Rasyti ukrainieciu fantastikos apzvalga ne taip jau ir lengva. Kokia fantastika laikyti ukrainieciu? Parasyta ukrainieciu
kalba? Parasyta ukrainiecio? Parasyta Ukrainos gyventojo? Galu gale nusprendziau patraukti lengviausiu keliu. Jau
gana seniai kiekvienu metu geguzes pradzioje prie Sankt Peterburgo (arba Leningrado, jeigu norite) organizuojamas
vienas zymiausiu ir svariausiu (o dabar, ko gero, pats zymiausias ir svariausias) konventas "Interpresskon".
Jo metu skiriamos dvi svarbiausios rusu kalba parasytos fantastikos premijos - "Bronzine sraige" (skiria
Borisas Strugackis asmeniskai) ir "Interpresskon" (kam skirti, nusprendzia visi konvento dalyviai). Nominacijos
komisija atrenka geriausius kurinius is skelbtu (zinoma, jeigu ji turejo galimybe perskaityti viena ar kita knyga
ar publikacija) ir sudaro nominaciju sarasa. Kadangi komisijos nuomone as pasitikiu, tai pasinaudosiu jos rezultatais
ir pristatysiu lietuviu skaitytojui pacius autorius, gyvenancius Ukrainoje, ir tuos ju kurinius, kurie buvo verti,
kad patektu i 1995-uju ir 1996-uju nominaciju sarasa, taigi yra geriausias pastaruju metu fantastines literaturos
proceso Ukrainoje rezultatas. Tik priminsiu, kad visi sie kuriniai parasyti rusu kalba. Ir taip...
Andrejus Kurkovas. "Bikfordo pasaulis" ("Bikfordov mir").
A.Kurkovas gime 1961m., kijevietis. Savo kurinius publikavo zurnaluose, rinkiniuose ir almanachuose. Pirmoji knyga - "Neatvesk manes i Kengaraksa" ("Ne privedi menia v Kengaraks"), isleista 1991m. Ko gero, Kurkovo proza nera grynoji fantastika. Jai greiciau budingas tam tikras fantasmagoriskumas, siurrealistinis temos ar siuzeto isgvildenimas. Kurkovo tekstai daugiausia skirti intelektualiam skaitytojui, bet ju skaitymas autoriaus talento deka artimesnis malonumui negu darbui.
Romanas "Bikfordo pasaulis" isspausdintas 1993m., nors is tikruju parasytas 1985-1989m. Romana sudaro kelios siuzetines linijos, susikertancios netiketose vietose ir sukuriancios pakankamai turininga ir itraukianti pasakojima. Antrasis pasaulinis karas. Prie Japonijos juros kranto priplukdoma barza, iki virsaus prikrauta dinamito. Jaunesnysis matrosas Vasilijus Charitonovas paima siek tiek bikfordo virves, viena gala pritvirtina prie dinamito dezes ir iskeliauja. Tikslas - rasti zmones. Jeigu savuosius - atiduoti virve vyresniajam laipsniu, jeigu priesus - padegti ji... Sutinka Vasilijus generola, kurio usuotas veidas isestas raupu; apsilanko matrosas lageryje, kuriame kali Didziojo simfoninio orkestro muzikantai; mieste, kuriame siuvami tramdomieji marskiniai, svencia 42-asias revoliucijos metines. Kelias atveda keliautoja i 80-uju Leningrada. Keliaudamas jis mate arba lagerius, arba nezinia uz ka kariaujancius zmones. Ir kada jo akyse, vykdydami vienasalio nusiginklavimo programa, tie zmones susprogdina kreiseri ir i skestanti laiva nuo kranto isoka ziurke, Charitonovas supranta - gyventi cia negalima, ir padega bikfordo virve... Rekomenduoju perskaityti si romana. Jis puikiai parasytas ir duoda nemazai peno apmastymams.
Henris Lajonas Oldis. "Pasaulio sutemos" ("Sumerki mira").
