nutraukta, nes konvento organizatoriai nusprende kai kuriuos renginius padaryti truputi
anksciau. Vienas is ju - banketas. Galima sakyti, kad tai buvo netgi pats svarbiausias konvento renginys. Zmones
susedo prie ilgu stalu, prisikrove kalnus maisto (na, tiesa sakant, ne tiek daug ten jo buvo), zodziu, pasiruose
linksmai leisti laika. Vienas is sauniausiu vyruku - organizatorius Wolfas von Wittingas (na, tas, su rusiskais
anekdotais) pasake ilga, nenuobodzia ir tikrai gera kalba, padekojo organizatoriams bei garbes sveciams ir apdovanojo
apsakymu konkurso laimetojus. Banketas buvo kupinas jumoro ir kitokiu idomiu dalyku. Du anglai - garbes sveciai
- Vincent'as Docherty's ir Martin'as Easterebrook'as surenge tam tikra vaidinimeli, iteikinedami savus apdovanojimus,
pasakodami anekdotus apie konvente rodytus filmus. Ir viskas. Jokiu ten konkursu, taip megstamu Lietuvoje, jokiu
poezijos svetainiu... Na, jie gi svedai.
Dar vienas ivykis, sudrebines konvento padange, buvo diskusija apie fantastikos padeti Baltijos salyse. Diskusijos
prezidiumo pirmininkas - Ahrvidas Engholmas (senas lietuviu draugas ir uztarejas). Uzsienio salis atstovavo pora
lietuviuku, du broliai latviai, vienas pavelaves norvegas, ir estas, ilga laika gyvenantis Svedijoje. Pirmiausia,
kiekvienas papasakojo apie fendomo ir fantastines literaturos spausdinimo padeti gimtineje, po to vyko ivairiu
klausimu uzdavinejimas ir diskusijos, kaip populiarinti fantastika apskritai. Pasakysiu jums, kad toks dalykas
kaip fendomas nei Latvijoje, nei Estijoje isvis neegzistuoja, o su fantastine literatura ten visai striuka. Tiesa,
latviai suteikia daug vilciu. Pas norvegus literaturos leidziama tikrai daug, taciau jie savo fendomu per daug
nesigyre. Turbut daugiausiai is visu diskusijos dalyviu kalbumu ir savo tautines fantastikos populiarinimu pasizymejo
lietuvaiciai. Nesikuklino ir isreze visa teisybe i akis. Ir ne tik teisybe...
Didziaja treciosios dienos dali daugumoje konvento patalpu vyko knygu ispardavimas. Knygos buvo labai pigios: vienos
is ju kainavo 5, kitos - 10 litu lietuviskais pinigais. Turint omenyje, kad tos knygos nebuvo labai panesiotos,
be to, daugiausia originalios... Be knygu ispardavimo, pagrindineje konvento saleje vyko knygu aukcionas, kur svedai
bande prakisti retesnes ir senesnes knygas didesnemis kainomis. Taciau jiems prekyba sekesi gana prastai, ir, nors
kainos ir cia nebuvo aukstos, niekas tu knygu nepirko. Tada jiems beliko tik prijungti aukciono knygas prie tu,
kurios buvo isparduodamos uz baisiai maza kaina. Stai cia latviai parode visiems, kas megsta skaityti fantastika!
Anot Imantso Belogrivso, jie isigijo simta knygu (svedai jiems netgi padare 100 SEK (= 50 Lt) nuolaida). Ir cia
neminint to centrinio Stokholmo SF knygyno nusiaubimo, kuris buvo surengtas latviu tautos atstovu kita diena...
Busimajam Rygos fantastu klubui juk reikalinga literaturine baze. Zinoma, iki musu jiems dar toli, che che.
Turiu pripazinti, kad konvento filmu programa, buvo tikrai niekam tikusi, nors visi filmai ir buvo anglu kalba.
