Vos nusokusia nuo sluotos "Dorado" Raganu" korespondente garsusis rasytojas pasitiko priekaistu: "Jus numusete keleta mano benzino koloneliu". Po to skubotai pridure: "Nieko baisaus. Jos apdraustos". Ir dar nepamirso prideti: "Neuzmirsk nusisluostyti koju. Jeigu paliksi nesvarius pedsakus..." Kas tada bus, siaubo karalius nedetalizavo. Pakako israiskingo gesto. Taip prasidejo pokalbis.
DR: Kaip jus tapote rasytoju?
S.K.: Tai galejo atsitikti ir nuo girtuokliavimo. Siaubingas, patrauklus procesas.
DR: Kaip jus rasote?
S.K. Kaip ir anksciau, be problemu. Kai klausia: "Kaip jus rasote?", as visuomet atsakau: "Zodis po zodzio". Butent sitaip viskas ir vyksta. Tai skamba pernelyg paprastai, kad butu tiesa, bet prisiminkite Didziaja kinu siena: akmuo ant akmens.
DR: Kokia knyga, jusu nuomone, yra gera?
S.K.: Geruose pasakojimuose visuma daug reiksmingesne uz atskiru daliu suma. Reiksmingi ir kazkokie mistiski pasakojimo komponentai. Tai, kas gali pasirodyti nuobodu, jie pavercia idomia pasaka, kuri vilioja ir intriguoja skaitytojus.
DR: O kuris kurinys - geriausias is jusu parasytu?
S.K.: "Dvikova" - literaturinis pramanas. Jis, regis, daugeliui labai patinka. Kai as duodu interviu, zurnalistai visuomet ima kalbinti mane apie "Dvikova". Tai buvo kliedesys. Iracionali mintis, tarytum meteoras perkirtusi racionalesnio mastymo erdve.
DR: Kiek honoraro gavote uz si romana, jei ne paslaptis?
S.K.: Septynis gabalus. Kaip ir buvo sutarta.
DR: O kur isleisite?
S.K.: Manau, remontas kainuos apie trejeta simtu. Mediniai paneliai apacioje neatpazistamai prirasineti ir suraizyti. Keturi simtai. Ir dar butu labai gerai, jei tiek uztektu. Uzvakar sudauzytas spalvotas vitrazas. Trys simtai. Persiskam kilimui svetaineje apskritai galas - uzgesintos cigaretes, sulaistytas alumi, viskiu. Keturi simtai. Sesi simtai doleriu uz isgerima...
Kingo namas
DR: Uztenka... O kaip jus vertinate filmus, pastatytus pagal jusu kurinius?
S.K.: Geras ar blogas, bet filmas visuomet prazutingai veikia fantazijos kurini. Kinas - viso labo tik judejimo, susidedancio is simtu tukstanciu nejudanciu fotografiju, iliuzija. O vaizduote juda savo kryptimi, primindama potvynius ir atoslugius. Filmai, netgi patys geriausi - tai sustingusi ismone. Tai nebutinai blogai... bet apriboja.
DR: Koks buvo jusu gimtasis miestas?
S.K.: Mes gyvenome netoliese paciu graziausiu Ilinojaus kapiniu. Jos vadinosi "Vilties kalva". Sioje siuksliadezeje buvo kazin kas nemalonaus. Miestelyje klestejo dvi veiklos rusys: popieriaus produkcija gaminantis fabrikas ir elektroniniu kalkuliatoriu gamykla.
DR: O kokia buvo jusu seima? Ka galite pasakyti apie savo mama?
S.K.: Motina buvo isterike, nepataisoma isterike. Ji "kaifavo" nuo roko muzikos ir marihuanos, jai patiko tai, ka pati vadino "trumpais kolumbietiskais susitikimais" ir "karstais dedemis". Ja partrenke motociklas, kai grizdama is darbo pereidinejo gatve. Motociklininkas buvo nekaltas, tai buvo eiline nesekme. Jis nespejo sustoti. Baptistu baznycia palaidojo mama uz savo lesas. Toji pati baznycia issiunte mane i Jezaus Kristaus naslaiciu prieglauda. Kaip tik ten as ir ismokau skaityti bei rasyti...
