Kastytis Beitas

Kaip gimsta sapnai

 

K. Zilaicio apsakymas "Nuosaliame departamente" priverte kreiptis nedideles konsultacijos i prof. A. Lorenca. Profesorius dirba konsultantu firmoje, tiriancioje psichotroninio poveikio priemoniu sukurimo galimybe. Profesorius paprase neskelbti firmos pavadinimo. Mano pasnekovas uzsimine, kad tai susije su krasto gynyba. Tarp kitko, profesorius neblogai kalba lietuviskai ir teigia esas tikras lietuvis, nes jo mama - lietuve.

Imant interviu (tiesa, jis virto monologu) musu pasnekovo kabinete sedejo kazkoks gana izulus jo pazistamas, prisistates "Imaginacijus Sablonskas, inteligentas".

Korespondentas

 

Profesorius greitai permete akimis apsakyma.

prof. A.Lorencas: As ka tik permeciau akimis ta apsakyma. Nieko ypatingo - sapnas kaip sapnas. Kiek idomesne sapno struktura - zmones nedaznai sapnuoja ir atsibunda, bet po to pasirodo, kad tas atsibudimas - irgi sapno dalis. Galbut todel dalis filosofu isitikine, kad visas musu gyvenimas, visas pasaulis - tai tik musu (o gal pasaulio dvasios) sapnas.

Korespondentas: Bet juk sapnuoja ne tik zmones.

A.L.: Taip, sapnuoja ir kiti zinduoliai. Kuo aukstesnis jo issivystymo lygis, tuo didesne miego dali uzima sapnavimas. Tiesa, istirti ju sapnu strukturos ir kompozicijos kol kas neimanoma. Juk suns, katino ar ezio nepaklausi, ka jis sianakt sapnavo... O aparaturos sapnams filmuoti kol kas nera.

I.Sablonskas: Tarp kitko, galiu papasakoti kontraversiska istorija. Mazdaug pries 15 metu vienas sovietinis zurnalas paskelbe trumpa fantastini apsakyma. Pavadinimo ir autoriaus pavardes nebeprisimenu, taciau apsakyme buvo aprasytas budas sapnams fotografuoti. Apsakymo herojus isgerdavo chvercino ir "chvercuodavo". Chvercuojant ant mieganciojo pagalves uzvalkalo atsirasdavo sapnavaizdziu fotografijos.

Apsakymo autoriaus pavarde buvo itartinai panasi i vieno rusu profesoriaus, dirbancio militaruniame institute, pavarde. Todel viena firma, dirbanti Pentagonui, itare, jog apsakyme ne viskas prasimanyta. Firmos apzvalgininkas pamane, kad tas mokslininkas, negaledamas isspausdinti savo islaptintu darbu, nutare paskelbti nors apsakyma, o apsakymo turinys maskuojo jo mokslinius atsiekimus.

Firma sukiso nemazus pinigus, nustatinedama, kas yra chvercinas ir kokia psichofotosensityvia emulsija reikia laminuoti pagalves uzvalkala, kad butu galima gauti aprasytus rezultatus. Chvercina issifravo kaip kvercina - substancija, gaunama is azuolu zieves...

A.L.: Imaginacijau, patylek.

As noreciau jums trumpai isdestyti naujausias paziuras isapnu prigimti. Iskart perspeju, kad daugelis i sapnu supratima pretenduojanciu zmoniu sios sapnu sampratos nepripazista ar net nezino.

Pirma. Smegenys primena kaulus ir raumenis.

I.S.: Skeletas ir raumenys - fizine potencija, o smegenys - intelektualine.

A.L.: Kaulai ir raumenys, negaudami kruvio, nyksta - jie praranda savo struktura, darosi vis silpnesni. O fizinis kruvis didina kaulu tvirtuma ir raumenu jega ir istverminguma.

