Nenuostabu, kad Lietuvos fantastikos megejai mazai girdejo apie si rasytoja. Sovietiniu metu jis buvo juodajame
sarase, nes yra zinomas kaip krikscionybes propaguotojas. Tiesa, Lenkijos televizija rode filma, pastatyta pagal
"Narnijos kronikas" (tiksliau, pagal "Liutas, ragana ir sienine spinta" ("The Lion, the
Witch and the Wardrobe"), bet jis nebuvo pastebetas fantastikos gerbeju. Tik pertvarkos laikais pasirode "Narnijos
kroniku" vertimas i rusu kalba. Kada C.S. Lewisas bus isverstas i lietuviu kalba - nezinia. Tikiuosi, kad
sis trumpas rasinelis paskatins vertejus ir leidejus atidziau pazvelgti Narnijos link.
C. S. Lewis
Pasaulyje C.S. Lewisas gerai zinomas tiek fantastikos knygomis, tiek religinemis-filosofinemis knygomis, aptarianciomis krikscionybe. Lewiso gyvenimas siek tiek panasus i jo draugo J.R.R.Tolkieno gyvenima. Klaivas Steiplsas Liuisas (Clive Staples Lewis) - draugu vadinamas "Dzeku" - gime 1898m. Airijoje, Belfaste. 1908 metais Klaivo motina mire nuo vezio. Jam su broliu teko iskeliauti i Anglija, i Wynyard mokykla. Besimokydamas Lewisas susidomejo skandinavu literatura ir Wagnerio muzika. 1914-1916 metais privaciai studijavo literatura ir filosofija pas W.T. Kirkpatricka. 1916 metais laimejo Universiteto koledzo Oksforde stipendija. Deja, prasideje mokslai buvo nutraukti Pirmojo pasaulinio karo. Lewisas pakvieciamas karinen tarnybon ir issiunciamas i Prancuzija. Ten susirgo "apkasu karstine", gulejo ligonineje. Pasveikes grizo i pulka ir buvo suzeistas Araso musyje. Nuo 1919 metu Lewisas tese mokslus Oksforde ir 1925 m. tapo Oksfordo Magdalenos koledzo profesoriumi. Ten jis deste iki 1954 metu.
Lewisas pradejo spausdinti savo kurinius antrajame desimtmetyje. Pradzioje tai buvo poemos ("Ikalintos Dvasios" ("Spirits in Bondage", "Dymer"), spausdintos Klaivo Hamiltono slapyvardziu. Treciajame desimtmetyje Lewisas parase kelias filosofines knygas: "Piligrimo sugrizimas: alegoriska krikscionybes, minties ir romantikos apologija" ("The Pilgrim's Regress: An Allegorical Apology for Christianity, Reason, and Romanticism"), "Meiles alegorija: studija viduramziu tradicija" ("The Allegory of Love: A Study in Medieval Tradition)", "Asmenine erezija: Priestara" ("The Personal Heresy: A Controversy"). Po to seke Kosmoso trilogija, "Narnijos kronikos" ir kitos religines-filosofines knygos.
1955 metais Klaivas Lewisas buvo isrinktas viduramziu ir renesanso literaturos profesoriumi Magdalenos koledze, Kembridze. 1956 metais vede Joy Davidman Gresham. Po ketveriu metu Joy mire nuo vezio. Sis rasytojo gyvenimo epizodas pavaizduotas neseniai pastatytame filme "Seseliu zeme" ("Shadowlands").
C.S. Lewisas mire nuo sirdies ir kepenu veiklos sutrikimu 1963m. lapkricio 22 d.
Kaipgi C.S. Lewisas tapo populiariu fantastu ir religiniu filosofu? Jau koledze busimasis rasytojas susidomejo mitologija. Potraukis seniesiems skandinavu mitams Oksforde Lewisa suartino su J.R.R. Tolkienu. Draugai daznai pasinerdavo i filologines ir filosofines diskusijas, skaitydavo ir kritikuodavo vienas kito kurinius. Treciajame desimtmetyje jie buvo "Inklings" klubo nariais. Sis klubas, o tiksliau sakant, draugu ratelis, rinkdavosi Lewiso name skaityti parasytu kuriniu. "Inklings" susitikimuose buvo perskaitytos ir aptartos zymiosios Tolkieno bei Lewiso knygos.