H.L.Oldis - dvieju charkovieciu rasytoju Dmitrijaus Gromovo ir Olego Ladyzenskio (abu 1963m. gimimo) pseudonimas. Susikures 90-uju pradzioje ju duetas tapo vienu ryskiausiu rusakalbes fantastikos ivykiu, o siandien Oldis yra tarp perspektyviausiu ir idomiausiu autoriu. Romanas "Pasaulio sutemos" (parasytas 1992m., isleistas 1993m.) priklauso ciklui "Alkanuju Akiu Bedugne" ("Bezdna Golodnych Glaz"), susidedanciam is astuoniu kuriniu. Dabar sis ciklas isleistas praktiskai visas ir susidomejusiam skaitytojui tereikia kantrybes (ir pinigu), kad pasimegautu visais Oldzio pasauliais.
Nepaliaudami kovoja vieni su kitais vilkolakiai-Besikeiciantieji ir salarai-Devyniskart gyvenantys. Neramus ir nekantraudami laukia karo baigties zmones, kuriu likimas - gyvenima pragyventi bunant to paties pavidalo ir numirti viena karta ir amziams. Bet atsirado trecias priesas - varkai, mirusieji, panore tapti gyvais. Vilkolakis Solli ir salaras Sigurdas Jarrou leidziasi i Amzinuju Penata, noredami rasti Tevus ir suzinoti kovos su varkais-vampyrais priemone. Veiksmas pamazu sudetingeja, herojai atsimena, o skaitytojas suzino daugelio ivykiu priesistore. Tuo metu vis arciau ir arciau Durys, uz kuriu savo valandos laukia Alkanuju Akiu Bedugne. Herojai susivienija ir kartu atsilaiko pries Bedugnes butybes, Nebuties tvarinius, bandydami apginti ta zmogiskumo dalele, kuri juos sieja, bandydami pasipriesinti asmenybes ir pasaulio sugriovimui, nes "is Bedugnes kyla tik Bedugne".
Idomu, kad Barnaule isleista Oldzio knyga, kurioje tilpo trys ciklo romanai, pradejo serija "Filosofskij boevik"*. Is pirmo zvilgsnio tai galejo sukelti geriausiu atveju pasaipa - argi gali kovinis kurinys buti filosofinis. Bet paaiskejo, kad toks apibudinimas gana tiksliai charakterizuoja Oldzio proza, o kad isitikintumete tuo, uztenka panirti i "Pasaulio sutemas".
Aleksandras Borianskis. "Dar karta prarastas rojus" ("Esce raz poteriannyj raj").
Parasyta 1992m. apysaka "Dar karta prarastas rojus" pasaulio sviesa isvydo debiutiniame odesiecio autoriaus rinkinyje "Gyvate, kandanti savo uodega" ("Zmeja, kusajuscaja svoj chvost"), isejusiame 1993m. Pats rinkinys pasirode esas pakankamai nestandartinis, o debiutantas - vertas skaitytoju demesio. Bet apie nauju Borianskio knygu pasirodyma kol kas nieko negirdeti. Galbut tvirtejanti rinka pades naujajai Borianskio prozai (jeigu autorius dar raso) isvysti sviesa.
Visuotine katastrofa. Dar iki jos pagrindinis veikejas patenka i pozemini bunkeri ir pergyvena sleptuveje negandas paklusdamas isakymams, siunciamiems per valdymo pulta. Gyvendamas puikiai aprupintame bunkeryje veikejas gauna galimybe skaityti ivairiausias knygas ir pamazu tampa tikrai inteligentisku mirusios kulturos saugotoju. Karta jis aptinka, kad katastrofa pasigailejo ne tik jo. Bet rasti zmones kovojo uz islikima esant salygoms, gerokai besiskiriancioms nuo tu, kuriomis gyveno ir lavinosi musu herojus. Kontakto metu jie issiaiskina, kad jie turi ka parodyti vienas kitam, jie turi ko ismokyti vienas kita, jie turi uz ka uzmusti vienas kita.
"... rojuje" Borianskis emesi zinomo ir (taikant teisingai) neapviliancio budo - kurinys kurinyje. Herojus, vykstant apysakos veiksmui, raso apsakyma "Kelias dviese". Apsakymas - itraukianti ir psichologiskai pagrista alegorija, kuri puikiai papildo apysaka ir idomi pati savaime. Ko gero, si apsakyma ir galima laikyti geriausiu viso rinkinio kuriniu.
