Gyveno karta vieno karaliaus sunus Drasus. Mego jis visokius padarus lipdyti. Karta ziuri - molio gabale, is kurio norejo nulipinti plesrunu bureli, kazkas juda. Ir pabiro daugybe padariuku, o priekyje - ju karalius. Nusilenke visi Drasui ir dingo.
Taigi kaukai gime is zemes (beje, zodziai kaukolas, kaukolis, kaukuolys reiskia sudziuvusios ar susalusios zemes grumsta), galbut todel jie dazniausiai gyvena rusiuose ir svirnuose. Bet tai nera namu dievybes, kaip daznai manoma. Tikroji ju gimtine yra miskas. Net savo grybus kaukai turi, kaukogrybiais vadinamus. O ta vieta, kur daug grybu auga, yra kaukatiltis, o grybu grupe - kaukaratis. Maza to. Vienas kvepiantis augalas, mokslinciu Mandragora officinarium ivardytas, vadinamas kauko sukomis,mat jo saknys primena penkiu pirstu kombinacija (ei ei ei, ne triju!). O ypatingos jos tuo, kad tereikia jomis susisukuoti, ir zinosi, kur kas zemeje paslepta. Ne paparcio ziedo nereikes.
Neringos Mikalauskienes piesinys
Viskas butu aisku, jei ne tie issiblaske mokslo bitineliai. Viska supainiojo. Be kauku, savo opusuose kalba dar apie barstukus, barzdukus ir bezdukus. Barzdukai atseit taip vadinami del ju barzdos. Nesamone, priestarauja A.J.Greimas, kaukams dar toli iki zmoniu ir jiems budingu barzdu, tai juk tiesiog nebaigti lipdyti, grubios formos padareliai (kitaip sakant, neprilipdeliai). Neturi jie ne tik barzdos, bet ir smailos kepureles su spurgeliu (ar varpeliu), raudonu bateliu su spindincia sagtimi, svarkelio, sujuosto placiu dirzu, ir zaliu kelniu, zodziu, viso to, kuo megsta pasipuikuoti germanu nykstukai. Pasak A.J.Greimo, barzdukai yra tiesiog iskraipytas zodis barstukai (nuo zodzio barstyti, t.y. turtus dalyti). Taigi geriau zodzio barzdukai is viso nevartoti. Tiesiog barstukai. Bet barstukai tik tol, kol gyvena miske. Kai patenka pas zmones, vadinami kaukais. O ju dievaitis, saukiamas Putscetum, gyvena kartu su barstukais po seivamedziu (paprasti zmones si kruma vadina tiesiai sviesiai - bezdu, mat jis skleidzia labai stipru ir nelabai malonu kvapa (aisku aisku, kokios asociacijos dabar jums kyla) ir i ji kreipiasi zmones, norintys, kad pas juos ateitu barstukai ir atnestu skalsa. Kas yra skalsa? Kaukai, skirtingai negu aitvarai, nenesa javu ar sieno daug. Jie atnesa tik sieno sapeli ar grudu saikeli. Bet stebuklingus - niekada nesibaigiancius. Tai ir yra skalsa - kai daiktas vartojamas nesusivartoja. Tiesiog kaukas, budamas zemes vaikas, turi is jos paveldejes nesibaigiancia energija ir perteikia ja savo atnesamiems daiktams.
Bet grizkime prie barstuku dievaicio. Taigi gyvena jis kartu su savo pavaldiniais po bezdo krumu (beje, ismanantys zmones sako, kad nuo tu bezduku nelabai koks kvapas sklinda, zodziu, ne veltui taip pavadinti). Putscetum - ne visai lietuviskai skamba. Ir suka galvas mokslo bitineliai, kaip lietuviskai ji pavadinti. Vieni sako, kad Pusetas, kiti - kad Puskaitis. Na, Pusetas - viskas aisku, nuo zodzio pusis. Bet neaisku, kodel dievaitis, savo varda kildinantis is pusies, gyvena po seivamedziu. Negi del kvapo? Tokio?! Sakoma, kad del skonio nesigincijama, bet vis tiek nelabai tiketina. Ko gero, teisingiau bus ji lietuviskai Puskaiciu saukti - nuo zodzio puskuoti ar puskas. Ir tada galima apie si dievaiti kalbeti kaip apie "inkarnacija zemes, kuri "puskuodama" ir skleisdama kvapus su bezdu pagalba gimdo chtonines isaugas: barstukus-bezdukus-kaukus".
Taigi siuncia dievaitis Puskaitis savo valdinius pas zmones, kad jiems padetu. Bet kad kaukai atkeliautu i sodyba, reikia ir pasistengti. Anksciau net tam skirti dvasininkai buvo, kurie zinojo veiksmingas maldu formules ir apeigas. O paskui seimininkes isitikino, kad ir pacios gali kuo puikiausiai issikviesti kaukus - tereikia is vieno siulo padaryti skraiste ir ja uzkasti zemese po namu kampu.