Tolkiena ir Lewisa siejo gili draugyste, panasi i aprasytaja Lewiso knygoje "Keturios meiles" ("The Four Loves"). Placiai zinoma istorija, kaip Lewisas is agnostiko tapo krikscioniu. Lewisas augo protestantu seimoje, bet jaunysteje nemego protestantizmo ir linko i pagoniskasias tradicijas. Klaiva zavejo mitai, bet jis galvojo, kad mitai tera "melas su sidabro pakrasciukais". Viena karta, kalbai besisukant apie religija, Tolkienas isreiske savo nuomone, kad daugelis mitu yra subkuryba, kylanti is tikros dievo kurybos. Lewiso paklaustas apie Biblija, Tolkienas pasake, kad Biblija - tai "mitas, kuris yra tikrove". Sie zodziai ikrito i Lewiso sirdi ir jis tapo nuosirdziai tikinciu krikscioniu-protestantu. Tai ir pradziugino, ir nuliudino Tolkiena, kuris buvo katalikas ir tikejosi, kad Lewisas taps Romos baznycios pasekeju.
Didele C.S. Lewiso kurybos dalis skirta krikscionybes idejoms. Lewisas atmete daugeli sektantisku skirtumu ir sieke sugrizti prie tikrosios biblines krikscionybes, jos esmes, o ne ivairiu istoriniu ar kulturiniu interpretaciju. Jis daug atviriau reiske savo jausmus, skirtus religijai, nei Tolkienas. Tolkienas yra pasakes, kad "Ziedu valdovas" tik nesamoningai tapo krikscioniska knyga. O Klaivas Lewisas samoningai ipyne religines metaforas tiek i "Narnijos kronikas", tiek i Kosmoso trilogija.
As pirmiausia perskaiciau "Narnijos kronikas" ir iskart jas pamilau. Tai knygos vaikams - taip, kaip Tolkieno "Hobitas" buvo knyga vaikams. Ir taip kaip "Hobitas" jos isauga i knygas "maziems ir dideliems", ziurintiems i pasauli fantazijos akimis. Narnija - tai fantastinis pasaulis, kuri mes stebime nuo jo sukurimo iki pabaigos, tai salis, kur zverys kalba, kur gyvena baisios burtininkes ir gerasis liutas - imperatorius Aslanas. I si krasta ivairiais budais patenka vaikai is Zemes. Jie atkeliauja i Narnija "atsitiktinai" tuo metu, kai Narnijai gresia didziuliai pavojai. Vaikai patiria daugybe nuotykiu kovodami su blogiu, kuris dazniausiai slepiasi ne baisiose pabaisose ar klastingose burtininkese, bet ju paciu sirdyse.
Lewisas ipina i Narnijos pasakas daug bibliniu alegoriju. Aslanas - tai Narnijos Kristus. Pirmieji Narnijos valdovai - tai Adomas ir Ieva. Taciau sios paraleles puikiai dera prie siuzeto ir nenuskurdina fantastinio Narnijos pasaulio. Priesingai: drasa, kilnumas, istikimybe - tos amzinosios dorybes, del kuriu daug kas bega i fantastinius pasaulius, vaizduojamos labai paprastai ir nuosirdziai. Aslanas sako: "Jei kas tiki i Tarka (Velnia), bet daro tai nuosirdziai ir paaukoja tam savo gyvenima, jis is tikro tiki i mane (Dieva)".
Tamsesne atmosfera skaitytojo laukia kosmoso trilogijoje: "Is Tyliosios Planetos" ("Out of the Silent Planet"), "Perelandra" ir "Ta Baisioji Jega" ("That Hideous Strength"). Sios knygos tesia "Narnijos kroniku" tema: dorybiu kova su zmonijos dehumanizavimu, mechanizavimu. Mes susitinkame su gerio atstovu filologu Ransomu ir blogiu, isikunijanciu fizike Westone. Veiksmas vyksta Malacandroje (Marse) - kur angeliskas geris valdo planeta; Perelandroje (Veneroje) - kuri dar tebera Rojus, pries atsirandant geriui ir blogiui; ir Zemeje (tyliojoje planetoje, Thulcandroje) - kur blogis yra igijes beveik visuotine galia.
Deja, kosmoso trilogija yra skirta suaugusiems, ir tai leidzia Lewisui rasyti daug sunkesniu stiliumi. Rasytojas skiria daug demesio perteikti veikeju emocijoms, isgyvenimams, atmosferai, bet tai daznai skamba griozdiskai. Lewiso stilius sunkiai palyginamas su Tolkieno detaliais ir "nuobodziais" aprasymais, kurie kiekvienu sakiniu atskleidzia vis nauja brangakmenio briauna. O Lewiso aprasymai telieka neaiskus zodziu kratinys, gluminantis skaitytoja. Lengvas Narnijos stilius daug geriau perteikia rasytojo idejas. Ypac graudu prikaisioti stiliu todel, kad siuzetines linijos ir idejos yra nuostabios. Pagrindiniam herojui, panasiai kaip ir autoriui, tenka pakeisti poziuri i pasauli, i nezemiskas butybes ir rasti kelia, kaip nugaleti blogi tiek Rojuje, tiek zemiskame pragare.