Henris Lajonas Oldis. "Baime" ("Strach").
Apysaka "Baime" (parasyta 1991m., isleista 1994m.) taip pat priklauso "Alkanuju Akiu Bedugnes" ciklui. Jos veiksmas pletojamas viduramziu mieste, kurio jus nerasite ne viename zemelapyje. Sis miestas sutraukia ivairiausio kraujo keliautojus is ivairiausiu vietu. Ir viskas lyg ir gerai - iprastinis rytietisko pajurio miestelio sambruzdis. Nebent tai, kad kai kurie gyventojai mirsta nesuprantamomis aplinkybemis, o akys ju pilnos baimes. Apysakos herojus gydytojas Jakobas (Dzakopo) Genuezo iesko paslaptingu mirciu priezasties. Paieskos ji atveda i pagoniu sventykla, kurioje ant altoriaus guli svari, neprirasyta knyga - Nebuties knyga. Isiraso i ja slapti norai, mirusios svajones, ydos, isiraso taip, kad popieriuje nelieka ne pedsako, o atmintyje prisiminimu, ir i atsilaisvinusia vieta is Alkanuju Akiu Bedugnes ateina visaryjantis Alkis...
Palyginti su romanu "Pasaulio sutemos", apysaka parasyta prasciau; atrodo, kad didzioji forma Oldziui sekasi geriau. Pati autoriaus kuryba yra geras pavyzdys fentezi, kuri patiks ir koviniu kuriniu megejams, ir intelektualines prozos gerbejams.
Levas Versininas. "Ieiti i upe" ("Voiti v reku").
Leidykla "Argus" nei Levui Removiciui, nei skaitytojams (tiems, kurie galejo nusipirkti) padare malonia staigmena, isleisdama du tomus svarbiausiu L.Versinino kuriniu. I ji buvo itrauktas ir minimas apsakymas, pirma karta isspausdintas 1994m. Minske leidziamame zurnale "Mega". Is knygos isnasos galima suzinoti, kad apsakymas sumanytas ir ikunytas kartu su Aleksandru Lurje (Jeruzale) ir, siaip ar taip, buvo kuriamas nuo 1990 iki 1994m. Balsavimo rezultatai skyre apsakymui 4-a vieta tarp mazosios formos kuriniu.
Tomas, Foma, Tommazo, Peteris, Pjetras. Keiciasi vardai, bet veidai nekintantys. Realybes keicia viena kita kaip kaleidoskope. Nauja realybe nuo senosios skiria Upe. Galima nuplaukti iki priesingo kranto, galima plaukti pasroviui. Bet atrodo, kad vietos herojui nera niekur ir jam telieka amzini klajojimai. Apsakymas parasytas neblogai ir vertas to, kad prie jo butu griztama.
Vladimiras Volfas. "Veislys" ("Plodovik").
Rasytojo is Dneprodzerzinskio Vladimiro Volfo "Veislys", turintis paantraste "Periferijos istorija", pasauli isvydo "Fantakrim-MEGA" (1994m. Nr.1) zurnale.
Jeigu jus turite kosmini laiva, tai galima atrasti kokia nors planetele, ka nors is jos atvezti ir pelningai parduoti, istyrineti uz nebloga uzmokesti arba tiesiog isgarsinti savo varda atradimu. Ir metasi i kosmosa atradejai kaip komjaunuoliai i BAMa. Neatsilieka ir pagrindiniai apsakymo veikejai - Borisas ir Bezas, drasus tyrinetojai kontrabandininkai. Karta jie issilaipino vienoje planetoje. Bezas isejo paimti grunto meginio, o po valandos buvo visiskai identiskas jo antrininkas, dar po valandos - kitas, dar po valandos - trecias... Galu gale Borisas, prisidenges jegos lauku, isgabena i Zeme penkis Bezus, is kuriu tikras - vienas. Linksma kompanija nusprendzia pamelzti planeta, pavadinta uz jos dauginanciasias savybes Veisliu. I Zeme plustelejo srautas prekiu ir produktu, atsirandanciu paslaptingos planetos deka, ir visi sotus ir laimingi. Tik po kurio laiko Veislys lyg ir issiseme, tai suprantama: kas dyka - neamzina. Bet "visas as nemirsiu", kaip pasake poetas, nes kiekviename, bent kasneli kontrabandinio maisto ragavusiame, dabar gyvena Veislio dalele. Ir tereikia vienai panoreti, ir visos kitos susirenka kartu, nes siu zmoniu valia dabar - tai Veislio valia.