DR: O koks buvo jusu tevas?
S.K.: Mama buvo nescia manimi jau sesta menesi, kai tevas isveze ja pas gydytoja. Keliaujant kazkas nutiko sankabai, ir automobilis nuriedejo i griovi. Teva bematant istiko infarktas, ir jis numire.
Tevo akiratis buvo nuostabiai platus, bet AC/DC fanas jis nebuvo. Niekas nelaike jo nuobodziu arba ikyriu - galbut isskyrus tik motina. Jis buvo nuostabus pasakotojas.
DR: O koks esate jus pats?
S.K.: As esu geras vaikinas. Svetingas. Kai reikalas labai rimtas, as stengiuosi juokauti. Kadangi drovumas - gyvenimo stilius.
DR: Ka noretumete, kad apie jus pasakytu zmones po jusu mirties?
S.K.: "Galu gale jis juk buvo poetas. Kuris niekuomet nebuna rimtas".
DR: Kaip atrode jusu zmona, kai su ja susipazinote?
S.K.: Tai buvo viso labo moteris - be to, nepaprastai grazi - israiskingo, jausmingo veido. Ne tokia jau ir jauna, mazdaug dvidesimt penkeriu metu. Jos sviesus peleniniai plaukai krito ant kaktos kaip dantytas salmas. Jos zvilgsnis buvo ramus, o veidas pritrenkianciai primine Rafaelio Madonos sypsni.
DR: O kaip ji atrodo dabar?
S.K.: Esme ta pati, bet zavesys pranyko. Ji primena kadilaka be chromuotu buferiu ir nusitrynusiais dazais. Na, be abejones, ji turejo meiluziu. Galu gale garbiajai ledi - simtas astuoneri metai.
DR: O kaip jus ziurite i narkotikus?
S.K.: Pagirios po amfetamino ne tokios sunkios, kaip is vakaro suvartojus penketa "roziniu" tableciu, bet ir ne tokios malonios, kaip po butelio skotisko viskio.
DR: Ka manote apie meile ir santuoka?
S.K.: Daugeliu atveju meile ir vedybos - nesuderinamos savokos. Meile - stai kas palaiko pasauli, tai vienintelis dalykas, padedantis vyrui ir moteriai islikti siame pasaulyje, kuris, regis, visuomet siekia juos sutrypti... Meile daug pavojingesne negu aistra.
DR: Ka manote apie dirbancias moteris?
S.K.: Tikrai uzejo sunkus laikai, jeigu jau vyrui tenka sedeti namuose ir sluostyti savo vaikams nosis, kai tuo metu jo zmona uzdirbineja kazkoki suknista doleri, uz kuri neistengs nusipirkti ne galono duju.
DR: Ka manote apie politika?
S.K.: Neverta pasitiketi sio pasaulio stipriaisiais - jie, kaip ir ju vyriausybe, gali tave pasiusti po velniu netgi Paskutiniojo teismo diena. Tie kriosenos tavo labui nieko nepadarys.
DR: Ko jus labiausiai nemegstate?
S.K.: Nera nieko blogiau uz rekiancias moteris ir grotuva su uzsikirtusia plokstele.
DR: Ka manote apie Dieva?
S.K.: Jau geriau Bosa gerbti. Jis geba daryti stebuklus. Pats maciau. Ne uz ka pasaulyje nenoreciau atsidurti tarp zmoniu, kurie eina pries ji, supranti?
DR: Ko noretumete is Dievo?
S.K.: As noriu isgirsti atsakymus i kai kuriuos savo klausimus.
DR: O kokie tai butu klausimai?
S.K.: Vairuotojau, kur tu mus vezi? Kada visa tai baigsis? Ka gi daryti? Kodel kalejimuose taip dvokia?
DR: Ar pripazistate laisva valia?
S.K.: Netgi tokia nereiksminga procedura, kaip kraujo spaudimo matavimas, negali buti rezultatyvi, atliekant ja priverstinai.
DR: Koks baisiausias jusu gyvenimo ivykis?