Tolkieno gerbejai trilogijoje sutiks pati Tolkiena (pavaizduota pagrindiniu herojumi Ransomu) ir isgirs trumpa nuoroda i Numenora. Tolkienas planavo parasyti "Laiko trilogija", susieta su Lewiso kosmoso trilogija. Lewiso herojai keliauja kosmosu, o Tolkieno herojai turejo keliauti laiku. Deja, kaip ir daugelis Tolkieno planu, sis nebuvo baigtas. Dalis neuzbaigtos "Laiko trilogijos" yra atspausdinta Christopherio Tolkieno redaguotoje knygoje "The Lost Road" ("Prarastas kelias"). Cia galime pastebeti esmini skirtuma tarp Lewiso ir Tolkieno. Tolkienas kure savo literaturini pasauli visa gyvenima, perrasydamas ir be galo tobulindamas visas smulkmenas. Kaip sake Lewisas: "[Tolkienas] i kritika reaguoja dvejopai: arba perraso visa kurini is naujo arba visai neima jos i galva". O Lewisas rase daug greiciau ir susilauke Tolkieno priekaisto, kad jis kepas knygas.
Trecioji kosmoso trilogijos knyga primena Orwello "1984". Taciau Lewisas tiki, kad totalitarine, mechanistine sistema yra iveikiama. Galima sutikti ar gincytis su Lewiso idejomis apie dieva, angelus ir zmoniu pareigas. Kai kur Lewisas perteikia savo laikotarpio poziurius ir grieztai raso apie moteru emancipacija. Kitur jis teisetai kritikuoja "objektyvius" mokslininkus, kurie tyrimu labui aukoja bet kokias moralines nuostatas. Daugelis Lewiso ideju nesensta ir tos mintys zavi skaitytoja tiek kosmoso trilogijoje, tiek Narnijos pasakose.
"Narnijos kronikos" turbut suzaves Tolkieno "Hobito", Michaelio Endes "Begalines istorijos" skaitytojus. Be to, sios knygos galbut patrauks tuos fantasy megejus, kuriems pabodo riterio, amazones, mago ir vagies keliones siekiant sunaikinti Didiji Juodaji Blogiuka. Tai lengvos fantasy - ar tiesiog pasaku? - knygos, primenancios brolius Grimus, Piteri Pena ar Ozo Salies Burtininka. O "Kosmoso trilogija" turbut patiks mazesniam skaitytoju ratui. Tai ne "kieta" fantastika, aprasanti mokslo laimejimus, planetu uzkariavima, genetikos ar miniatiurizacijos isradimus. Tarpplanetines keliones gerokai pasenusios - argi jaunesnieji fantastai, keliave po tolimas galaktikas "Star Trek", nebuvo nuvilti Ziulio Verno "Keliones i Menuli"? Taip pat tai ne kosmoso opera su musiais visatos platybese. Lewisas nekuria ir tikrovisku nezemisku civilizaciju. Taciau jo zvilgsnis i zmonijos dvasia turbut patrauks Bredberio, Orwello, Le Guin fanus. Jei galime kalbeti apie fantastikos klasika, tai C.S. Lewisas dar ilgai isliks jos lobyne.
Remtasi:
C.S. Lewis "Out of the Silent Planet" 1938, "Perelandra" 1943, "That Hideous Strength: A Modern Fairy-Tale for Grown-Ups" 1945 (Space Trilogy)
"Is tyliosios planetos", "Perelandra", "Ta Baisioji Jega: Moderni Pasaka Suaugusiems" (Kosmoso trilogija)
C.S. Lewis "The Lion, the Witch and the Wardrobe" 1950, "Prince Caspian" 1951, "The Voyage of the 'Dawn Treader'" 1952, "The Silver Chair" 1953, "The Horse and His Boy" 1954, "The Magician's Nephew" 1955, "The Last Battle" 1956 (Chronicles of Narnia)
"Liutas, ragana ir sienine spinta", "Princas Kaspianas", "'Ausros bangpucio kelione", "Sidabrine kede", "Zirgas ir jo berniukas", "Stebukladario sunenas", "Paskutinis musis" (Narnijos kronikos)
C.S. Lewis "The Four Loves" 1963 - "Keturios meiles"
Humphrey Carpenter "Tolkien - A Biography"
Christopher Tolkien ed. "The Lost Road" - The History of the Middle-Earth Vol. 5 "Prarastas kelias"
Apie autoriu
I "Straipsniai. Rasalines paslaptys"
I svetaine