Apsakymas "Veislius" man primine Seklio kuryba. Pirma, apsakymu apie nuotykiu ieskotoju porele Gregora ir Arnolda serija, antra, visus kitus jo apsakymus, kuriu pabaiga efektinga - "smogianti pabaiga". Apskritai, "Veislius" - patrauklus, linksmas apsakymas, kuri galima perskaityti, bet skaityti kelis kartus vargu ar verta. O jeigu ir neperskaitysi, tai nieko baisaus neatsitiks.
Borisas Sternas. "Kascejus Nemirtingasis - velniu poetas" ("Kascej Bessmertnyj - poet besov").
Del visa ko (o jeigu kas nezino) pristatysim garbingajai publikai: Borisas Sternas, gime Kijeve 1947m.; 1987m. galu gale isejo pirmoji jo knyga "Kieno planeta?" ("Cja planeta?"), kurios antrastinis apsakymas seniai tapo fantastikos klasika. Is viso isleista penkios knygeles, is ju tik pirmosios dvi visiskai originalios, kitose - nauji arba periodikoje publikuoti bei pirmose dviejose knygose spausdinti kuriniai. "Kascejus..." parasytas 1990m., publikavimas knygoje - rinkinys "Zmejaus Gorynyciaus pasakos" ("Skazki Zmeja Gorynyca"), 1993m.
Gyvena sau Kascejus Nemirtingasis, pati netalentingiausia butybe visoje poerdveje. Kadangi neturi oficialiai pripazintu talentu, Kascejus paromis raivosi sudedamojoje loveleje ir kuria eilerascius. Nepriima jo i Literaturos Studija, atsisako jis bendradarbiauti su "Intelektualiuoju Smonu** " ir galu gale patenka i tokiu paciu kaip ir jis netalentinguju
(velniu) draugija, asmenybiu, visuomenei nereikalingu. Ir stai karta randa Kascejus Nemirtingasis loterijos bilieta, pagal kuri priklauso laimejimas - POETO TALENTAS...
"Interpresskon-95" Borisas Strugackis tepasake "Na, Sternas - tai Sternas" ir iteike Sternui "Bronzines Sraiges" premija uz geriausia 1993-1994m. publikuota apsakyma - "Kascejus Nemirtingasis - velniu poetas". Balsavimo del "Interpresskon" premijos rezultatas - antra vieta skirta siam apsakymui. Trumpai sakant, vaikinai, skaitykite Sterna.
Somersetas Moemas. "Ketvirtuju metu liepos antroji" ("Vtoroje ijulia cetviortogo goda").
Gasdintis nereikia. Tikrasis sios mistifikacijos autorius - Borisas Sternas, nors jis figuruoja kaip vertejas. "Ketvirtuju metu..." - tai anksciau nepublikuota A.P.Cechovo biografijos medziaga. Sios "medziagos" vertimo metai - 1994, tais paciais metais ir isspausdinta. Faktiskai tai yra alternatyvios istorijos medziaga. 1904 metu liepos 2d. Sunkiai sergantis Cechovas merdi. Bet musu realybeje sia diena jis mirsta, o pasak Moemo (ar Sterno?) medziagos, pasveiksta. Vietoj Cechovo liepos 2-aja mirsta Maksimas Gorkis. Kaip pasisuko istorija, ar pakeite apskrities gydytojas revoliucijos audrapauksti? Skaitykite Sterna.
Ir taip. Is visu ukrainieciu autoriu kuriniu, patekusiu i nominacija (ka tik su jais susipazinote), premija ("Bronzines Sraiges" is B.Strugackio ranku ) atiteko tik Borisui Sternui uz apsakyma "Kascejus Nemirtingasis - velniu poetas". Ir kiti kuriniai buvo pakankamai stiprus ir idomus.
(1996m. 5-7d. prie Sankt Peterburgo)
Marina ir Sergejus Diacenkos. "Durininkas" ("Privratnik").