Panasiai ir su smegenimis. Smegenys nuolat turi veikti - perdirbineti informacija. Neturedamos darbo jos degraduoja. Tai irgi primena raumenis - nedideles apkrovos didina raumenu tonusa - pasirengima ir gebejima atlikti darba. Smegenims butina tam tikra informacine apkrova. Tokio sapnu degradavimo pavyzdziu gali buti akluju sapnai. Paauglysteje apakusiu zmoniu sapnai dar ilgai - keliolika ar kelias desimtis metu buna regimieji - juose vyrauja vaizdai. Bet kuo toliau, tuo sapnuose maziau reginiu ir tuo daugiau garsu, kvapu bei lietimo pojucio. Matyti, kad sunyksta sapnus "darancios" smegenu dalys.

Akli nuo gimimo ir apake mazdaug iki 5 metu amziaus isvis nesapnuoja vaizdais.

Nuo aplinkos izoliuotas zmogus - tarkime, tylioje kameroje, kurioje niekas nevyksta, nera televizoriaus, radijo, telefono, kitu zmoniu ar kitu gyvunu, patiria vadinamaji sensorini bada. Zinomi eksperimentai, kad zmogus aplinkoje be dirgikliu - budamas absoliuciai tamsioje ir idealiai tylioje kameroje, panires kuno temperaturos vandenyje, kvepuojas bekvapiu oru - nebejaucia aplinkos ir isorines informacijos negaunancios smegenys uzmiega.

I.S.: Uzjauciu grafa Montekrista...

A.L.: Jo smegenims truksta ispudziu. Neretai tai didina zmogaus meninius sugebejimus. Todel kaliniai, arktiniu ekspediciju dalyviai griebiasi visokiu smulkmenu gamybos - drozineja, mezga ir panasiai. Ju gaminiai buna kruopsciai padaryti, neretai - meniski. Talentai atgimsta net gan degradavusiu kriminaliniu nusikalteliu sielose.

Sensoriskai sapnuojantis zmogus ima intensyviai sapnuoti, jo sapnai pasidaro ryskesni, rislesni. Jo prisiminimai paryskeja. Net nemiegodamas, vidury dienos, gali matyti iliuzijas. Tarkime, vienas rusu kosmonautas orbitoje ore pluduriuojancia suglamzyta servetele palaike balta pele. Jis tiksliai zinojo, kad tai negali buti pele, is kur peles kosmose, taciau vis tiek mate pele. O kokia priezastis? Smegenims truko ispudziu, todel jos ant suglamzytos serveteles...

I.S.: ...uzpaise pele, kad idomiau butu.

A.L.: Na taip.

Antra. Miegas - tai busena, kai organizmas...

I.S.: ...miega.

A.L.: ...ilsisi. Raumenims ir likusiam organizmui atsistatyti reikia ilgo poilsio. Visi zino, kad kuo ilgiau nemiegi, tuo labiau nori miego. Nemiegojus kelias dienas neuzmigti darosi neimanoma.

I.S.: Organizmas nori techninio aptarnavimo.

A.L.: Toks zmogus svaigsta, negali susikaupti net nedidelems uzduotims, jaucia susierzinima, ima matyti haliucinacijas.

I.S.: O haliucinacijos irgi techninis aptarnavimas?

A.L.: Apie haliucinacijas reikia kalbeti atskirai. Nemiegojusiems padideja jautrumas skausmui, ima virpeti rankos, maudzia raumenis.

Miegant suaktyveja anabolizmas - organizmas auga ir/ar atsistatineja. Suaktyveja virskinimas, atlieku salinimas ir t.t. Manoma, kad miegant atsistatineja sinapses. Tai atstatymine miego teorija.

Miegodami gyvunai ne tik "remontuoja" organizma, bet ir taupo. Miegant medziagu apykaita suleteja - sunaudojama maziau energijos. Tam reikalingas ir zinduoliu ziemos miegas. Galbut paprastas miegas ir skirtas taupyti. Tai vadinamoji evoliucine miego teorija. Bet zmogaus miega tai nelabai paaiskina.

