Blogis buvo garbinamas visur ir visada. Tik vienur tai vykdavo ar vyksta intensyviau, kitur - labiau uzsleptai. Kodel zmones taip nori garbinti blogi? Tik gal ne visi tai pripazista. Pirmiausia - psichologines priezastys. Visais laikais daugybe zmoniu isitikindavo, kad blogai besielgiant galima greiciau pasiekti gero materialinio gyvenimo nei dorai besielgiant. Tad kam ta dora, kam tas geris? Tik blogai elgdamasis gerai gyvensi. Tad garbinkim blogi! Kita priezastis - fariziejiskas gerio isaukstinimas. Oficialiai skelbiamas gerio kultas kai kam nusibosdavo ir budavo ieskoma priesingo garbinimo objekto. Jei ne krikscioniu dvasininkai ir davatkos, nebutu ir dabartiniu satanistu.
Dar viena - rimtesne priezastis - darnos siekis. Jei yra geris, yra ir blogis. Jei garbiname geri, tai kodel nusisukame nuo blogio? Butinumas garbinti abi sias etines savokas kilo tik is ju personifikacijos. Zmogus visada buvo linkes suzmoginti visus reiskinius, visa aplinkini pasauli. Ir stai - jis jau garbina ne geri, ne blogi, o gerio dieva, blogio dieva. Siaip jau daugelyje tautu blogio dievus, dvasias garbindavo ne todel, kad juos mylejo, o tik noredami papirkti - kad nerustautu. Ne isimtis ir senoves baltai. Jie, be abejo, taip pat garbino blogi. Tik tas faktas nera per daug atskleistas. Gal truksta duomenu, o gal baltai nebuvo sukure stipresnio blogio garbinimo kulto. Taip, baltiskajame panteone yra ir Velnias (arba Kalvelis), ir Pikuolis (Patolas) - pozemio dievas, ir daugybe kitu dievu ir dvasiu, kuriuos butu galima priskirti blogio karalystei. Bet taip nera. Jie nera grynojo blogio isikunijimas, kaip kad krikscioniu ar satanistu setonas arba zoroastrieciu Angro-Mainju. Baltu pasaulis buvo vieningas, nedalomas i gerio ir blogio karalystes. Tai kodel kalbu apie blogio garbintojus senosiose baltu zemese? Todel, kad blogis garbinamas visur ir visada - kaip jau minejau anksciau. Pagal esamus mitologinius saltinius nelabai galime irodyti si fakta. Taciau yra ne vien mitologija. Turime didziuli lobi, is kurio galime semtis ziniu apie savo praeiti, paprocius, buda, prigimti. Tuo lobiu naudojames kasdien, taciau retai kada ji ivertiname, daznai ir gadiname. Tai - KALBA.
Taigi per daug nenagrinedami mitologijos, o daugiau pasikliaudami kalba, pabandysime irodyti, kad blogis buvo garbinamas baltu gentyse.
Rutos Steponaviciutes piesinys
Nezinau, ar tas garbinimas buvo labiau paplites, ar maziau, ar buvo garbinamas personifikuotas blogis ir kiek tas kultas issipletojo. Vis delto galima manyti, kad blogio garbinimas kai kuriose senosiose baltu gentyse buvo gana stiprus, jeigu jo pedsakai liko ju kalbose iki siandien. Tose gentyse buvo teigiama, kad blogis - tai gerai. Po kiek laiko kultas isnyko, bet zodziai liko ir dabar zodis "blogis" igavo zodzio "geris" reiksme. Tas zodis - "blago". Rusu kalba dabar jis reiskia "geri". Senojo zodzio "geris" rusu kalboje nebeliko, liko tik budvardis "chorosyj", turintis tokia pat sakni kaip ir lietuviskas zodis "geras". "Chor-osyj" - saknis "chor", "ger-as" - saknis - "her". Lyginant zodzius galima padaryti ir isvada, kad drasa tose blogio garbintoju gentyse nebuvo vertinama. Drasus zmogus buvo kaip ir kvailas, o sugebantis apgauti kitus ar uzmusti priesa is pasalu, o ne garbingame musyje buvo pavyzdis visiems. Todel zodis "drasus" tose gentyse virto zodziu "trus".
Tais laikais baltai garbino Auksciausiaji dieva, kuri taip ir vadino - Dievas. Kitose kalbose - Teo, Deo, Djaus. O blogio garbintoju gentys Dieva suprato kaip gerio isikunijima, taigi - kaip neigiama, svetima jiems dievybe. Siuo zodziu siandien rusu kalboje vadinamos pabaisos, keistenybes. Tai "divo" arba senesne forma "div". Toji pati pabaisa iranenu kalboje - "dev". Taigi iranenai irgi buvo paveikti blogio garbintoju kulto, tik gal ne taip smarkiai kaip slavai. Nieko nuostabaus - juk iranenai ir baltai gana ilga laika buvo kaimynai.