Publikuotas 1994m., "Durininkas" pristate naujus ukrainieciu autorius, rasancius fentezi stiliumi. Debiutas buvo sekmingas ir idomus. Matyt, ne veltui 1996m. Vilniuje vykusiame Eurokone siems autoriams buvo skirta paskatinamoji premija.
I pasauli, kuriame gyvena zmones, stengiasi isiverzti Trecioji jega. Atidaryti jai duris gali durininkas - buves magas Rualas Ilmaranietis, pravarde Maranas. Jis anksciau prarado magiskaja jega ir dabar keliauja jos ieskoti. Vidinis Marano pasaulis skaitytojui atsiskleidzia meistriskai autoriu sukurtu situaciju, susitikimu ir nuotykiu deka. Kelyje ji nuolat gundo Trecioji Jega, naudodamasi klasikiniu budu "tu - man, as - tau". Is paskos Maranui i kelione leidziasi burtininkai Lartas ir Baltazaras, kuriu tikslas - neleisti i ju pasauli ateiti Treciajai Jegai.
Galbut kai kur knyga truputi istesta ir perkrauta nereikalingais epizodais. Bet tai jai nesutrukde atkreipti i save demesi, netrukdo ir laikyti Diacenku tandemo teksto vertingu siuolaikines fentezi literaturos pavyzdziu.
Vitalijus Zabirka. "Civilizacijos atejimas" ("Prisestvije civilizacii").
Rasytojas is Donecko Vitalijus Zabirka fantastikoje ne naujokas. Jo kuriniai buvo spausdinami maskvieciu samburio VKS*** rinkiniuose, yra ir autorines knygos. 1995m. isleistame autoriniame rinkinyje "Civilizacijos atejimas" yra kuriniai, parasyti 1989-1992m., o i nominacijos sarasa pateko butent antrastine apysaka, datuota 1992m. balandzio men.
Vienoje planetoje gyvena sau zmones, tyliai ramiai rausiasi zemeje, augina briuka****, gaudo zuvis, apie pinigus negirdejo, naudojasi naturiniais mainais. Tyla ir palaima, tikras rojus. Planetoje issilaipina zemieciai ir, briukoje aptike sau vertingas vaistines savybes, pamazu pasiglemzia planeta perduodami jai zemiskos civilizacijos laimejimus. Naivus ciabuviai zavisi galinga technika, zaidzia su zemieciu deka atsiradusiais pinigais, ziuri kovinius filmus ir geria sultis bei kokakola. Bet jeigu nera to blogo, kas neiseitu i gera, tai nera to gero, kas neiseitu i bloga. Ir kartu su progreso vertybemis planeta gauna visas zemiskas ydas - varga ir skurda, pavyda, vagystes, isdavyste ir karus. Kazkur mes jau ta skaiteme. Pabaiges skaityti apsakyma supranti, kad daug kas musu Zemeje dar nepadaryta. Taip pat matyti didelis darbas, kuri nuveike autorius, sugalvodamas svetimos planetos floros ir faunos pavadinimus. Labai gaila, bet niekuo kitu "Civilizacijos atejimas" neissiskiria.
Andrejus Pecenezskis. "Tyluma" ("Bezmolvie").
Charkovietis Andrejus Pecenezskis kartu su Oldziu pristato nauja ukrainieciu fantastikos karta, nors pripazinimo atzvilgiu su Oldziu varzytis gali nedaugelis. Apysaka "Tyluma" sviesa isvydo jaunu charkovieciu fantastu is kurybines dirbtuves "Antras Blynas" rinkinyje "Senelio Vampyro pasakos" ("Skazki deduski Vampira") (1994m.).