S.K.: Mergina svystelejo i mane saukstu. Tai buvo pries ketverius metus.
DR: Koki miesta labiausiai megstate?
S.K.: Bet kurioje Amerikos vietoje galima gauti tris dalykus, bet tik Niujorke jie yra patys klasiskiausi. Kinas, beisbolas ir desrainiai is Nediko.
DR: Koks, jusu nuomone, turi buti geras tevas?
S.K.: Kiekvienas tevas privalo rukyti. Pypke, cigarus, cigaretes, marihuana, hasisa, salotu lapus, ka nors.
DR: Kokia reiksme zmogaus gyvenime turi baime?
S.K.: Esama tokio gyvo sutverimo, vabalo ar varles, kurie pavojaus arba baimes akimirka issipucia iki dusyk didesnio dydzio nei ju normalus. Grobuonis, bent jau grynai teoriniu poziuriu, isvydes tai, issigasta ir pasitraukia. Butent nuo tokios baimes zmones kraustosi is proto.
DR: Kaip jus ziurite i gyvenima?
S.K.: Gyvenimas, vaikuti, tai kasdienine drama. Kiekvienam savo problemos.
DR: Kokia matote pasaulio ateiti?
S.K. Viskas suirs i paskiras dalis. Musu uzdavinys - sulaikyti si irima kiek istengsime ilgiau.
DR: Ar bijote ateiviu invazijos?
S.K.: Didi nacija, tokia kaip musiske, privalo atsilaikyti. Dabar as neketinu gilintis i sio reikalo prasme, bet akivaizdu, kad egzistuoja tokia problema, su kuria mes privalome susidoroti.
DR: Ka megstate valgyti?
S.K.: As nevalgau saldumynu, bandau sulieseti. Valgis, susidedas vien is keptu bulviu, ne itin maistingas. Be abejo, tai nesveika, bet gardu.
DR: Koki rasytoja labiausiai megstate?
S.K.: Tolkiena su jo pasakiskomis salimis, matomomis pro laiko prizme, su pusiau beprotiskais, pusiau egzaltuotais vaizdiniais, elfais ir fejomis, troliais ir orkais.
DR: Ka manote apie muzika?
S.K.: Muzika turi savo zavesi, kuriuo gali nuraminti net pati plesriausia zveri.
DR: Ar nesikeliate i puikybe?
S.K.: Manoma, kad dvi didziausios zmonijos nuodemes yra puikybe ir neapykanta. Nejaugi? Mano pasirinkimas - laikyti jas dviem didziausiomis dorybemis. Sutramdyti puikybe ir nuslopinti neapykanta, vadinasi, stengtis keisti pasauli i gera. Bet sekti jomis, buti ju valdomam - kilniau, nes tai reiskia, kad pasaulis turi pasikeisti i gera tau. As padariau dideli atradima.
DR: Kokia jusu aistra?
S.K.: Dienorasciai... Metrasciai... Didziosios knygos...
DR: Kaip ziurite i Darvino teorija?
S.K.: Viskas keiciasi, bet didingi dalykai, tokie kaip Darvino teorija, lieka amziams. Principai, kuriuos paskelbe misteris Darvinas, kaip ir anksciau gyvi.
DR: Kokia jusu svajone?
S.K.: Sesti masinon ir isdumti. Isdumti kur? Kur akys mato. Tai skamba kaip paranojiskas kliedesys, ar ne?
DR: O realus ateities planai?
S.K.: Kai isikursiu kur nors pastoviai, butinai laikysiu egzaminus vidurines mokyklos baigimo pazymejimui gauti. As sugebesiu islaikyti visus egzaminus. Man patinka mokytis. Galbut as net istengciau mokytis koledze. Neblogai butu tureti ginkla.
Interviu Stivenas Kingas pabaige zodziais: "Kai smegenys atsisako dirbti, reikia uzsiciaupti".
Redakcijos prierasas: Kiekviena cia isspausdinta sakini is tiesu pasake (ar parase) S.Kingas. Tikrai tikrai...
Apie autoriu
I "Straipsniai. Rasalines paslaptys"
I svetaine