Mirti blogio garbintojai laike viso pasaulio valdove, mirtis, matyt, buvo garbinama lygiai su blogiu. Is cia ir "mir" - zodis, reiskiantis ir pasauli, ir taika. Nes taika - tai ramybe, o ramybe - tai mirtis. Tiesa, Ernestas Brastinis "Dievturiu sielmokslyje" mini baltu deive Mira Mara, kurios prievardis "Mira" esa turi ta pacia reiksme kaip ir persu "Mir" - dievo Mitros motina. Sis vardas reiskia dangu ir laime. Taciau, kaip jau minejau, iranenus blogio garbinimo kultas irgi galejo buti pasiekes. Tai, aisku, gincytini dalykai, taciau nei vienas, nei kitas aiskinimas vienas kitam ir nepriestarauja. Mirtis gali reiksti laime, tai teigia ir kai kurie siandieniniai tikejimai. Dar vienas rysys tarp taikos ir mirties - kitos slavu tautos - lenku - zodis "pokoj". Jis reiskia tiek taika, tiek ramybe. O ramybe - tai mirtis. Rusu kalboje, beje, zodis "pokoj" ir reiskia mirti. Aisku, kad zodis "umiratj" atsirado kur kas anksciau nei zodis "miritjsia".
Jei baltiskaji Dieva blogio garbintojai atmete ir pradejo jo vardu vadinti visokias pabaisas ir keistenybes, tai ka tuomet jie garbino kaip savo viespati? Logiskiausia butu paimti slaviska dievo pavadinima. Rusiskai tai - "bog". Taigi blogio garbintojai, atmete Dieva, garbino Boga. Sis zodis, kaip aiskina V.Ivanovas ir V.Toporovas, kiles is zodzio "bogatyj". Lietuviskai butu "dievotas". Atseit, dievas dalija laime, ir kam jos daug teko, kas yra mylimas dievo, tas yra dievotas, taigi - turtingas, arba "bogatyj". Taciau toks aiskinimas nepaaiskina zodzio "bog" kilmes. Veikiau atvirksciai - akivaizdu, kad "bogatyj" kiles is "bog", o ne atvirksciai. O zodis "bog" galejo kilti is "baugus", "bugus". Tai yra bauginanti, baime kelianti dievybe. Taigi puikiausias blogio isikunijimas.
Dar keli pavyzdziai, rodantys, kaip skirtingai tas pacias savokas aiskina baltai ir slavai. Pvz., lietuviskas zodis "vergas" kiles is zodzio "vargas". Taigi vergyste vertinama kaip nelaime. Seka isvada, kad lietuviai ne per daugiausia tu vergu turejo. O slavai verga vadina "rab". Sis zodis kiles is veiksmazodzio "rabotatj". Aisku, kad slavai vergu daugiau turejo, nes vergyste cia buvo ne vargas, o darbas.
Kitas zodis - "ginklas". Lietuviams tai - gynybos priemone, ginklu dazniausiai ne puolama, o ginamasi. Rusu kalba - "oruzije", arba "orudije", taigi - irankis. Vadinasi, tai darbo irankis, kasdieniskas ir iprastas, ir daznai panaudojamas. Tokiu pavyzdziu butu galima ir daugiau rasti.
Kai kas gali paklausti, kodel as kalbu apie baltu genciu blogio garbintojus, o ne slavu. Juk butent slaviskais zodziais viska aiskinu. Bet pastebejote - tie zodziai turi prasme ir lietuviu kalboje. Ypac "blogis" - "blago". Manau, kad tieji blogio garbintojai atsirado slavams atskylant nuo baltu. Kai kas neigia sia slavu kilmes hipoteze, bet tiek archeologiniai, tiek lingvistiniai, tiek mitologiniai faktai tai patvirtina. Irodyta, kad slavu prokalbe nuo baltu prokalbes atsiskyre V a.pr.m.e. - III m.e.a. Taigi mazdaug tuo laiku turejo gyvuoti ir blogio garbintoju kultas. Protoslaviskose zemese yra ir upe Bugas. Gal ji taip buvo pavadinta blogio garbintoju dievo garbei? "Bog" arba "Bug".