Miegodamas nematai, negirdi, neuzuodi - jei sviesa, garsas, kvapas silpni. Pazadina tik stiprus dirgikliai. Nors kuo labiau pavarges esi, tuo stipresnio dirgiklio reikia. Pazadina ir specifiniai dirgikliai. Net pavargusi mama paprastai atsibunda, vos tik jos kudikis pravirksta. Kai zmogus nusiteikes, smegenyse lieka budintys centrai, jie sureaguoja i tam tikra garsa - tai lyg savotiskas zadintuvas. Smegenyse lyg sukasi nuolatinis ciklas su operatoriumis IF, kuris tikrina, ar nepasigirsta tam tikras garsas. Jei garsas yra - zmogus atsibunda.

I.S.: O girtas neatsibunda, net jei dega gyvas. Laikrasciuose kiekviena diena raso - sudege girtas rukydamas lovoje. Tie centrai kazko nesuveikia.

A.L.: Neatsibunda dazniausiai del to, kad uzdusta, o sudega jau po to. Girtos smegenys kur kas prasciau reaguoja i dirgiklius.

Trecia. Taigi miegant smegenu dalims, apdorojancioms vaizdus ir garsus, ima stigti vizualines ir akustines informacijos.

Elektroencefalografu - aparatu, matuojanciu smegenu elektrines biosroves, - galima stebeti miego stadijas. Miegas prasideda snuduriavimo stadija. Elektroencefalogramose (EEG) matyti, kad biosroves netvarkingos. Miegui gilejant EEG vis ryskeja periodiskumas, jis ryskiausias buna giliausio miego stadijoje.

Giliai imigus regos analizatoriui ir likusioms smegenims ima stigti informacijos, todel smegenys ima pacios ja genruoti. Smegenys vel lyg ima atsibusti - miegas ima sekleti, kol vel pasiekia snuduriavimo stadija. Toks ciklas trunka apie 60-90 min. Visa nakties miega gali sudaryti 3-6 ciklai.

I.S.: Tai man primena studentiska gyvenima - semestro eigoje nieko neveiki, o per sesija puoli mokytis. Tai yra sapnuoti.

A.L.: Ciklus baigiancios snuduriavimo stadijos ypatingos - tai vadinamasis paradoksinis miegas. Jis kartu ir gilus, ir pavirsutiniskas. Encefalograma rodo, kad smegenys lyg ir budrios, sirdies ritmas ir kraujospudis didesni ir labiau kislus, nei giliai miegant. Tai "pavirsutiniskumo" pozymiai. Taciau "paradoksiskai" mieganti sunkiausia pazadinti. Stambieji kuno raumenys buna labiausiai atsipalaidave. Tai gilaus miego pozymiai.

Paradoksinio miego metu sapnuojama.

I.S.: Acha! Sapnai - tai darbas, kuri smegenys "susigalvoja", kad turetu ka veikti.

A.L.: Galima ir taip pavaizduoti. Sapnai - smegenu treniruotes, kol visas kunas neveiklus.

I.S.: Taip ir karatistai kartoja katas, kol neturi ka musti. Irgi kad neprarastu formos.

A.L.: Kaip kuriamas sapnas, nera zinoma. Galima speti, kad sapno pagrindas yra atsitiktinis - regimojoje atmintyje nuskaitomi atsitiktiniai vaizdai, jie kombinuojami, transformuojami. Smegenys lyg treniruojasi. Galbut tai ir rodo akiu judesiai - sapnuojantis zmogus uzsimerkes zvilgsniu stebi ir seka sapnuojamus vaizdus.

Specialus prietaisas leidzia uzrasineti uzmerktu akiu obuoliu judesius. Pvz., atsibudes vyriskis pasakoja, kad sapnavo skaites Bodlero eiles. Jam miegant buvo uzrasinejami akiu judesiai, ir pasirode, kad vienu metu jo akiu obuoliai letai sukdavosi desinen, po to persokdavo kairen ir vel sukdavosi desinen - lyg jis is tiesu butu skaites knygos teksta.

Tokie atsitiktiniai sapnai turbut budingi gyvunams ir sudaro nemaza dali fragmentisku sapnu.