Vyriausybe sukuria Kohorta Tyliuju - antzmogiu, kurie po auklejimo izoliacijoje pasiruose vykdyti uzduotis, neprieinamas paprasto zmogaus jegoms. Kai kurie is Kohortos atrenkami i ypatinga grupe; kiekvienas jos narys ateityje gali gauti tam tikra isakyma, perduota mintimis, ir "...padaryti tai, ka manys esant reikalinga". Aisku, kazkur eksperimente ivyksta klaida ir vienas Tylusis, gaves signala, susisprogdina, palikdamas is pasiruosimo vietos tik milziniska duobe. Kai kuriems Tyliesiems pavyksta isgyventi, paskelbiama ju medziokle, ir gyvos bombos bega pas tuos, nuo kuriu juos taip ilgai slepe - pas paprastus zmones. Is pirmo zvilgsnio, panaudota zinoma schema: atsiradimas (sukurimas) zmoniu, kuriu gabumai nestandartiniai, - vyriausybines strukturos del kokiu nors priezasciu pradeda kovoti su antzmogiais - paprasti zmones antzmogiu bijo, atsisako suprasti ju problemas, laiko juos visu savo bedu priezastimi. Bet literaturiskai toks konfliktas isnarpliotas gana idomiai, "Tylumos" nepaskaitysi metro ar stovedamas eileje. As noreciau perskaityti ir kitus Andrejaus kurinius.
Dmitrijus Acasojevas. "Hellouinas" ("Chellouin").
Ir vel charkovietis, ir vel kurybine dirbtuve "Antras Blynas", ir vel "Senelio Vampyro pasakos".
"Hellouinas" - gana grakstus apsakymas, parodantis pagrindinio veikejo evoliucija nuo vabzdzio per dinozaura iki zinduolio. Tik si evoliucija susijusi ne su isvaizdos pasikeitimu, o su pasaulejautos, savo ir supancios realybes santykio kitimu. Man buvo gaila, kad rinkinyje tik vienas Acasojevo kurinys.
Deja, 1996m. ne vienas ukrainieciu autorius nebuvo apdovanotas...
Pabandysime apibendrinti. Naturalu, kad visa tai negali charakterizuoti visos ukrainieciu fantastikos. Perziureta tik rusakalbes ukrainieciu fantastikos dalis (tai padariau samoningai, manydamas, kad kas nors is jusu gali susidometi kai kuriais kuriniais. Tada jam tereikes rasti knyga ir ja perskaityti (jeigu dar nepamirso rusu kalbos). Akivaizdu - jeigu as buciau pristates autorius, rasancius ukrainietiskai, perskaityti juos butu gerokai sunkiau. Be to, dabar Ukrainoje mazai kas raso fantastika ukrainietiskai. Yra didele rusiskai parasytos fantastikos rinka, be to, ir Ukraina noriau skaito rusiskai. Beje, nemanau, kad tai butu didelis nuostolis musu fantastikai, tuo labiau jeigu autorius rusiskai rase visada.). Kai kurios knygos, minimos nominacijos sarase, paprasciausiai nepateko man i rankas, ir as noreciau isvardyti tuos, kurie taip pat buvo siame sarase, bet neapibudinti issamiau. Liaudis turi zinoti savo herojus.
Didzioji forma. N.Daskovas. "Atskalunas" ("Otstupnik").
Vidutinioji forma. H.L.Oldis. "Isigyventi i vaidmeni" ("Voiti v obraz") (is ciklo apie Alkanuju Akiu Bedugne).
Mazoji forma. G.Pancenka. "Sunys ir zudikai" ("Psy i ubijcy").
Didzioji forma. A.Valentinovas. "Perzengusieji" ("Prestupivsie").
Vidutinioji forma. H.L.Oldis. "Laukiantysis kryzkelese" ("Ozidajuscij na perekrestkach) (is ciklo apie Alkanuju akiu Bedugne).
Mazoji forma. E.Manova. "Dvyniu fenomeno klausimu" ("K voprosu o fenomene dvoinikov").
A.Pecenezskis. "Berniukstis namuose" ("Malciska v dome").