Zenklas, kad kaukai apsilanke, buna ne vietoje numestas koks nors niekniekis, pavyzdziui, skiedra (pavyzdziui, sriuboje). Tai reikia suprasti kaip kauku pasiulyma susitarti. Jeigu seimininkas dovanele priima, uzsimezga rysiai. Iniciatyvos kaukai nepaleidzia is ranku ir toliau. Pamate, kad ju dovanos priimtos, pasirodo seimininkams vos ne visai nuogi ir aimanuoja bei verkslena, kas gi juos, vargsus, aprengs. Tada seimininke turi kaukus tinkamai aprengti: reikia pasirinkti delcioje ispuolanti ketvirtadieni ir per viena nakti is ketvirtadienio i penktadieni pasiuti drabuzi is lino. Tai ir yra alga kaukams. Bet jeigu seimininke nespeja visko padaryti per viena nakti arba padaro per daug, kaukas tampa plikuoju kauku ir ima tustinti nelaimeliu uki svetimuju naudai. Jeigu viskas padaryta kaip reikia, kaukai tampa tikrais naminiais kaukais, o ne laukiniais bezdukais ir suteikia namams skalsa: is atneso sieno glebelio kupinas vezimas atsiranda, o is keliu grudeliu aruodas toks pilnas pasidaro, kad ne pele neras, kur uodegos gala ikisti. Bet seimininke turi nepamirsti kauku pamaitinti. Beje, kaukai - vegetarai, valgo tik augalini maista. Jeigu neranda jiems palikto valgio arba kas nors is kauku pasitycioja palikdamas jiems sudziuvusio meslo, kaukai supyksta ir atkersydami padega svirna. Keista, bet ir patys zuva ugnyje. O gal tai jiems vienintelis budas sugrizti i savaja stichija - gamta?
Taigi kaukai - laukines, t.y. tikros, gamtos padarai. Ir kad galetu zmogus jais pasinaudoti, turi paprasyti Puskaicio, kad atsiustu, o tada juos reikia sucivilizuoti, t.y. aprengti. Bet senoliai zino dar viena buda, kaip isigyti kauka. Galima isperinti is kuilio kiausiu (panasiai kaip aitvara is gaidzio kiausinio). Reikia paskersti lygiai lygiai 7 metu kuili (kitaip sakant, kuilio gimimo diena; tai bent dovanele!), ispjauti jo kiausius, padeti juos siltoje vietoje (pavyzdziui, ant krosnies, tiks is bedos ir radiatorius) arba ant puku prieangio duru stulpe isskaptuotoje skyleje, ta skyle uztaisyti ir laukti. Kai isgirsite, kad ten kazkas baladojasi, zinokite, tai naujagimis i sita pasauli verziasi. Ka gi, pastarasis budas labai puikiai pabrezia, kad kaukas yra misko vaikas - jis perinamas medyje, o prieangio durys simbolizuoja perejima is vieno pasaulio (naturalios gamtos) i kita (zmoniu, civilizacijos).
Bet grizkime prie kauko isvaizdos. Neturi jis nei barzdos, nei bateliu ir pan., tai ka gi jis turi? Arba bent jau kokios formos? Apie kauko forma mokslo bitineliai sprendzia is stai ko. Jeigu kauka supykdysi jam parodydamas spyga, kaukas atkersydamas gali uzmesti voti, kuri dar kiaulnieziu arba ir tiesiog kauku vadinama. Taigi ir pats kaukas turetu buti sferoidines formos. Labai protinga isvada. Tik ar ne geriau butu issiperinti arba issikviesti ta kauka ir apziureti? Bet tiek tos. Sakoma, kad moksle tiesesnis kelias ne visada buna trumpesnis. O teorinis geriau negu praktinis. Taigi keliaujame toliau teorijos keliu.
Zodis kaukas dar labai primena kvauke (galva), kauke, kaukole. Taigi vel pabreziama sferoidine forma. Yra dar vienas zodelis - kvaukis, juo vadinamas zmogus, kurio nosis ilga. Taigi jau ismasteme, kad kaukas turi ilga kablio formos nosi (beje, zvejai tam tikra kabli vadina kauku, o ir kauke daznai daroma su ilga kreiva nosimi). Dar kvauke vadinama i buozgalvi panasi zuvis, kaukuciu - vaiku zaisliukas vilkutis, kaukiu - pypke, kurios kandiklis ilgas. Stai ir turime kauko atvaizda - beveik apvali galva, papuosta ilga kumpa nosimi ir istyses kunas.
Dar kai kas kaukus laiko mirusiuju dvasiomis, kauku vadina nekrikstyta mirusi vaika. Ir sako, kad gyvybe gludi zmogaus galvoje, todel norint, kad vele nesivaidentu, reikia mirusiajam nukirsti galva - nes kaukoles gali nakti keltis is kapu, ridinetis kapinese ir dauzytis viena i kita. Brrr... Geriau jau apie kaukus galvoti kaip apie zmoniu pagalbininkus. Nors ir dirba jie tik uz alga. Bet, sako, uz dyka ir arklys arklio nekaso.
Parengta pagal A.J.Greima
Apie autoriu
I "Straipsniai. Mokslinciai apie mus"
I svetaine