Taciau zmogaus sapnai gali buti labai sudetingi. Tai ketvirtas punktas. Sapno pradzia, kristalizacijos centras buna atsitiktinis. Taciau susapnuotas vaizdas suzadina asociatyvine atminti, ir po pirmo sapnavaizdzio gali sekti antras, trecias ir t.t. Atsitiktinis sapnavaizdis gali sukelti asociaciju lavina, ir si lavina daznai nebeatsitiktine - joje sapnavaizdzius sieja tam tikros asociacijos, jie susieti tam tikru siuzetu, nors galbut apsurdisku. Vaizdus gali papildyti vel asociatyviai is atminties istraukti garsai, kvapai ir kt. Asociacine grandinele gali suformuoti praeitos dienos ar ankstesni ivykiai, ypac jei jie emociskai paveike zmogu.

Zmones neretai kamuoja ivairios nervines itampos - del konflikto darbe, pralostos sachmatu partijos ar futbolo rungtyniu, barnio seimoje ir pan. Sios itampos, net jei jos silpnos, gali formuoti sapnavaizdziu lavinos asociacine grandine. Tuomet ir sapnuoji sapnus, kuriuose tu drasiai ir kvalifikuotai parodai virsininkui, ko vertas jis ir ko vertas tu, kaip perzaidi beviltiskai pralaimetas futbolo rungtynes ir t.t.

Be to, sapnuojant zmogaus asmenybe buna pakitusi - dalis komponentu neveikia. Todel sapnuotojas sapne daznai nesilaiko morales ar istatymu remu. Todel dalis psichologu mano, kad sapnuodamis mes ne visuomet visuomenes aprobuotais budais issprendziame savo socialines, finansines, seksualines problemas. Tai, be abejo, laikina, taciau palengvina emocine itampa, kuri kitaip ardytu psichika.

I.S.: Chm... Tai sapnuodamas sutaupai - nereikia moketi psichoterapeutui.

Kor.: O kaip su pranasingais sapnais?

A.L.: Sapnas gali pranasuati Tavo liga. Musu kunas daznai pasamoneje jaucia prasidedancia liga, bet galingas isorines informacijos srautas uzgozia sia informacija, ir ji nepasiekia samones. O miegant isorine informacija blokuojama, tai silpnas vidinis signalas gali suformuoti asociacine sapno grandine. Tarkime, prasideda angina. Gerkle persti tiek nezymiai, kad mes to nejauciame. Taciau sapnuosime susirge angina, mus kazkas smaugs ar pjaus gerkle. Arba tai sapne atsitiko kitam zmogui - sapnouse neretai susipainioja - kur as, o kur ne as. O po dienos kitos liga is tiesu griebia mus uz gerkles.

Sapnas gali ispranasauti ir kito zmogaus liga. Musu pasamone gali is silpnu pozymiu uzfiksuoti, kad sutikto zmogaus veide, laikysenoje arba balse ir zodziuose kalbant telefonu kazkas negerai. Bet si informacija vel nepasiekia samones lygio, lieka pasamoneje. Bet miegant mes galime susapnuoti, kad tas zmogus mirsta. O po savaites suzinome, kad jis guli ligonineje - paskutine vezio stadija, gyventi liko pora menesiu...

Kor.: Vadinasi, sapnas - galingas pasaulio suvokimo irankis?

A.L.: Taip, jeigu mes zinome, kuris sapnas visiskai atsitiktinis, o kuri suformavo pasamones lygyje aptikti, tarkime, ligos pozymiai. Nepamirskite, kad toki pranasinga sapna gali sukelti tiesiog susirupinimas zmogaus sveikata, matytas filmas ar tiesiog diskusija apie sveika maista bei aplinkos tersima. Tas gresmingas sapnas gali buti tiesiog smegenu asociacinis zaismas. Toks zaismas gali buti naudingas. Pavyzdziui, Rejus Bredberis syki prisipazino, kad savo garsiuosius bredberiskus apsakymus raso rytais - tiesiog uzrasineja sapnus, o po to apdoroja juos literaturiskai.