Galimas dalykas, kad blogio garbintojai buvo persekiojami ir, aisku, tremiami is savo genciu - o tokia bausme tais laikais prilygo mirciai. Ne visi istremtieji zuvo. Jie traukesi i baltu zemiu pakrascius, ypac pietinius. Ir sis procesas gal paspartino slavu atsiskyrima? Zinoma, tai gana gincytina.
Kai kas gal siuos aiskinimus supras kaip nacionalistinius. Nieko panasaus - juk siandien slavu tautos blogio nebegarbina. O kas gali buti tikras, kad ir po atsiskyrimo baltu tautose vis neatgydavo blogio kultas? Juk prusai Videvucio ir Brutenio itvirtintame panteone labiausiai garbino Pikuoli (arba Patola) - piktaji pragaro dieva, reikalaujanti kruvinu auku. Sis panteonas buvo itvirtintas VI a., taigi jau po atsiskyrimo. O slavai blogio nebegarbina, tai beliudija tik ju kalbose like atvirkstiniai zodziai.
Visi sie teiginiai gana gincytini, as galu gale ir nepretenduoju i absoliucia tiesa. Tiesiog idomu panagrineti savo istorija, naudojantis tik vienu pagrindiniu saltiniu - musu kalba.
Parases "Blogio garbintojus senosiose baltu zemese", uz kiek laiko C.Gedgaudo knygoje "Musu praeities beieskant" radau kai ka ta pacia tema, tik priesingai aiskinant nei mano straipsnyje. Pateiksiu gal ir ilgoka, bet idomia citata (237 p.):
"Jau teko mineti mitologijos mokslo desni, kuriuo uzkariautos tautos dievas tampa uzkariavusios velniu, ir ta desni mateme pritaikyta praktikoje - musu nenaudai.
Senslaviu liturgija zino ir vartoja zodi "blago" - gerio prasme. Mes gi siandien blogi suprantame lot. "malum" prasme. Kas cia ivyko? Juk tai neabejotinai tas pats zodis - jokiu gincu negali buti.
Audrio Simakausko piesinys
Musu kaimynai, kryziuociu palikuonys vokieciai, "deivel" supranta setono prasme. O juk tai buvo prusu dievulis... Cigonai taciau ligi siandien Debel vartoja Dievui isreiksti, liudydami senaji musu kulturos spinduliavima ju tautoje (...).
Sitaip paruose dirva, galesime lengvai suprasti paslaptingojo "louna" zodzio reiksme varuliu maldoje. "Sed libera nos a malo" ju verciamas "bet pasergek mus nuo viso louno". Kodel ne "nuo viso blogo"? Todel, kad XI simtmetyje lygiai senslaviuose, lygiai lietuviuose, lygiai varuliuose tas zodis reiske "geri" - o nuo gero daikto atsisakineti nenaudinga... Mat tais laikais misionieriai vos tik tepradejo skelbti sensacinga naujiena, kad Dievulis, Balonis, Balys, Balnys ir jo suteikiama palaima Blogis (s. sl. Blago) reiskias kazka neapkenciama, pasibaisetina: Deiveli (teufel pagal garso nuslydima), velnia ir louna. Todel anu perversmo laiku vertejas pavartojo senoviska tikra musu zodi "malum" savokai isreiksti."
Taigi C.Gedgaudas zodziu "geris" ir "blogis" kilme supranta priesingai nei as. Aisku, taip logiska aiskinti, tik labai jau velai tokiu atveju lietuviu kalboje atsirado zodis "blogis". Zinoma, geriausia butu pasiklausti kalbininku, ka jie apie tai mano.
Sioje citatoje idomus dar vienas dalykas - C.Gedgaudas net neabejoja bendra slavu ir baltu kilme (kitaip ne neaiskintu siu zodziu kilmes).
Zinia, daugelis rimtu (arba "rimtu") kalbininku ir istoriku i C.Gedgaudo darbus ziuri tik su pasaipa, net nesiruosia nors polemizuoti su juo. Be reikalo. Jo knygoje yra nemazai abejotinu teiginiu, bet ne viskas istisai. Tikrai vertetu perskaityti "Musu praeities beieskant" - ten kiekvienas atras idomiu dalyku. Svarbiausia - si knyga suzadina nora dometis musu praeitimi ir ji tikrai turetu stimuliuoti gilesnius musu tautu istorijos tyrinejimus.
Naudota literatura:
1. Gintaras Beresnevicius. Baltu religines reformos
2. Ernestas Brastinis. Dievturiu sielmokslis
3. Algirdas Julius Greimas. Tautos atminties beieskant
4. V.Maziulis. Lietuviu etnogeneze
5. V.Ivanov, V.Toporov. Mifologiceskij slovarj