Ne tik raganos sugeba burti, kereti. Pasak musu senoliu, ta geba ir Laumes - bene pacios paslaptingiausios, daugiausia ivairiausiu gandu sukeliancios dangaus ir zemes deives. O kaip nekils apkalbos, jeigu sios butybes net savo tikra varda slepia, zmonems pasisako esancios Todes, Austes, Satres ir pan. Tik ne Laumes. Mat prisibijo zmoniu: jeigu sie suzinos, kas jos yra is tikruju, gali padaryti ka nors blogo, pavyzdziui, prievarta issikviesti. Tikro vardo zinojimas daug galios suteikia.
Visokiausiu kalbu sklinda apie Laumiu isvaizda: tai jos atrodo kaip pauksciai (ypac daznai karvelio pavidala igyja, bet, matyt, dabartiniai pilkieji izuleliai, kuriuos lesina gerasirdes moteriskes, su Laumemis nieko bendro neturi), tai kaip ozkos, meskos, kates, gauruotos kales ar kumeles. Vieni tvirtina, kad tai moterys su vistos arba gaidzio kojomis, apsisiautusios marskomis, kiti - kad pusiau moterys, o pusiau kales arba kumeles. Bet visi sutaria, kad Laumiu akys labai dideles. Dar yra tvirtinanciu, kad sutiko Laumes, kurios atrodziusios kaip grazios merginos, apsirengusios puikiais drabuziais (o kartais net nuogos), patrauklios, gundancios. Matyt, tokios Laumes dazniausiai pasirodo jaunikaiciams arba jas sudominusiems vyrams. Zinoma, ne del visu gi verta stengtis...
Neringos Mikalauskienes piesinys
Bet senoles perspeja: vyrai, su Laumemis atsargiau. Tai kas, kad jos svelniai ziuri savo didelemis akimis. Pakliusite joms i nagus - sugnaibys, uzkutens ir net sues. Bet tai, matyt, smeiztas. Ir kas to smeizto autores, nesunku atspeti. Kuri gi zmona ramiai ziures, kaip jos vyras ja i Laume iskeicia... Bet sako, kad Laumes drasko ir moteris. Na, gal nedrasko, gal tik plaukus nupesa. Uz apkalbas.
O jeigu rimtai, su Laumemis pagarbiai elgtis reikia - kaip ne kaip kerstingos ir dar keretojos: sokdamos ir dainuodamos sukelia lietu, krusas, audra. Labiausiai Laumes megsta pirmas jauno Menulio dienas ir naktis - tada jos buna veikliausios. Renkasi naktimis prie upiu, ezeru, pelkiu ar tiesiog rasotose pievose ir, svieciant Menulio jaunaciai ar pilnaciai, soka, dainuoja, t.y. keri. O paprastiems zmonems ju dainu geriau nesiklausyti - gali prazuti. Taigi jei isgirsite kokia nakti gamtoje (mieste Laumems nera kas veikti, na, nebent karveliai...) keistus garsus, nesistenkite issiaiskinti, ar tai varles kurkia, ar Laumes dainuoja, - is karto uzsikimskite ausis.
Geriems, darbstiems zmonems Laumes padeda. Jeigu, joms skalbiant, pro sali einantis mandagiai pasako: "Padek die", jos atsako: "Ka padejai, pasiimk". Ir rytojaus diena toje vietoje zmogus randa kokia nors dovana. Jeigu zmogus, nespejes kokio darbo nudirbti, pazada Laumems raguoliu ar kiausinienes dubeni, jos per nakti ir pabaigia ta darba. Jeigu tik moka.
Neapsieina be Laumiu pagalbos isimylejeliai. Stai kas pasakojama apie viena mergele, kurios mylimasis zuvo kare. Ji taip sielvartavo, kad viena sena Laume pasigailejusi patare: "Paimk mylimojo dovanas, uzburk ir iskviesk ji. Paskui supinsi jo plaukus zalcio pavidalu, sukabinsi juos dviem ziedeliais ir papusi, paimsi is pirsto kraujo ir uzbursi". Ir pamoke, kaip ir ka daryti. Mergele viska padare vidurnakti, girdi - zirgas atzvengia. Ieina jos mylimasis. Abu iskeliauja. Zirgas lekia prie kalno, kur stukso ant kapu kryziai. Vaikinas sustabdo zirga, apglebia mergina, ju akys ir lupos suliepsnoja, zirgas garsiai suzvengia, persoka siena... Ir cia pragysta tretieji gaidziai. O ryta zmones randa viena kapa be kryziaus. Ten abu isimylejeliai ir atgule.
Bet tinginius ar siaip jiems blogo linkincius zmones Laumes skaudziai pamoko. Ir teisingai. Juk tinginyste, godumas ir piktumas zmonija veda i prazuti.
Gyvena Laumes prie vandens, misku tankumynuose, apleistose pirtelese. Geria vandens garus. Ir, pamirsusios visa savo magiska galia, bijo lino ziedo ir metaliniu daiktu.
Audrones Vodzinskaites-Städje
piesinys
Nurodo musu senoliai ir tiksliai, kur gyvena sios deives. Viena Laumiu buveine yra prie Aukos kalno (Mazeikiu r.), kita - prie Puntuko akmens, raiste, netoli Karalienes liuno. Pastarojoje buveineje gyvena ir pati vyriausioji Laume. Senoliai pasakoja, kad daznai mato prie Karalienes liuno laibas, aukstas, apsirengusias baltais drabuziais, su skraistemis ant galvu vidutinio amziaus moteris.
Laumes ne tik zemeje gyvena. Jos bendrauja ir su Praamziumi, Perkunu. Sako, kad viena Laume buvo net Perkuno suzadetine, ketvirtadieni turejusios buti ju vestuves. Bet Laume pagrobes velnias (ar tik ne is kokio uzjurio atplaukes?..) ir Perkunas likes be nuotakos.
O kai kurie mokslinciai tvirtina, kad Laumes svetur turi giminaiciu. Sako, keltu Fejos - jeigu ne Laumiu seserys, tai pusseseres tikrai.
Daug dar galima pasakoti apie Laumes: kaip jos verpia, kaip vyrus slogina, kaip nuo siu deiviu moterys naujagimius saugo ir vis tiek kartais nenusaugo, kaip joms tenka Laumes vaika auginti arba savaji susigrazinti, kaip sios deives globoja netycia pamirstus vaikus, o ka padaro tycia paliktiems, kokiomis priemonemis zmones apsisaugo nuo Laumiu, kodel moterys ketvirtadieniais nedirba jokiu darbu, kas yra Laumes juosta, Laumes zirgas... Bet tai ir patys zinote.
Parengta pagal Prane Dunduliene
Apie autoriu
I "Straipsniai. Mokslinciai apie mus"
I svetaine