I.S.: Taigi, Zilaitis turi autoritetinga pirmtaka.

Kor: O ka daryti, jeigu nesapnuoji?

I.S.: Nerasyti sapniniu apsakymu.

A.L.: Nesapnuojanciu zmoniu nera. Sapnuoja visi, taciau nevienodai intensyviai. Vienu sapnai trumpuciai, besiuzeciai, nespalvoti, begarsiai. Ir jous uzmirsta vos tik susapnave. O kiti sapnuoja kiekviena nakti, ir sapnuoja istisas epopejas. Ju sapnai paprastai spalvoti, igarsinti, sudetingos kompozicijos. Kita nakti jie gali susapnuoti sapno tesini. Arba susapnuoti to paties sapno kita varianta. tarp tokiu dvieju sapnu gali praeiti geras laiko tarpas - iki poros metu.

Budamas paaugliu esu sapnaves viena sapna trimis serijomis. Tai buvo neeilinis sapnas - triju seriju, todel ji isiminiau. O po to dali to sapno susapnavau po metu ar pusantru. Tokie faktai rodo, kad sapnai irgi gali buti isimenami - kaip ir normali realaus, ne sapnu pasaulio informacija.

Didzioji dalis sapnu uzmirstama iskart sapnui pasibaigus. Juk tai "siuksline" informacija - atsitiktiniai fragmentai, sujungti atsitiktinemis asociacijomis. Ju isiminti neverta. Nors dalis sapnu gali tapti literaturiniu kuriniu pagrindu. Sapnai prisidejo ir prie mokslo. Kekule benzolo molekules ziedine sandara susapnavo. Mendelejevas periodines lenteles sudarymo principa irgi susapnavo.

I.S.: Tai gal sapnai - vienas is chemijos mokslinio tyrimo instrumentu?

A.L.: Manau, kad yra pavyzdziu ir is kitu mokslu, bet as ju nerinkau.

Mano nuomone, susapnuota informacija kartais isiraso ilgalaikeje atmintyje.

As pats neretai sapnuoju sapnus, kuriu veiksmas vyksta man neblogai zinomoje vietoveje. Tai Merkio ar Juros dydzio upe, slenyje - lankos, viename krante - smeleti pusynai. Slenyje issidestes nedidelis miestelis. Bent 1-2 mano sapnu veiksmas vyksta toje vietoveje.

I.S.: As manau, kad tai prisiminimai is Tavo ankstesnio gyvenimo. Zinai gi, reinkarnacija...

A.L.: Tuomet greiciau egzistuoja lygiagretus pasauliai. Tame miestuke gatvese stovi elektros stulpai, vazineja siuolaikiniai automobiliai. O jei sapnas karingas - vazineja ir modernus tankai. Ju dar nebuvo, kai as nebuvau gimes.

Tai tiesiog ilgalaikeje atmintyje uzfiksuotas "sapnu pasaulis". Ir kai kuriu sapnu veiksmas vyksta ne Vilniuje, kitame mieste ar kaime, bet tame miestuke. Besiformuojancio sapno asociacine grandine ijungia sapnan ta menama pasauli.

Manau, kad shamanu dvasiu pasaulis, i kuri kamluodami patenka shamanai ir ten sprendzia sio pasaulio reikalus, irgi tokios prigimties. Tai isimintinas pasaulis, primenantis manaji sapnini pasauli.

I.S.: Taciau visi shamanai patenka i ta pati pasauli, o ne i kiekvienas savo.

A.L.: Tai vadinamuju archetipu problema. Ji siejasi ne tik su sapnais, bet ir su mitologiniais, mistiniais, haliucinaciniais ivaizdziais. Apie ja geriau pakalbeti kita karta.

Kor.: Musu pokalbis apie sapnus tuo ir pasibaige.


Copyright © 1996 Kastytis Beitas
Copyright © 1996 "Dorado" Raganos"


Apie autoriu
I "Straipsniai. Rimta"
I svetaine