Apskritai paemus, aiskiai matyti charkovieciu fantastikos persvara. Per dvejus metus i nominacijos sarasus is viso pateko 14 autoriu, gyvenanciu Ukrainoje, pateikusiu 19 kuriniu. Is ju Charkovas dave 7 autorius ir 11 ju kuriniu. Galbut tai susije su leidybinemis Charkovo galimybemis. Gali buti ir tai, kad rinkiniams parenkami geriausieji, ir jeigu kiekvienas rasytojas isleistu savo autorini rinkini (zinoma, menku tirazu), ar butu jis prieinamas placiam skaitytojui ratui? Taip du mano neperskaityti kuriniai is pristatytu "Interpresskon-95" buvo itraukti i Charkove isleista rinkini "Pasaulio sutemos" ("Sumerki mira"), o visi kuriniai, pristatyti nominacijai per "Interpresskon-96", kuriu as neskaiciau, taip pat buvo publikuoti viename, vel Charkove isleistame, rinkinyje "Nebuties Knyga" ("Kniga Nebytija"). Deja, isigyti siu rinkiniu man taip ir nepavyko.
Kas gi apskritai vyksta ukrainieciu fantastikoje? Viena galiu pasakyti tiksliai - fantastika yra. Nors kokia, bet yra. Kaip sakoma, duonai uzteks. O stai, kad vardas, VARDAS! I klausima, ka zinai is ukrainieciu fantastikos, nesispecializuojantis fanas atsakys: Sterna, Oldi, Versinina. Tai pagrindiniai. Bet... Versininas, panasu, daugiau uzimtas savo, kaip deputato, padeties eksploatavimu; Sternas senokai nedave ko nors naujo, o dabar kol kas raso nauja romana, bet kada baigs?; Oldis - gerai, bet mazai.
Galima sakyti, kad kol kas fentezi pirmauja, palyginti su science fiction (kalbu apie vertus kurinius, o ne apie visus), hard science fiction beveik nera. Rusijos autoriai nuolat pranesa apie save ivairiam skoniui skirtais rimtais ir idomiais kuriniais (Rybakovas, Loginovas, Gevorkianas, Lazarciukas, Tiurinas, Stoliarovas - stai tik kai kurie geriausi rusu fantastai, kuriu pavardes ateina i galva is karto), o visi Ukrainos autoriai parasyti ka nors rimto arba nesugeba, arba parase, bet negali isleisti. Zinoma, geriau antras variantas, ir esant dabartiniam susidomejimo sava, o ne verstine fantastika pakilimui gali atsirasti daug nauju knygu ir nauju autoriu. Jau dabar matyti, kad ju daugeja. Stai "Interpresskon-93" nominacijos sarase ukrainieciu autoriu kuriniu buvo tik 4, "Interpresskon-95" - jau 11 kuriniu ir "Interpresskon-96" - 8. Ir nereikia pamirsti, kad is viso nominaciniu kuriniu (neskaitant kritikos ir publicistikos) 1993m. buvo 39, 1995m. - 51 ir 1996m. - 52. Salyginis rodiklis - kuriniu, patekusiu i sarasus, kiekis - dideja, o stai absoliutus - kuriniu kokybe... Ech...
Apie reginius ir zaidimus kalbeti dar ankstoka. Palauksime 1996-1997 metu rezultatu. Kol kas sunku isskirti ir pirmaujancias kryptis. Kol kas niekas nekalba apie save kaip apie "ukrainieciu kiberpanka", kazin ar pirma vieta uzima alternatyvioji fantastika arba kokie nors kalbiniai eksperimentai. Visko yra po siek tiek ir dar truputis. Galbut ateis laikas ir mes gausime fentezi, parasyta remiantis nacionaline medziaga, ir alternatyvius romanus tema: o kas butu buve, jeigu Bogdanas Chmelnickis nebutu pasirases sutarties su Rusija? Svarbiausia, mano nuomone, nepamirsti, kad, pasak Teodoro Stardzono desnio, 90 procentu visko Zemeje - meslas, ir tik nepraleisti kitu 10 procentu. Bet kiek is tu 10 procentu (fantastikoje) priklauso Ukrainai???...
Verte Diana Butkiene
* Na ir pabandykite tiksliai isversti. Gal "Filosofinis kovinis kurinys"? Tik jau ne "Filosofinis boevikas". (Vert.past.)
** Smonas (rus. smon) - zargono zodelytis, reiskiantis netiketa krata. (Vert. past.)
*** VKS - Visasajunginis kurybinis susivienijimas. (Vert.past.)
**** Neieskokite sio darzoves pavadinimo Zemes enciklopedijose. Ja zino tik autorius (ir, zinoma, tos planetos gyventojai). (Vert.past.)