Tikrai nebuvo idomu ziureti 1931- uju "Frankensteina", 1981-uju "Outlands", kurio neisgelbejo
ne S. Connery, nei "Spygliuotos vielos" su Pamelos Anderson biustu pagrindiniame vaidmenyje. Su manimi
sutiko ir patys svedai: si sutikima jie parode tuo, kad video kambaryje tos tautos atstovai pasirodydavo itin retai
ir tik neilgam - kol alus bokale baigdavosi. Filmus ziurejo tik vargsai svediskai nesuprantantys sveciai is rytu,
ir, beje, keike ta programa penkiomis kalbomis. Vertejo paziureti tik jau minetaji H. Arnoldo multika - bet jis
tetruko tik 15 min.
Treciosios dienos programoje svarbiausia lietuviams buvo lyg ir paskaita, lyg ir diskusija "Kaip rengti dideli
Europos konventa?". Ja pravede jau mineti "G.O.H.'ai" (guests of honor - garbes sveciai) is Jungtines
Karalystes V. Docherty's ir M. Easterbrook'as, dalyvave daugelio konventu, tarp ju ir Worldcono, organizavime gimtineje.
Jie noriai dalinosi patirtimi su nepatyrusiais sioje srityje kolegomis - fanais. Stai kelios taisykles pradedanciam
grandioziniu renginiu organizatoriui:
1) rengiant tarptautini konventa, bent 20% programos turi buti anglu kalba;
2) zymiai geriau, kai atvaziuoti skatina ne tik pats konventas, bet ir dar koks nors turistus traukiantis veiksnys
(pigus alus - ne pats blogiausias is tokiu veiksniu, jei jau musu krastas netraukia turistu kaip kokia Maljorka.
Gal tai reiketu anonsuoti renginio reklamose?);
3) organizacinis komitetas turi uztikrinti gerimu tiekima (galbut musuose per daug ir per lengvai gaunamu gerimu
sukeltu problemu, taciau sie nesklandumai, rimtai jais uzsiemus, gali buti pasalinti);
4) reikia racionaliai parinkti konvento laika, kad butu isvengta nereikalingos ir niekam nenaudingos tarpkonventines
konkurencijos;
5) konvento nuostatai neturi buti ilgesni nei vieno puslapio;
6) jei konvente dalyvauja daugiau nei du tukstanciai zmoniu - lauk dideliu problemu;
7) ziniasklaida apie konventus raso tai, ka nori ji pati, o ne tai, ko nori organizacinis komitetas - turek tai
omenyje;
8) bendra konvento formule butu tokia: C=((F+A)*O)P, kur C-konvento sekme, F - fendomo gausa, O - organizacijos
lygis, P - fantastikos populiarumo laipsnis salyje.
Paneles metu suzinojome, kad didziausi kitu metu konventai ivyks Bergene - kovo menesi, Glazge - per Velykas (tradicinis
Easterconas), Gdanske - vasara, ir Mastrichte - lapkricio menesi. Busit netoliese - uzsukit.
Paskutinis "jUniCon'o"-"Balticono" strichas - uzdarymas - buvo kaip ir visas renginys: trumpas,
siltas, pasaldintas juokeliais ir be uzuominos i kokia nors pigia pompastika. Turbut tai ir yra mazu konventu pranasumas
pries didziuosius: siltas bendravimas, kaip per koki klases draugu susitikima. Pagrindinis mazuju konventu trukumas
butu tas, kad juose sunku surasti sau vieta naujiems, nieko nepazistantiems individams; didziuosiuose konventuose
si problema lengviau issprendziama. Vienas dalyvis sakesi vaziuojas i didziuosius konventus tam, kad juose dalyvautu,
o i mazuosius - tiesiog tam, kad pabendrautu su senais pazistamais. Noredamas pabaigti straipsni sviesia nata,
isreiksiu vilti, kad ne pacioje tolimiausioje ateityje ir lietuviu fanai daugelyje Europos saliu tures gausybe
tokiu "senu pazistamu", su kuriais juos sies kruva maloniu prisiminimu.
Copyright © 1999 Andrius Jautakis
Apie Andriu Apie Leli
I "Straipsniai. Uz juriu mariu..."
I svetaine